Vadovavimo stiliai
5 (100%) 1 vote

Vadovavimo stiliai

Turinys

Įvadas …………………………………………………………………………….. 2

1. Vadovavimo stilius ……………………………………………………………. 4

1.1. Tradicinių ir naujųjų valdymo stilių klasifikacija …………………………… 5

1.1.1. Charizmatinis vadovavimo stilius …………………………………………. 5

1.1.2. Patriarchalinis vadovavimo stilius ……………………………………….. 6

1.1.3. Autokratinis vadovavimo stilius …………………………………………… 6

1.1.4. Biurokratinis vadovavimo stilius …………………………………………. 8

1.1.5. Demokratinis vadovavimo stilius …………………………………………. 8

1.1.6. Kooperatinis vadovavimo stilius ………………………………………….. 9

1.1.7. Laisvasis (liberalusis) vadovavimo stilius…………………………………. 10

1.2. Vadovavimo stilių klasifikacija elgesio teorijose …………………………… 12

1.3. Vadovavimo stilių klasifikacija pagal vadovų orientaciją ………………….. 14

1.4. Situacinis požiūris į vadovavimą …………………………………………… 16

2. Vadovo asmeninio stiliaus formavimas ………………………………………. 24

Išvados …………………………………………………………………………… 29

Literatūros sąrašas ……………………………………………………………….. 30

Įvadas

Temos aktualumas

Valdymo stilius yra sudėtinga vadovo ir pavaldinių santykių visuma. Vadovas atlieka jam pavestas funkcijas tik jam būdingu, individualiu stiliumi. Kiekvieno vadovo darbo stilius individualus, nes nepakartojamos tiek jo asmeninės, tiek ir vadovaujamo kolektyvo savybės.

Vadovo darbo stilius nėra tik asmeninis vadovo reikalas. Nuo jo didžia dalimi priklauso visos įmonės ar organizacijos veiklos rezultatai, jo vadovaujamų žmonių pasitenkinimas darbu.

Vadovo ir pavaldinių santykių įvairovė ir sudėtingumas lemia konkrečių valdymo stilių įvairovę, tačiau joje galima išskirti tam tikrus parametrus arba kriterijus, pagal kuriuos pastebimi vadovui būdingi bruožai, kurie grupuojami ir analizuojami.

Vadovavimo stilius neretai priklauso nuo organizacijos veiklos pobūdžio. Didesniuose Lietuvos miestuose labiau negu mažesniuose šalies miestuose paplitęs demokratiškas ir liberalus vadovavimo stiliai. Liberalus stilius būdingesnis bendroms Lietuvos ir užsienio valstybių įmonėms, tuo tarpu lietuviškų bendrovių vadovai dažniau yra demokratiško stiliaus šalininkai.

Kiekvienas vadovavimo stilius turi savų privalumų ir trūkumų, todėl vadovas turėtų lanksčiai pasirinkti, kaip dirbti pagal esamą situaciją. Visi tyrinėtojų išskiriami vadovavimo stiliai gyvuoja ir Lietuvoje. Mažesnėse įmonėse dažniau pastebimas “kaimo klubo” vadovavimo stilius, kai vadovai yra atidesni darbuotojų poreikiams, siekia, kad žmonės būtų patenkinti vieni kitais. Taip vadovas kuria komfortišką, draugišką organizacijos atmosferą, tačiau darbo kokybė gali ir nukentėti. Nors vadovavimo stilius labai priklauso nuo vadovo asmenybės, tačiau, atsižvelgiant į įmonės veiklos pobūdį, kai kurie vadovavimo stiliai netinka.

Pavyzdžiui, kūrybiniams darbuotojams autoritarinis vadovavimo stilius padarytų tik žalos, o ne sukurtų reikiamą darbo atmosferą.

