Vadovavimo stiliaus įtaka organizacijos veiklai
5 (100%) 1 vote

Vadovavimo stiliaus įtaka organizacijos veiklai

Turinys

Įvertinimo lentelė………………………………………………………………….

Įvadas………………………………………………………………………………

1. Vadovas ir jo lyderiavimas………………………………………………

2. Populiarūs vadovų tipai…………………………………………………

3. Reikalavimai vadovui…………………………………………………..

4. Veiksniai, formuojantys valdymo stilių…………………………………

5. Valdymo stiliaus efektyvumas………………………………………….

6. Vadovavimo stiliai………………………………………………………

6.1. Autokratinis valdymo stilius…………………………………….

6.2. Demokratinis valdymo stilius……………………………………

6.3. Liberalinis vadovavimo stilius……………………………………

7. Stilių suderinamumas……………………………………………………..

8. Valdymo lygiai……………………………………………………………

8.1. Individualus valdymo stilius………………………………………

8.2. Įvairūs vadovavimo stiliai…………………………………………

8.3. F. Friedlerio pasiūlyti vadovavimo stiliai…………………………

8.4. “Vadovavimas tušinuku”………………………………………….

9. Vadovavimo stiliaus parinkimas…………………………………………..

9.1. Įvertinant vadovo asmenybę………………………………………

9.2. Įvertinant darbuotojų charakteristikas……………………………………….

Išvados………………………………………………………………………………

Paveikslai

1 Pav. Informacijos srautas, kai vadovas – autokratas……………………………………..

2 Pav. Informacijos srautas, kai vadovas – demokratas………………………………………………..

3. Pav. Informacijos srautas, kai vadovas – autokratas……………………………………

4. Pav. Informacijos srautas, kai vadovas – demokratas…………………………………..

5. Pav. Informacijos srautas, kai vadovas – liberalas………………………………………

6. Pav. Vadovų tipai ir jų individualus valdymo stilius……………………………………

7. Pav. Vadovo nurodymo formulavimas…………………………………………………..

8. Pav. Vadovo elgsenos skalė……………………………………………………………..

Lentelės

1. Lentelė K. Levino vadovavimo stiliai…………………………………………………………

2. Lentelė Vadovavimo stilių tipai………………………………………………………………

3. Nurodymų perdavimo raštu nauda……………………………………………………………

4. Vadovavimo stilių apibūdinimai………………………………………………………………

Įvertinimo lentelė

Studento vardas, pavardė Parengė Vertinimas Galutinis pažimys

Dalykinis Įforminimas Pristatymas

Inga Poronko Įvadas

1. Vadovas ir jo lyderiavimas

8.1. Individualus valdymo stilius

8.2. Įvairūs vadovavimo stiliai

9. Vadovavimo stiliaus parinkimas

9.1. Įvertinant vadovo asmenybę

Kristina Semenovaitė Įvadas

8.3. F. Friedlerio pasiūlyti vadovavimo stiliai

8.4. “Vadovavimas tušinuku”

9. Vadovavimo stiliaus parinkimas

9.2. Įvertinant darbuotojų charakteristikas

Oksana Sengovaitė 3. Reikalavimai vadovui

6.1. Autokratinis vadovavimo stilius

6.3. Liberalinis vadovavimo stilius

7. Stilių suderinamumas

Išvados

Eglė Martinkėnaitė 2. Populiarūs vadovų tipai

3. Reikalavimai vadovui

4. Veiksniai, formuojantys valdymo stilių

5. Valdymo stiliaus efektyvumas

6.2. Demokratinis vadovavimo stilius

Išvados

Įvadas

“Nė vienas žmogus nesiims jokio, net menkiausio darbo, kurio nėra mokęsis, – tačiau kiekvienas mano esąs pasirengęs sunkiausiam iš darbų – vadovavimui”(Sokratas).

Vadovavimo stilius – tai visuma tarpusavyje susijusiu valdymo metodų, taisyklių ir elgsenos normų, naudojamų vadovo darbe, darančių įtaka darbuotojų elgesiui, bei skatinančių siekti organizacijos tikslų.

