Vadovavimo stiliai
5 (100%) 1 vote

Vadovavimo stiliai

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………3

1. VADOVAVIMO ESMĖ………………………………………………………………..4

2. VADOVAVIMO STILIŲ KLASIFIKACIJA………………………………………………………5

2.1. Autokratinis vadovavimo stilius……………………………………………………………………..5

2.2. Demokratinis vadovavimo stilius……………………………………………………………………7

2.3. Liberalinis vadovavimo stilius………………………………………………………………………..8

2.4. Vadovavimo stilius, orientuotas į darbą, į žmogų………………………………………………8

3. VADOVŲ FUNKCIJOS……………………………………………………………………………………..9

3.1. Planavimas………………………………………………………………………………………………….10

3.2. Organizavimas…………………………………………………………………………………………….11

3.3. Vadovavimas………………………………………………………………………………………………11

3.4. Kontrolė……………………………………………………………………………………………………..12

IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………..14

LITERATŪRA……………………………………………………………………………………………………..15

ĮVADAS

„Vadovavimas žmonėms – mokslas ir menas” (R. Razauskas).

Vadovavimas žmonėms yra svarbiausia organizacijos funkcija, garantuojanti jos gyvavimą. Rinkos sąlygomis efektyvios tik tos organizacijos, kurių darbuotojai turi išskirtinių, tik tam kolektyvui būdingų savybių, kas rodo šių organizacijų savitumą. Efektyvus vadovavimas žmonėms yra svarbesnis negu gebėjimas paskirstyti fizinius išteklius.

Personalo valdyme susiduriama tiek su atskirais žmonėmis, tiek su jų grupėmis. Kiekviena grupė ir atskiras žmogus turi savus tikslus, kurie ne visada sutampa su organizacijos tikslais. Kad organizacija galėtų sėkmingai funkcionuoti, reikia užtikrinti visų dalyvaujančių jėgų pusiausvyrą. Priešingu atveju gali įsiliepsnoti nereikalinga kova tarp atskirų grupių ir individų. Tai iškelia pagrindinį vadovų darbo uždavinį – nukreipti pavaldinių pastangas į įmonės tikslų įgyvendinimą.

1. VADOVAVIMO ESMĖ

Vadovavimas – tai žmonių nukreipimas ir jų motyvavimas siekti tam tikro tikslo, laikantis atitinkamo vadovavimo stiliaus, naudojant įvairias poveikio formas, valdymo būdus, metodus.

Vadovavimo esmę sudaro žmogiškosios energijos gamyba. Vadovo veiklos veiksmingumas priklauso nuo to, kiek energijos vadovas sugeba išgauti iš kiekvieno pavaldinio ir kur ją nukreipia.Vadovavimas pasireiškia vienų žmonių įtaka kitiems žmonėms. Čia svarbu žinoti, kuo remdamiesi vadovai daro įtaką pavaldiniams. Jie gali naudotis konkrečiomis poveikio formomis, tam tikrais vadovavimo būdais ir metodais bei atitinkamu vadovavimo stiliumi.

Vadovavimo stilius – tai vadovo poveikio pavaldiniui būdas, siekiant daryti jam įtaką ir skatinant jį siekti organizacijos tikslų.

Vadovavimo stilių apibrėžimas – elgesio teorijų nuopelnas. Šios krypties teorijų atsiradimą sąlygojo tai, kad vadovo savybių ir asmeninių bruožų tyrimas nedavė tikslių paaiškinimų, nuo ko priklauso efektyvus vadovavimas. „Didžiojo žmogaus” teorija nepajėgė paaiškinti, kas užtikrina sėkmingą vadovavimą, todėl pradėta vadovavimo efektyvumą tirti, siejant jį su vadovų elgesio pobūdžiu. Pagrindinis šios krypties atstovų (K. Levino, D. MakGregoro, R. Likerto) nuopelnas ir yra vadovavimo stilių apibrėžimas bei analizė.

Bene pirmą kartą bandymas apibūdinti vadovų tipus ir atitinkamus vadovavimo stilius yra Platono veikale „Valstybė”:

• timokratija (timokratas) – vadovavimo stilių lemia vadovo ambicijos, valdžios troškimas;

• oligarchija (oligarchas) – tai santvarka, paremta turto cenzu, o pagrindinis vadovo veiklos motyvas yra gobšumas;

• demokratija (demokratas) – valstybinės pareigos skirstomos burtų ar rinkimų būdu, o visi piliečiai lygūs;

• tironija (tironas) – vadovavimo stilių formuoja žiaurūs žmogaus polinkiai.

Šiuo metu literatūroje labai daug skirtingų požiūrių į vadovavimo stilius. Tokią įvairovę lemia vadovo ir pavaldinių santykių įvairovė bei sudėtingumas, o tai sąlygoja ir vadovavimo stilių įvairovę. Vis dėlto galima išskirti tam tikrus būdingus konkrečiam vadovavimo stiliui bruožus, pagal kuriuos ir bandoma klasifikuoti bei apibūdinti atskiras vadovavimo stilių rūšis.

2. VADOVAVIMO STILIŲ KLASIFIKACIJA

Iki šiol ir nėra vienos vadovavimo stilių klasifikacijos, tačiau juos galima apibendrinti, išskiriant keletą skirtingų požiūrių į vadovavimo stilių skirstymą:

• tradicinis ir šiuolaikinis vadovavimo stilių skirstymas;

• vadovavimo stilių skirstymas pagal vadovų elgesį;

• vadovavimo stilių skirstymas pagal vadovų orientaciją;

• vadovavimo stilių skirstymas pagal vadovų orientaciją ir pavaldinių
lygį;

• situaciniai vadovavimo modeliai.

