Vadovavimo psichologija
5 (100%) 1 vote

Vadovavimo psichologija

112131

Vadovavimo psichologija

Vieni žmonės yra tylūs ir pasyvūs, o kiti triukšmingi ir agresyvūs. Kai žmones apibūdiname tokiomis savybėmis kaip tylus, pasyvus, triukšmingas, agresyvus, ambicingas, lojalus ar draugingas, juos suskirstome į kategorijas pagal asmenybės bruožus. Tad žmogaus asmenybė yra psichologinių savybių kombinacija, kuria remiamės, priskirdami šį žmogų tam tikrai kategorijai.

Viena iš plačiausių naudojamų asmenybių klasifikavimo sistemų yra vadinama Myers-Briggso tipų indikatoriumi (MBTI). Iš esmės tai yra 100 klausimų asmenybės testas, kuriame klausiama, kaip žmonės apskritai jaučiasi arba elgiasi konkrečiose situacijose.

Pagal atsakymus į testo klausimus žmonės skirstomi į ekstravertus arba intravertus (E arba I), jaučiančius arba intuityvius (S arba N), mąstytojus arba jausmingus (T arba F), suvokiančius arba sprendžiančius (P arba J). Pagal šią klasifikaciją išskirta 16 asmenybės tipų.

JAV kasmet MBTI testu testuojami daugiau nei 2 milijonai žmonių. Nėra tvirtų įrodymų, kad MBTI yra pagrįstas asmenybės įvertinimo metodas. Tačiau tai, kad nėra tokių įrodymų, neatgraso organizacjų nuo šio testo.

Didžiojo penketo modelis

Pastaraisiais metais įspūdingas mokslinių tyrimų skaičius patvirtino, kad penkios pagrindinės asmenybės savybės yra visų kitų savibių pagrindas. Didžiojo penketo modelio asmenybės savybės yra šios:

Ekstravertiškumas. Ši savybė apibūdina žmogaus jaučiamo noro bendrauti su kitais laipsni. Ekstravertai yra draugiški, užsispyrę ir socialūs. Intravertai yra linkę į uždarumą, drovumą ir tylumą.

Nuolaidumas. Ši savybė apibūdina individo polinkį nusileisti. Labai nuolaidūs žmonės yra paslugūs, šilti ir patiklūs. Nenuolaidūs žmonės yra šalti nelinkę sutikti su kitais ir antagonistiški.

Stropumas. Ši savybė yra patikimumo matas. Labai stropus žmogus yra atsakingas, organizuotas, patikimas ir atkaklus. Tie, kurių stropumo rodiklis prastas, yra lengvai išblaškomi, neorganizuoti ir nepatikimi.

Emocinis stabilumas. Ši savybė apibūdina žmogaus gebėjimą atsispiri stresui. Žmonės, kurių emovinis stabilumas teigiamas, yra ramūs, pasitikintys savimi ir saugūs. Tie, kurių šis rodiklis labai neigiamas, yra nervingi, susirūpinę, apimti deoresijos ir nesaugūs.

Atvirumas patirčiai. Ši savybė apibūdina individo interesų ratą ir žavėjimąsi naujovėmis. Turintys ypatingą atvirumą patirčiai žmonės yra kūrybingi, smalsūs ir meniškai jautrūs. Esantieji kitame šio rodiklio skalės gale yra konvencionalūs ir jaučia komfortą gerai pažistamose situacijose.

Didžiojo penketo tyrimai ne tik pateikia vienodinančią asmenybės struktūrą, bet ir atskleidė svarbius tarp asmenybės savybių ir darbo rezultatų. Buvo ištirtas gana platus specialybių spektras: specialistai (inžineriai, architektai, buhalteriai, teisininkai), policininkai, vadovai, pardavėjai ir pusiau kvalifikuoti bei kvalifikuoti darbininkai. Darbo rezultatai apibrėžti, atsižvelgiant į darbo įvertinimą, mokymo rodiklius ir personalo vadybos duomenis, tokius kaip atlyginimas. Rezultatai parodė, kad pagal stropumo rodiklį galima prognozuoti visų profesijų grupių atstovų darbo rezultatus.

