Vadovavimo psichologija
5 (100%) 1 vote

Vadovavimo psichologija

Vadovavimo psichologija

Vieni žmonės yra tylūs ir pasyvūs, o kiti triukšmingi ir agresyvūs. Kai žmones apibūdiname tokiomis savybėmis kaip tylus, pasyvus, triukšmingas, agresyvus, ambicingas, lojalus ar draugingas, juos suskirstome į kategorijas pagal asmenybės bruožus. Tad žmogaus asmenybė yra psichologinių savybių kombinacija, kuria remiamės, priskirdami šį žmogų tam tikrai kategorijai.

Viena iš plačiausių naudojamų asmenybių klasifikavimo sistemų yra vadinama Myers-Briggso tipų indikatoriumi (MBTI). Iš esmės tai yra 100 klausimų asmenybės testas, kuriame klausiama, kaip žmonės apskritai jaučiasi arba elgiasi konkrečiose situacijose.

Pagal atsakymus į testo klausimus žmonės skirstomi į ekstravertus arba intravertus (E arba I), jaučiančius arba intuityvius (S arba N), mąstytojus arba jausmingus (T arba F), suvokiančius arba sprendžiančius (P arba J). Pagal šią klasifikaciją išskirta 16 asmenybės tipų.

JAV kasmet MBTI testu testuojami daugiau nei 2 milijonai žmonių. Nėra tvirtų įrodymų, kad MBTI yra pagrįstas asmenybės įvertinimo metodas. Tačiau tai, kad nėra tokių įrodymų, neatgraso organizacjų nuo šio testo.

Didžiojo penketo modelis

Pastaraisiais metais įspūdingas mokslinių tyrimų skaičius patvirtino, kad penkios pagrindinės asmenybės savybės yra visų kitų savibių pagrindas. Didžiojo penketo modelio asmenybės savybės yra šios:

Ekstravertiškumas. Ši savybė apibūdina žmogaus jaučiamo noro bendrauti su kitais laipsni. Ekstravertai yra draugiški, užsispyrę ir socialūs. Intravertai yra linkę į uždarumą, drovumą ir tylumą.

Nuolaidumas. Ši savybė apibūdina individo polinkį nusileisti. Labai nuolaidūs žmonės yra paslugūs, šilti ir patiklūs. Nenuolaidūs žmonės yra šalti nelinkę sutikti su kitais ir antagonistiški.

Stropumas. Ši savybė yra patikimumo matas. Labai stropus žmogus yra atsakingas, organizuotas, patikimas ir atkaklus. Tie, kurių stropumo rodiklis prastas, yra lengvai išblaškomi, neorganizuoti ir nepatikimi.

Emocinis stabilumas. Ši savybė apibūdina žmogaus gebėjimą atsispiri stresui. Žmonės, kurių emovinis stabilumas teigiamas, yra ramūs, pasitikintys savimi ir saugūs. Tie, kurių šis rodiklis labai neigiamas, yra nervingi, susirūpinę, apimti deoresijos ir nesaugūs.

Atvirumas patirčiai. Ši savybė apibūdina individo interesų ratą ir žavėjimąsi naujovėmis. Turintys ypatingą atvirumą patirčiai žmonės yra kūrybingi, smalsūs ir meniškai jautrūs. Esantieji kitame šio rodiklio skalės gale yra konvencionalūs ir jaučia komfortą gerai pažistamose situacijose.

Didžiojo penketo tyrimai ne tik pateikia vienodinančią asmenybės struktūrą, bet ir atskleidė svarbius tarp asmenybės savybių ir darbo rezultatų. Buvo ištirtas gana platus specialybių spektras: specialistai (inžineriai, architektai, buhalteriai, teisininkai), policininkai, vadovai, pardavėjai ir pusiau kvalifikuoti bei kvalifikuoti darbininkai. Darbo rezultatai apibrėžti, atsižvelgiant į darbo įvertinimą, mokymo rodiklius ir personalo vadybos duomenis, tokius kaip atlyginimas. Rezultatai parodė, kad pagal stropumo rodiklį galima prognozuoti visų profesijų grupių atstovų darbo rezultatus.