Vadovavimo stilių yra daug ir įvairių. Tačiau visus juos įvertinti šiame darbe nėra įmanoma. Nes egzistuoja daugybė teorijų ir koncepcijų, nagrinėjančių atskirus vadovavimo aspektus ir atspindinčių skirtingas tendencijas. Išsilavinimas, turima patirtis, netgi lytis daro vadovui didelę įtaką pasirenkant vadovavimo stilių. Nėra vieno geriausio vadovo tipo, visiems laikams ir tuo pačiu nėra visiems valdymo atvejams geriausio ir populiariausio stiliaus. Vienas vadovas gali pasiekti geriausių rezultatų kolektyve dirbdamas vienokiu, kitas kitokiu stiliumi, nes kiekvienu atveju yra skirtingos aplinkybės.

Vadovas atliekant įvairius darbus yra ypatingas ir labai svarbus. Jo darbo veikla nelengva, bei reikalaujantis atsakomybės. Ne kiekvienas
žmogus sugeba vadovauti. Norint būti geru vadovu reikia įdėti daug darbo, pastangų ir laiko.

Šią temą mes pasirinkome, nes metams bėgant keičiasi šalies išsivystymo lygis, kuriasi naujos įmonės, kinta vadovavimo stiliai, todėl vadovavimo problema tampa vis aktualesnė. Nuo vadovo pasirinkto darbo stiliaus, priklauso darbas įmonėje, jo efektyvumas, rezultatai. Mūsų nuomone, kiekvienas vadovas yra suinteresuotas, kad jo įmonė klestėtų, įsitvirtintų rinkoje, ir gautų didesnį pelną.

Šiame darbe mes bandėme atskleisti kokie stiliai yra paplitę ir kokiais įpatumais skiriasi vadovavimas, kaip pasižymi vadovas ir jo lyderiavimas įmonėje.

1. Vadovas ir jo lyderiavimas

„Vadovavimas įmonėms – mokslas ir menas. Darbo kolektyvo vadovui keliami dideli reikalavimai visose visuomeninio gyvenimo sferose ir visuose valdymo lygiuose. Jis turi būti ne tik geras specialistas, bet ir gabus organizatorius, aukštos kultūros, kolektyvo lyderis, sugebantis įžiebti žmonėse entuziazmą ir vesti juos paskui save.“(R. Razauskas “365 vadovo dienos” 1994, p. 6 )

Vadovas – tai “asmuo, atsakingas už tai, kad pastangos būtų nukreiptos organizacijos tikslams siekti“(J.A.F.Stoner, R.E.Freeman, D.R.Gilbert „Vadyba“, 2000, p. 7).

Vadovavimas labiau atspindi vadovo formalaus statuso nusakomą funkciją, o lyderiavimas išreiškia grupėje pripažinto žmogaus – lyderio veiklą telkiant žmones užsibrėžtam bendram veiklos tikslui pasiekti. Vadovas gali būti arba nebūti lyderiu. Lyderis – tai žmogus, savo autoritetu darantis įtaką kolektyvo nariams. O lyderiavimas – viena iš vadovavimo poveikio priemonių. Visur kur tik susieina daugiau kaip du žmonės kyla lyderio problema.Yra žinoma, kad lyderiavimas ir vadovavimas nėra tapatūs. Pavyzdžiui, W. G. Bennis (1985) rašo, kad ,,vadovai yra žmonės, kurie daro dalykus tinkamai, o lyderiai – tai tie, kurie daro tinkamus dalykus“. A. Zaleznik (1977) teigia, kad ,,vadovai rūpinasi tuo, kaip padaryti, o lyderiai yra susiję su tuo, ką tai reiškia žmonėms“. Iš paminėtų žodžių suprantame, kad vadovavimas bus neefektyvus, jei nesirems lyderiavimu, pasireiškiančiu vadovo sugebėjimu sutelkti žmones sėkmingai įgyvendinti tikslus. Formuojantis grupei, vieni nariai vaidina aktyvų vaidmenį, kiti lieka pasyvūs. Aktyviems žmonėms teikiama pirmenybė, juos bandoma mėgdžioti, paklūstama jiems. Taip žmonės susiskirsto į lyderius ir eilinius narius.