Pagal kitas asmenybės savybes prognozavimas priklausė ir nuo darbo rezultatų įvertinimo kriterijaus, ir nuo profesijos grupės. Pavyzdžiui, pagal ekstravertiškumą buvo galima prognozuoti žmonių, dirbančių vadovaujantį darbą ir prekyboje, veiklos rezultatus. Toks rezultatas yra logiškas, nes šios profesijos pasižymi intensyviu bendravymu su žmonėmis. Panašiai buvo pastebėta, kad noras patirti svarbus prognuozojant mokymo efektyvumą, kas taip pat yra logiška. Vienas dalykas liko neaiškus – kodėl emocinis stabilumas nebuvo sisijęs su darbo rezultatais. Intuityviai atrodytų, kad ramūs ir saugiai besijaučiantys beveik visų profesijų žmonės turėtų demonstruoti geresnius darbo rezultatus nei susirūpinę ir nesijaučiantys saugūs. Mokslininkai spėja, kad atsakymas gali būti toks: tik aukštus emocinio stabilumo rezultatus turintys žmonės išsaugo savo darbą. Jei tai tiesa, tada emociškai nestabilių žmonių dalis tarp tyriamųjų, kurių visi turėjo darbą, buvo palyginti maža.

Kiti svarbiausi asmenybės atributai

Kai kurie žmonės įsitikinę, kad jie yra savo likimo šeimininkai. Kiti mano esą likimo pastumdėliai, nes įsitikinę, kad viską, kas jiems nutinka, lemia laimė ar atsitiktinumas. Pirmuoju atveju kontrolės centras viduje viduje; šie žmonės yra isitikinę, kad jie gali kontruoliuoti savo likimą. Tų, kurie mano, kad jų gyvenimą kontruoliuoja kiti žmonės, kontrolės centras yra išorėje. Esama įrodymų, kad darbuotojai, kurių kontrolės centras yra aiškiai išorėje, mažiau patenkinti savo darbu, labiau atitole nuo darbo aplinkos ir mažiau atsidavę darbui nei tie, kurių kontrolė centras viduje. Vadovas taip pat gali tykėtis, kad žmonės, kurių kontrolės centras yra išorėje, kaltę dėl blogo darbo įvertinimo suvers viršininko šališkumi, savo bendradarbiams arba nuo jų nepriklausantiems įvykiams. To tarpu tie, kurių kontrolės centras viduje, tokį patį darbo įvertinimą greičiausiai aiškins savo pačių veiksmais.

Makiavelizmas yra asmenybės savybė, šitaip pavadinta Niccolo Machiavelli, kuri XVI amžiuje rašė, kaip išsikovoti valdžią ir ją naudotis,
garbei. Pasižymintis ryškiomis makiavelizmo tendencijomis individas manipuliuoti, išlaiko emocinę distanciją ir yra įsitikinęs, kad tikslas pateisina priemones. „Jei tai veikia, naudokis“, – tokiu principu vadovaujasi asmuo, turintis aiškiai išreikšta makiavelizmą. Ar makiavelistai yra geri darbuotojai? Atsakymas priklauso nuo to, ką jie dirba, ir nuo to, ar už laimėjimą dosniai atliginama (pvz. prekiaujant už komisinius), žmonės su aiškiai išreikštu makiavelizmu bus produktyvūs.