Neretai atrodo, kad pats idealiausias – komandos vadovo stilius. Tada vadovo ir jo pavaldinių veiklos tikslas yra tas pats, o tarpusavio santykiai yra pagrįsti pasitikėjimu bei pagarba, visi darbai atliekami kartu, sprendimai taip pat priimami kartu. Tačiau komandos vadovo stilius tam tikromis aplinkybėmis gali būti netinkamas, pavyzdžiui, kai reikia labai greitai priimti sprendimą, tai lengviau padaryti vienam žmogui, o ne susirinkus darbo grupės nariams ieškant visiems priimtino sprendimo.

Neretai pastebimas ir “nesikišimo” vadovavimo stilius, kai teoriškai vadovas yra, bet praktiškai vadovo darbo jis neatlieka. Toks vadovas deda minimalias pastangas, kad būtų atlikti reikalingi darbai ar sukurtas gera organizacijos atmosfera. Tuo tarpu vadovas, dirbantis pagal organizacinio vadovavimo stilių, siekia, kad įdėtos pastangos ir gautas rezultatas atitiktų vienas kitą. Vadovas balansuoja tarp to, kad būtų atlikti darbai ir kad darbuotojų nuotaika būtų gera, jų poreikiai patenkinti.

Darbo tikslas

Išanalizuoti vadovavimo stilius ir vadovo asmeninius bruožus teoriniame lygmenyje Darbo uždaviniai:

• Susipažinti su tradicinių ir naujųjų valdymo stilių klasifikacija;

• Apžvelgti vadovavimo stilių klasifikaciją elgesio teorijose;

• Išnagrinėti vadovavimo stilių klasifikaciją pagal vadovų orientaciją;

• Išanalizuoti situacinį požiūrį į vadovavimą;

• Susipažinti su vadovo asmeninio stiliaus formavimo kriterijais.

Darbo objektas – vadovo asmeniniai bruožai ir vadovavimo stiliai.

Darbo pagrindas

Darbas parašytas remiantis lietuvių ir užsienio autorių knygomis bei straipsniais periodinėje literatūroje.

1. Vadovavimo stilius

Vadovavimo stilius – tai vadovo poveikio bendradarbiams būdas, kryptingai valdant jų elgseną ir sudarant palankiausias sąlygas užtikrinti veiklos efektyvumą. Pasirinkus tam tikrą vadovavimo
stilių, nulemiama bendradarbių elgsena.

Vadovavimo stilius nėra tik asmeninis vadovo reikalas. Nuo jo didele dalimi priklauso visos įmonės ar organizacijos veiklos rezultatai, jo vadovaujamų žmonių pasitenkinimas darbu. Vadovo ir pavaldinių santykių įvairovė ir sudėtingumas lemia konkrečių valdymo stilių įvairovę, kurioje išryškėja tam tikri parametrai arba kriterijai, pagal kuriuos vadovui būdingi bruožai grupuojami ir analizuojami.

Iki šiol nėra vieningos individualaus valdymo stiliaus klasifikacijos. Skirtingi autoriai ir mokyklos įvairiai juos klasifikuoja.

Vadovo darbo stilius pirmą kartą bandė apibendrinti Platonas savo veikale “Valstybė”. Jis vadovus klasifikavo taip:

• Vadovas timokratas. Jo valdymo stilių formuoja jo išdidumas bei valdžios troškimas.

• Vadovas demokratas. Jis išrenkamas pavaldinių. Tokiam valdymo stiliui būdinga visų piliečių lygybė.

• Vadovas tironas. Jo valdymo stilių formuoja žiaurūs polinkiai.

• Vadovas, kurio valdymo stilius oligarchinis, pagrindinis motyvas yra godumas .

Individualų valdymo stilių remdamasis eksperimentais 1938 m. pirmasis nagrinėjo amerikiečių psichologas K. Levinas. Jis skyrė šiuos pagrindinius vadovų tipus :

• Autoritarinis arba valdingas;

• Liberalus arba anarchinis;

• Demokratiškas arba kolegialus.

1976 m. anglų valdymo problemų tyrinėtojai P. Sadleris ir G. Hofstedas apklausė 22 000 įmonių ir jų padalinių vadovų, pasiūlė valdymo stilius klasifikuoti pagal sprendimų priėmimo būdus ir vadinti taip:

• Įsakymo stilius. Vadovas pats priima sprendimus tik informuodamas pavaldinius bei laukdamas besąlygiško vykdymo.