Pagal kitas asmenybės savybes prognozavimas priklausė ir nuo darbo rezultatų įvertinimo kriterijaus, ir nuo profesijos grupės. Pavyzdžiui, pagal ekstravertiškumą buvo galima prognozuoti žmonių, dirbančių vadovaujantį darbą ir prekyboje, veiklos rezultatus. Toks rezultatas yra logiškas, nes šios profesijos pasižymi intensyviu bendravymu su žmonėmis. Panašiai buvo pastebėta, kad noras patirti svarbus prognuozojant mokymo efektyvumą, kas taip pat yra logiška. Vienas dalykas liko neaiškus – kodėl emocinis stabilumas nebuvo sisijęs su darbo rezultatais. Intuityviai atrodytų, kad ramūs ir saugiai besijaučiantys beveik visų profesijų žmonės turėtų demonstruoti geresnius darbo rezultatus nei susirūpinę ir nesijaučiantys saugūs. Mokslininkai spėja, kad atsakymas gali būti toks: tik aukštus emocinio stabilumo rezultatus turintys žmonės išsaugo savo darbą. Jei tai tiesa, tada emociškai nestabilių žmonių dalis tarp tyriamųjų, kurių visi turėjo darbą, buvo palyginti maža.

Kiti svarbiausi asmenybės atributai

Kai kurie žmonės įsitikinę, kad jie yra savo likimo šeimininkai. Kiti mano esą likimo pastumdėliai, nes įsitikinę, kad viską, kas jiems nutinka, lemia laimė ar atsitiktinumas. Pirmuoju atveju kontrolės centras viduje viduje; šie žmonės yra isitikinę, kad jie gali kontruoliuoti savo likimą. Tų, kurie mano, kad jų gyvenimą kontruoliuoja kiti žmonės, kontrolės centras yra išorėje. Esama įrodymų, kad darbuotojai, kurių kontrolės centras yra aiškiai išorėje, mažiau patenkinti savo darbu, labiau atitole nuo darbo aplinkos ir mažiau atsidavę darbui nei tie, kurių kontrolė centras viduje. Vadovas taip pat gali tykėtis, kad žmonės, kurių kontrolės centras yra išorėje, kaltę dėl blogo darbo įvertinimo suvers viršininko šališkumi, savo bendradarbiams arba nuo jų nepriklausantiems įvykiams. To tarpu tie, kurių kontrolės centras viduje, tokį patį darbo įvertinimą greičiausiai aiškins savo pačių veiksmais.

Makiavelizmas yra asmenybės savybė, šitaip pavadinta Niccolo Machiavelli, kuri XVI amžiuje rašė, kaip išsikovoti valdžią ir ją naudotis,
garbei. Pasižymintis ryškiomis makiavelizmo tendencijomis individas manipuliuoti, išlaiko emocinę distanciją ir yra įsitikinęs, kad tikslas pateisina priemones. „Jei tai veikia, naudokis“, – tokiu principu vadovaujasi asmuo, turintis aiškiai išreikšta makiavelizmą. Ar makiavelistai yra geri darbuotojai? Atsakymas priklauso nuo to, ką jie dirba, ir nuo to, ar už laimėjimą dosniai atliginama (pvz. prekiaujant už komisinius), žmonės su aiškiai išreikštu makiavelizmu bus produktyvūs.

Žmonės skiriasi pagal tai, kiek jie patys sau patinka ar nepatinka. Ši savybė yra vadinama saviverte. Moksliniai tyrimai rodo, kad saviverte yra tiesiogiai susijusi su sėkmės lukesčiais. Pavyzdžiui, žmonės su stipriai išreikšta savivertę yra įsitikinę, kad jie turi gebėjimų, reikalingų pasiekti sėkmę darbe. Taip pat buvo pastebėta, kad savivertę veikia išorinės įtakos imlumą. Mažiau įšreikštą savivertę turintys žmonės yra imlesni išorinei įtakai už tuos, kurių savivertė aiškiai išreikšta. Nedidelę savivertę turintys žmonės nori, kad kiti juos teigiamai įvertintų; dėl to jie labiau linkę ieškoti kitų pritarimo, labiau nei tie, kurių savivertė yra didelė, mėgsta pamėgdžioti, derintis prie kitų žmonių įsitikinimo ir elgesio. Pasitenkinimo darbu prasme esama įrodymu, kad žmonės su didele saviverte labiau patenkinti savo darbu nei tie, kurių savivertė maža.

Ar esate kada pastebėję, kad kai kurie žmonės kur kas geriau nei kiti geba pritaikyti savo elgesį prie besikeičiančių situacijų? Taip yra todėl, kad jų savivikontrolės rodiklis gana aukštas. Turintys stiprią savikontrolę žmonės jautriai reaguoja į išorės signalus ir skirtingose situacijose gali elgtis skirtingai. Jie yra chamaleonai – geba pasikeisti, kad pritaptų prie situacijos ir paslėptų savo tikrąjį „aš“.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1099 žodžiai iš 3639 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.