Žmonės skiriasi pagal tai, kiek jie patys sau patinka ar nepatinka. Ši savybė yra vadinama saviverte. Moksliniai tyrimai rodo, kad saviverte yra tiesiogiai susijusi su sėkmės lukesčiais. Pavyzdžiui, žmonės su stipriai išreikšta savivertę yra įsitikinę, kad jie turi gebėjimų, reikalingų pasiekti sėkmę darbe. Taip pat buvo pastebėta, kad savivertę veikia išorinės įtakos imlumą. Mažiau įšreikštą savivertę turintys žmonės yra imlesni išorinei įtakai už tuos, kurių savivertė aiškiai išreikšta. Nedidelę savivertę turintys žmonės nori, kad kiti juos teigiamai įvertintų; dėl to jie labiau linkę ieškoti kitų pritarimo, labiau nei tie, kurių savivertė yra didelė, mėgsta pamėgdžioti, derintis prie kitų žmonių įsitikinimo ir elgesio. Pasitenkinimo darbu prasme esama įrodymu, kad žmonės su didele saviverte labiau patenkinti savo darbu nei tie, kurių savivertė maža.

Ar esate kada pastebėję, kad kai kurie žmonės kur kas geriau nei kiti geba pritaikyti savo elgesį prie besikeičiančių situacijų? Taip yra todėl, kad jų savivikontrolės rodiklis gana aukštas. Turintys stiprią savikontrolę žmonės jautriai reaguoja į išorės signalus ir skirtingose situacijose gali elgtis skirtingai. Jie yra chamaleonai – geba pasikeisti, kad pritaptų prie situacijos ir paslėptų savo tikrąjį „aš“.

Žmonės skiriasi noru išbandyti galimybes. Turintys didelį polinkį rizikuoti asmenys greičiau priima sprendimus ir pasirinkdami naudoja mažiau informacijos nei tie, kurių polinkis rizikuoti yra nedidelis. Vadovai gali pasinaudoti šia informacija, kad darbuotojų polinkį rizikuoti suderintų su konkrečiais darbo rezultatais.

Ar pažįstate žmonių, kurie atrodo perdėtai linkę lenktyniauti ir kuriems visada trūksta laiko? Jei pažįstate, tai didelė tikimybė, kad šie žmonės yra A tipo asmenybės. A tipo asmenybės be paliovos trokšta pasiekti vis daugiau ir daugiau per vis trumpesnį laiką. Jie yra nekantrūs, nemoka praleisti laisvalaikio ir susikuria gyvenimą, kupiną pačių susigalvotų galutinių terminų.

Asmenybės ir darbo suderinimas

Akivaizdu, kad žmonių asmenybė skliriasi. Vadovaujantis šią logiką, buvo mėginta suderinti asmenybes ir darbus. Labiausiai ištirynėta asmenybės ir darbo suderinimo teorija yra šešių asmenybės tipų modelis. Šis modelis tvirtina, kad darbuotojo pasitenkinimas darbu ir polinkis jį palikti priklauso nuo to, kokiu laipsniu žmogaus asmenybė sutampa su profesinę aplinka. Buvo nustatyti šeši pagrindiniai asmenybės tipai.

Sukurtas Pirmenybių profesijų aprašo klausimynas, kuriame yra 160 profesijų pavadinimai. Respondentai nurodo, kurios iš šių profesijų jiems patinka arba nepatinka, o jų atsakymai naudojami sudaryti asmenybės profiliams.

Ką visa tai reiškia? Teorija teigia, kad pasitenkinimas darbu dažniausias yra darbuotojų kaita mažiausia tada, kai asmenybė dera su profesija. Visuomeniški žmonės turėtų dirbti visuomeninį darbą, tradiciniai žmonės turėtų dirbti tradicinį darbą ir t. t. realistinės orentacijos žmogus, dirbantis realistinį darbą, atsiduria suderinamesnėje situacijoje ne realistinis žmogus, dirbantis tyriamąjį darbą. Realistinis žmogus, dirbantis socialinį darbą, patenka į nesuderinamiausią situaciją. . šešių asmenybės tipų modelio pagrindiniai momentai yra šie: (1) žmonės skiriasi pagal būdingus asmenybės tipus, (2) yra įvairios darbų rūšys ir (3) atsidūrę aplinkoje, kuri dera su jų asmenybės tipu, žmonės turėtų būti labiau patenkinti savo darbu ir mažiau linkę savanoriškai jį palikti nei tie, kurių asmenybės tipas nedera su darbu.