• Įkalbinėjimo stilius. Vadovas prieš perduodamas paties priimtus nutarimus stengiasi įtikinti pavaldinius, kad tai geriausias sprendimas ir jį būtina priimti.

• Konsultacinis stilius. Vadovas priima sprendimus tik pasitaręs su pavaldiniais.

• Kolektyvinis stilius – kai vadovas formuluoja tik problemos esmę, o sprendimas priimamas kolektyviai.

Iki šiol nėra vienos vadovavimo stilių klasifikacijos, tačiau juos galima apibendrinti, išskiriant keletą skirtingų požiūrių į vadovavimo stilių skirstymą:

• Tradicinis ir šiuolaikinis vadovavimo stilių skirstymas;

• Vadovavimo stilių skirstymas pagal vadovų elgesį;

• Vadovavimo stilių skirstymas pagal vadovų orientaciją;

• Vadovavimo stilių skirstymas pagal vadovų orientaciją ir pavaldinių lygį;

• Situaciniai vadovavimo modeliai.

1.1. Tradicinių ir naujųjų valdymo stilių klasifikacija

Skirstant vadovavimo stilius į tradicinius ir naujuosius, atsižvelgiama į tai, kaip pasikeitė praktinis požiūris į vadovo poveikį pavaldiniams, į jo asmeninį elgesį.

Tradiciniai valdymo stiliai yra autoritariniai. Įsakymu tiksliai nurodoma, ką, kada ir kaip reikia padaryti. Laukiama, kad pavaldinys visa tai atliks laiku, tačiau jis yra nuolat kontroliuojamas. Vadovas priima visus sprendimus, pavaldiniai tam neturi didesnės įtakos, jie tik pripažįsta ir vykdo sprendimus. Darbas dažnai pertraukiamas, nes aukštesniame lygyje reikia priimti naujus sprendimus. Vadovauti šiuo stiliumi reikia stiprios vadovo asmenybės bei charakterio ir gero profesinio pasirengimo. Vadovai per daug užimti, jie neturi laiko strateginiams sprendimams, kadangi kišasi į mažiausias sprendimo smulkmenas .

Tradiciniams vadovavimo stiliams priklauso:

• Charizmatinis vadovavimo stilius;

• Patriarchalinis vadovavimo stilius;

• Autokratinis vadovavimo stilius;

• Biurokratinis vadovavimo stilius.

1.1.1. Charizmatinis vadovavimo stilius

Šis stilius remiasi asmens spinduliavimo jėga. Vadovui duota išskirtinė dievo dovana veikti bendradarbius, kad jie savanoriškai darytų tai, ko iš jų laukia vadovas. Galima teigti, kad vadovas šiuo atveju pasižymi tam tikra hipnozės jėga. Nesuprimityvinant šio reiškinio galima teigti, kad visi geri vadovai turi ypatingo žavesio, poveikio jėgos. Kartu galima pradėti abejoti, ar vadovavimas šiuo atveju yra mokslas.Charizmatiniams vadovui būdingas sugebėjimas užkrėsti kitus savo energija, puiki laikysena, geras charakteris, retoriniai gabumai, jais žavimasi, tačiau jie ne egoistai .

1.1.2. Patriarchalinis vadovavimo stilius

Šį stilių galima palyginti su valdymu šeimoje, remiantis tėvo – motinos autoritetu. Šis stilius turi gilias tradicijas, tačiau jo taikymo galimybės ribotos. Tradicinis paklusnumas šeimos galvai šiandien nepriimtinas, nors jis turi labai didelę įtaką, ypač formuojantis įmonei. Šiandien jį galima taikyti mažose įmonėse, tačiau būtina sąlyga, kad patriarchatas tikrai būtų vertas to autoriteto, kuriuo mėgina naudotis. Kitaip pasireiškia iškreiptos formos – familiarumas, protekcionizmas savo šeimos atžvilgiu. Šio stiliaus privalumas tas, kad rūpinamasi savo bendradarbiais net ir tada, kai jie negali dirbti .