Skirstant vadovavimo stilius į tradicinius ir naujuosius, atsižvelgiama į tai, kaip pasikeitė praktinis požiūris į vadovo poveikį pavaldiniams, į jo asmeninį elgesį.

Atsižvelgiant į dominuojančius bruožus pagal tradicinę sistemą, vadovavimo stiliai klasifikuojami į:

1. autokratinį,

2. demokratinį,

3. liberalinį,

4. sutelktą darbui, žmogui.

2.1. Autokratinis vadovavimo stilius

Tradiciniai vadovavimo stiliai yra autoritariniai. Autokratinis vadovavimo stilius pasižymi stipria valdymo centralizacija, visos valdžios koncentracija vienose rankose.

Vadovas autokratas vienvaldiškai priima visus sprendimus, susijusius ne tik su sudėtingiausiais, bet ir su gana paprastais reikalais. Šis vadovavimo stilius visiškai nevertina pavaldinių savarankiškumo. Priešingai, iš jų reikalaujama besąlygiško paklusnumo vykdant įsakymus; iniciatyva ne tik neskatinama, bet netgi slopinama. Vadovas autokratas į pavaldinius žiūri kaip į tingius, neatsakingus, nedrausmingus darbuotojus, kurie gerai dirba tik nuolat kontroliuojami. Manoma, kad aukštų rezultatų pasiekti padeda materialinis skatinimas bei nuobaudos. Pagrindinė tokio vadovavimo priemonė yra įsakymas, todėl didžiausią naudojamos dokumentacijos dalį sudaro įsakymai, instrukcijos, papeikimai.

Autokratinio stiliaus vadovo santykiams su pavaldiniais būdingas pagarbos trūkumas. Bendraudamas su jais, vadovas dažnai būna nemandagus, net šiurkštus. Pats neretai kritikuodamas kitų darbą, ypač nemėgsta prieštaravimų ir kritikos savo atžvilgiu. Į ją jis nereaguoja, o į kritikuojančius žiūri kaip į nekompetentingus ir besikėsinančius į jo valdžią. Ypač rūpinasi savo formalaus autoriteto saugojimu įvairiais išorinės valdžios atributais: pabrėžtinai oficialia bendravimo su pavaldiniais maniera, išskirtiniu kabinetu ir pan. Tuo tarpu bendraudamas su aukštesniais vadovais ar žmonėmis, kurie gali būti jam naudingi, jis dažnai būna nuolankus ir pataikaujantis.

Autokratinis vadovas su pavaldiniais ryšius palaiko tik nurodymais ir kontrole. Informacija perduodama tik viena kryptimi. Informuoti darbuotojus apie įmonės padėtį, strateginius jos tikslus ir perspektyvą, savo sprendimus vadovas nemato jokio reikalo. Retai vykstantys pasitarimai dažniausiai būna formalūs, nes visus klausimus vadovas jau būna išsprendęs.

Autokratinis vadovavimo stilius palieka nemažai neigiamų pasekmių. Ypač tai pasakytina apie santykių kolektyve pobūdį bei pavaldinių elgsenos ypatumus. Toks vadovavimas dažnai sąlygoja kolektyvo susiskaidymą, nepasitikėjimą vieno kitu. Dar vienas trūkumas – pavaldinių pasyvumo bei formalaus požiūrio į darbą susiformavimas. Darbuotojai, pripratę prie vienvaldiškų sprendimų, nesiima atsakomybės spręsti savarankiškai net paprasčiausių dalykų, o laukia vadovo įsikišimo.

Tačiau, nors autokratinis vadovavimo stilius ir neatitinka šiuolaikinių sąlygų, jis turi ir teigiamų savybių. Užtikrina operatyvų problemų sprendimą, valdymo vienovę ir veiksmų koordinavimą. Tikrai geri vadovai autokratai turi ir gerų bruožų – jiems būdinga energija, greita reakcija, sumanumas, darbštumas, sugebėjimas aiškiai formuluoti užduotis, organizuoti savo ir pavaldinių darbą.

Prie tradicinių – autokratinių valdymo stilių priskiriami charizmatinis, patriarchalinis, autokratinis ir biurokratinis vadovavimo stiliai.

Charizmatinis vadovavimo stilius – tai vadovavimas, remiantis asmeninio spinduliavimo jėga (Dievo dovana). Vadovui duota išskirtinė Dievo dovana veikti bendradarbius, kad jie savanoriškai darytų tai, ko iš jų laukia vadovas. Galima sakyti, kad vadovas šiuo atveju pasižymi tam tikra hipnozės jėga. Charizmatiniam vadovui būdingas sugebėjimas užkrėsti kitus savo energija.

Patriarchalinis vadovavimo stilius – tai vadovavimas pagal analogiją su tėvo ar motinos elgsena šeimoje. Šis stilius turi senas tradicijas, tačiau jo taikymo galimybės ribotos. Tradicinis paklusnumas šeimos galvai šiandien daugumai nepriimtinas, nors jis daro didelę įtaką, ypač formuojantis įmonei kol įmonė yra maža. Labai svarbu, kad patriarchas tikrai būtų vertas to autoriteto, kuriuo jis mėgina naudotis. Patriarchalinis stilius turi esminį privalumą – bendradarbiais rūpinamasi net ir tada, kai jie negali dirbti.

Autokratinis vadovavimo stilius remiasi hierarchiškai organizuotu valdymo aparatu ir paklusnumu. Kaip ir patriarchalinis, šis stilius grindžiamas besąlygišku vadovo autoritetu, tačiau vadovas rūpinasi savo pavaldiniais tik tiek, kiek šie yra naudingi.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1142 žodžiai iš 3731 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.