Hollando asmenybės tipologija ir profesijų pavyzdžiai

Tipas

Asmenybės savybės Profesijų pavyzdžiai

Realistinis: teikia pirmenybę fiziniai veiklai, kuri reikalauja įgūdžių, jėgos ir koordinacijos.

Tiriamasis: teikia pirmenybę veiklai, kur reikia mąstyti, tvarkyti ir sprčsti.

Socialinis: teikia pirmenybę

veiklai, kur reikia kitiems padėti.

Konvencionalus: teikia pirmenybę taisyklių reguliuojamai, organizuotai ir nedviprasmiškai veiklai.

Iniciatyvus: teikia pirmenybę žodinei veiklai, kur yra galimybės paveikti kitus ir įgyti valdžią.

Meniškas: teikia pirmenybę neapibrėžtai ir nesistemingai veiklai, kurioje gali pasireikšti kūribingumas. Baikštus, nuoširdus, atkaklus, pastovus, prisitaikantis, praktiškas.

Analitiškas, orginalus, smalsus, nepriklausomas.

Atviras, draugiškas, linkęs bendradarbiauti, supratingas.

Prisitaikantis, efektyvus, praktiškas, be vaizduotės, nelankstus.

Pasitikintis savimi, ambicingas, energingas, mėgstantis dominuoti.

Turintis vaizduotę, netvarkingas, idealistiškas, emocingas, nepraktiškas. Mechanikas, preso operatorius, surinkimo linijos darbininkas, žemdirbys.

Biologas, ekonomistas, matematikas, reporteris.

Socialinis

darbuotojas, mokytojas, patarėjas, psichologas.

Buhalters, korporacinis vadovas, banko kasininkas, kancelerijos darbuotojas.

Teisininkas, nekilnojamo turto agentas, ryšių su visuomene specialistas, mažos firmos vadovas.

Tapytojas, muzikantas, rašytojas, interjero specialistas.

2000 m. gruodžio 26 d. 42 metų programinės įrangos testuotojas atėjo į savo darbą Bostono rajone įsikūrusioje konsultacinėje firmoje interneto klausimais. Apsiginklavęs AK – 47 automatu, šautuvu ir pusiau pistoletu, jis nušovė septynis savo bendradarbius. Šio darbuotojo pyktis išprovokavo smurtą.

Šaudymas darbe yra ekstremalus pavyzdys, tačiau jis tiksliai įrodo, kad emocijos yra svarbus darbuotojų elgesio veksnys.

Turėdami galvoje, kad emocijos vaidina svarbų vaidmenį kasdieniame gyvenime, Jūs turbūt nustebsite sužinoję, kad emocijų temai EO studijos skyrė labai mažai arba beveik jokio dėmesio. Kaip tai galėjo atsitikti? Yra galimi du realūs variantai. Pirmasis – racionalumo mitas. Nuo XIX a. pabaigos organizacijos iš esmės buvo kuriamos siekiant kontroliuoti emocijas. Manyta, kad gerai valdoma organizacija yra tokia, kurioje sėkmingai pašalintas nusivylimas, pyktis, meilė, neapykanta, džiaugsmas, liūdesys ir panašūs jausmai. Tokios emocijos laikytos racionalumo priešingybe. Tad nors mokslininkai ir vadovai žinojo, kad emocijos yra neatskiriama kasdienio gyvenimo dalis, jie bandė sukurti organizacijas, kuriose emocijų nebūtų. Suprantama, kad tai buvo neįmanoma. Antrasis veiksnys, sąlygojęs, kad emocijos netapo EO analizės objektu, buvo įsitikinimas, kad bet kokios emocijos yra kliūtis. Kai kalbėdavo apie emocijas, diskusijose dėmėsį sutelkdavo į stiprias neigiamas emocijas (ypač pyktį), trukdančias darbuotojui efektyviai dirbti. Emocijos retai buvo laikomos konstruktyviomis ar padedančiomis skatinti produktyvesnį darbą.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1837 žodžiai iš 3639 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.