1.1.3. Autokratinis vadovavimo stilius

Šis stilius, kaip ir patriarchalinis yra pagrįstas besąlygišku vadovo autoritetu, tačiau jis rūpinasi savo bendradarbiais tik tiek, kiek jie yra naudingi. Kiekvienas vadovas mano esąs protingesnis už pavaldinį, reikalauja iš pavaldinių paklusnumo, kad besąlygiškai vykdytų užduotis.

Pirmuosius du stilius atskirais atvejais dar galima pateisinti, tačiau autokratinis valdymo stilius šiandien yra netaikytinas, nes vadovaujant šiuo stiliumi negalima iki galo
panaudoti pavaldinių potencialo, kyla (atviras ar tylus) pasipriešinimas vadovo diktatui.

Autokratinis vadovavimo stilius pasižymi stipria valdymo centralizacija, polinkiu į vienvaldiškumą, sprendžiant ne tik pačias sudėtingiausias, bet ir gana paprastas problemas.

Vadovas autokratas sąmoningai riboja kontaktus su pavaldiniais. Jo kontaktai pabrėžtinai oficialūs. Pavaldinius toks vadovas vertina kaip neorganizuotus ir neatsakingus darbuotojus, kuriuos reikia nuolat kontroliuoti ir priversti paklusti bei veikti, o geriausia paklusnumo ugdymo priemone laiko įsakymą. Todėl didžiąją dalį vadovo autokrato dokumentacijos sudaro įsakymai ir instrukcijos .

Tokio vadovavimo stiliaus vadovas nevertina savo pavaldinių savarankiškumo ir nuolat stengiasi primesti jiems savo valią, slopina darbuotojų iniciatyvą. Pagrindinis tokio vadovo vertinimo matas – pavaldinio nuolankumas. Todėl dažnai gabiausieji darbuotojai, žinantys savo vertę specialistai stengiasi išvengti tokio vadovo valdžios, nuolat vyksta kadrų kaita. Vadovas autokratas nepakenčia prieštaravimų bei kritikos, nors pats mėgsta kritikuoti .

Vadovas autokratas apie padėtį įmonėje pavaldinių neinformuoja, nesupažindina jų su organizacijos perspektyva ar savo sprendimais, nes mano, kad jie nepakankamai kompetentingi. Jei vyksta pasitarimai, tai jie būna formalūs, nes visus klausimus vadovas dažniausiai jau būna išsprendęs pats.

Autokratinis valdymo stilius sąlygoja kolektyvo pasyvumą, formalų požiūrį į darbą, susiskaldymą, nepasitikėjimą vienas kitu, priešiškumą: vieni prisitaiko prie vadovo, kiti bando protestuoti prieš vienvaldiškumą.

Vadovai autokratai laikosi nuomonės, kad materialinis skatinimas, taip pat ir nuobaudos, yra geriausias būdas pasiekti aukštų darbo rodiklių. Toks vadovas dirba daug ir verčia tiek pat daug dirbti kitus net ir po darbo, visiškai nesiskaitydamas su tuo, kad jo keliami reikalavimai per griežti .

Autokratinio darbo stiliaus vadovui būdingas pagarbos pavaldiniams trūkumas. Bendraudamas su pavaldiniais jis nemandagus, net grubus, tačiau labai griežtai nuolankus bendraudamas su viršininkais ar žmonėmis, kurie jam gali būti naudingi. Pasitaiko ir geranoriškų autokratų – korektiškų, atidžiai išklausančių savo pavaldinius, tačiau visiškai ignoruojančių jų nuomonę, kai priimami konkretūs sprendimai.

Autokratais dažniausiai tampa valdingi, užsispyrę, dažnai save pervertinantys žmonės, kuriems toks valdymo stilius yra priedanga, slepianti jų nekompetenciją. Tačiau tokį baldymo stilių gali lemti ne tik individualios vadovo charakterio savybės, bet ir organizacijos, kuriai reikia vadovauti, pobūdis. Organizacijoms, kuriose svarbiausias yra sistemos funkcionavimo rezultatas, o priemonės,kuriomis šis rezultatas pasiekiamas, nėra svarbios, būdingas autokratinis valdymo stilius.

Neatsižvelgiant į tai, kad autokratinis valdymo stilius turi ir teigiamų bruožų (garantuojamas valdymo centralizavimas, operatyvumas ir vieningumas), jis tampa vis neefektyvesnis ir nepriimtinas šiuolaikiniame pasaulyje .

1.1.4. Biurokratinis vadovavimo stilius

Šis stilius mėgina išvengti kai kurių autokratiniams stiliui būdingų bruožų. Tai taip pat autokratinis stilius, skirtumas tik tas, kad žodinis vadovo nurodymas ar įsakymas pakeičiamas įstatymais, įsakymais, reglamentais, standartais. Žodinis įsakymas pakeičiamas popieriumi, nuasmeninamas, priskiriamas “ne mūsų lygio problemai”. Taip galima sumažinti sistemos pasipriešinimą (įstatymui dažnai paklūstama nesvarstant), tačiau kartu sumažinamas ir valdomos sistemos lankstumas .

Biurokratinį valdymo stilių reikia vertinti labai atsargiai. Jis geras, jei reglamentuojamos paprastos procedūros, kurios gali būti lengvai koreguojamos. Be procedūrų reglamentavimo negalima įdiegti skaičiavimo technikos. Tačiau šis vadovavimo stilius blogas, jei biurokratizmas per daug išsiplečia. Jei įsakymas, reglamentas nekeičiamas keičiantis padėčiai, tai savo kaltę visada galima suversti “blogam įsakymui”, vadovui sudaroma galimybė nusišalinti nagrinėjant realią situaciją ir vadovautis “nekintamais” nurodymais iš viršaus .

1.1.5. Demokratinis vadovavimo stilius

Prie naujų vadovavimo stilių priskiriamas demokratinis vadovavimo stilius. Demokratinis vadovavimo stilius remiasi valdžios pasidalijimu, įtraukiant pavaldinius į valdymą ir sprendimų priėmimą.

Esminis demokratinio vadovavimo bruožas tas, kad vadovas linkęs daugumą klausimų spręsti kolegialiai, pasiliekant sau teisę priimti sprendimą po to, kai klausimas apsvarstytas kolektyve. Demokratiškas vadovas, skirtingai nei autokratas, žmones valdo be grubaus spaudimo, remdamasis jų sugebėjimais ir gerbdamas juos. Toks vadovas linkęs daugumą klausimų spręsti kolegialiai, pasitariant ir pasvarstant. Vadovas demokratas asmeniškai sprendžia tik ypatingai sudėtingus klausimus, visą kitą palikdamas nuspręsti kolektyvui. Jis skatina pavaldinių iniciatyvą, suteikia jiems galimybę dirbti savarankiškai, tuo pačiu stengdamasis ugdyti tokius darbuotojus, kuriems įmonės ar organizacijos tikslas taptų jų pačių tikslu. Demokratinis valdymo stilius teikia darbuotojams galimybę tiksliau suvokti darbo ar sprendžiamo klausimo esmę, pilnai panaudoti savo intelektualinį ir profesinį potencialą, bei suteikia galimybę tobulėti .
rasti optimaliausią sprendimą demokratiškas vadovas visada įsiklauso į kolegų nuomones, protingai reaguoja į kritiką ir atsižvelgia į ją, prisipažįsta klydęs.

Nurodymus pavaldiniams duoda pasiūlymų ir patarimų forma, juos formuluoja aiškiai ir įtikinamai. Vadovas demokratas nekontroliuoja savo pavaldinių smulkmeniškai, tačiau nuolat būna informuojamas apie veiklos, kuriai jis vadovauja, eigą. Su pavaldiniais toks vadovas visada elgiasi pagarbiai, bendraudamas visada mandagus, taktiškas ir atidus, stengiasi atsižvelgti į darbuotojo interesus. Demokratiškas vadovas dirba ne atsiribojęs nuo kolektyvo, bet kaip kolektyvo narys, bendradarbis. Tai anaiptol nesumažina vadovo valdžios ir autoriteto, priešingai, tarp jo ir darbuotojų stiprėja tarpusavio pagarba bei pasitikėjimas, vadovo reali valdžia ir autoritetas išauga .

Svarbus demokratiško vadovo bruožas – žinių ir informacijos apie įmonės ar organizacijos padėtį suteikimas. Informuoti darbuotojai teigiamai priima ir vertina darbo motyvus.

Tačiau demokratinis valdymo stilius turi ir trūkumų: dėl daugybės kolektyviai sprendžiamų net antraeilių klausimų gali užsitęsti pasitarimai ar posėdžiai, o tai neigiamai veikia ir trikdo visos įmonės ar organizacijos darbą. Be to, kai kurie demokratinio tipo vadovai stengiasi nusišalinti nuo atsakomybės už padarytas klaidas, užkraudami ją visam kolektyvui.

Demokratinis vadovo darbo stilius didžia dalimi priklauso nuo asmeninių vadovo savybių, bei charakterio bruožų. Demokratais dažniausiai tampa žmonės, išlaikantys pusiausvyrą, optimistai. Kadangi demokratinio tipo vadovai dažniausiai būna plataus akiračio žmonės, jie ypač efektyviai dirba ne tik gamybiniuose, bet ir kūrybinių organizacijų kolektyvuose.

Demokratiniame vadovavime skiriamas kooperatinis ir laisvas vadovavimo stilius.

1.1.6. Kooperatinis vadovavimo stilius

Šiame stiliuje bendradarbiai traktuojami kaip partneriai. Kooperatyviai veikti (bendradarbiauti) reiškia glaudžiai bendradarbiauti siekiant bendro tikslo. Vadovas supranta, kad jis vienas negali pasiekti įmonės tikslų, jis žino, kad nemaža sėkmės dalis priklauso nuo bendradarbių, todėl jis pasiruošęs deleguoti dalį savo darbų, stengiasi bendradarbiavimą grįsti savitarpio pagalba, o ne bausmėmis. Šis vadovavimo stilius labai aktyvina darbuotojus, skatina atsiskleisti jų potencialui, realizuoti augimo siekius. Vienas iš svarbiausių šio vadovavimo stiliaus bruožų yra tas, kad darbuotojai įtraukiami į valdymą. Dėl šių priežasčių kooperatinis vadovavimo stilius geriausiai atitinka šiuolaikines sąlygas .

Tačiau negalima nematyti ir kooperatinio stiliaus trūkumų. Dažniausiai sprendimui priimti reikia daugiau laiko, jie dažnai nepakankamai kryptingi.Taip atsitinka dėl to, kad išsiaiškinti nuomonių skirtumus visada reikia laiko. Derinant atskiras nuomones, dažnai negalima priimti aiškiai kryptingo sprendimo, jis dažniausiai būna kompromisinis. Tačiau kooperatinis valdymas neatsiejamas nuo raidos.

1.1.7. Laisvasis (liberalusis) vadovavimo stilius

Šis stilius dažnai vadinamas liberaliu valdymo stiliumi. Liberaliam vadovavimo stiliui būdingas minimalus vadovo kišimasis į pavaldinių veiklą. Darbuotojas pats sprendžia, ką ir kaip daryti. Jei jam duodami nurodymai, tai nekontroliuojama, kaip jie vykdomi. Šis lygybės principas gali privesti prie įprastų darbo santykių iškraipymo. Kartu aukšto sąmoningumo ir profesinio lygio kolektyvuose jis gali pasiteisinti, projektuotojų grupėje sprendimai dažnai priimami susitarus tarpusavyje .

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2519 žodžiai iš 8293 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.