Vadybos moksle vadovavimas kaip vadovo pagrindinė funkcija yra neatskiriamas nuo planavimo ir organizavimo. Vadovavimas nebus efektyvus, jeigu jis nesirems lyderiavimu, kuris pasireiškia, vadovo sugebėjimu sutelkti žmones sėkmingam tikslų realizavimui. Nors lyderiavimas yra labai svarbus vadovavime, tačiau gali būti, kad ir silpnas lyderis būna geras vadovas (sugebantis planuoti ir organizuoti).

Pagrindinis vadovavimo uždavinys – mokėti formuluoti teisingus, darbuotojams suprantamus ir priimtinus veiklos tikslus ir nurodyti kelius, kaip šių tikslų pasiekti.

Efektyviai valdyti galima, jeigu sugebama laiku reaguoti į pakitimus, vykstančius tiek artimoje ar tolimoje aplinkoje, numatyti juos ir tinkamai pasirengti pačiam bei parengti grupę.Vadovo pareiga – ne tik sukurti tam tikrą sistemą ir organizuoti jos darbą, bet ir pagrįstai keisti ją.

Vadovas yra oficialus grupės asmuo, atstovaujantis visai grupei: jos protui, valiai, interesams ir kt. Atstovaujant vadovui dažnai reikia būti tarpininku vietinėse, valstybinėse ir visuomeninėse struktūrose. Todėl ši funkcija reikalauja, kad vadovas mokėtų vesti derybas, pokalbį.

Vadovo darbas ne tik savarankiškas, bet ir atsakingas. Viena jo ypatybių ta, kad vadovas atsako ne tik už savo darbą, bet ir už pavaldinių veiklą, jos rezultatus. Yra įvairių atsakomybių:

• moralinė,

• profesinė,

• teisinė,

• baudžiamoji.

Vadovo pagrindinė funkcija – kūrybiškos idėjos ir veiklos turinys. Vadovaujama tada, kai pavaldiniai noriai laikosi vadovo nurodymų.

Vadovo veiklai būdinga:

• dinamiškumas,

• įvairumas,

• sudėtingumas,

• kūrybingumas,

• chaotiškumas,

• fragmentiškumas,

• laiko spaudimas (karštligiškumas),

• rizika.

Vadovo darbo turinį galima aprašyti ir analizuojant vadovo funkcijas. Pirmasis jas išskyrė ir suformulavo H. Fayol (1949). Tai:

• numatymas – ateities prognozavimas, veiklos programos sudarymas;

• organizavimas – organizacijos struktūrinės (techninės), socialinės vienovės sudarymas;

• vadovavimas – poveikio personalui, įgalinant jį dirbti, organizavimas;

• koordinavimas – visų išteklių (materialių, socialinių, informacijos) koordinavimas, siekiant numatytų tikslų;

• kontrolė – priežiūra, ar faktiška proceso būklė atitinka planuojamąją (siekiamąją).

Vadovai apibūdinami įvairiai. Kiekvienas vadovas yra individualybė. Jis pasižymi nepakartojamomis savo asmeninėmis ir vadovaujamo kolektyvo savybėmis.

Įvairiapusis vadovas turi plėsti savo įtaką versle. Norint tapti sėkmingu rytdienos vadovu jis turi būti ir specialistas, ir visų sričių žinovas.

Kad pasitikėjimas savimi ir įgūdžiai prisidėtų prie verslo plėtros, ypač šiais besikeičiančiais laikais, jis turi suprasti visas vadybos funkcijas – t.y., būti įvairių sričių žinovu. Vadovas turi atkreipti dėmesį į tai, kas padidins
suteikdamas verslui strategijos ir žmogiškųjų išteklių valdymo žinių.

Vadovas turi žinoti :

• Pagrindinius sėkmingo vadovavimo elementus ir įvairiapusių žinių panaudojimo reikšmė.

• Kaip taikyti strateginį planavimą .

• Kaip pasiekti strateginio pranašumo prieš konkurentus.

• Žmogiškųjų išteklių panaudojimą versle – organizacinės struktūros ir kultūros, vadovavimo stilius, kaip personalą parengti, vertinti ir atleisti.

• Kaip gauti ir suprasti geros kokybės finansinę informaciją, kuri padėtų priimant sprendimus. Biudžeto sudarymą ir kontrolė.

• Kaip sėkmingai pristatyti savo pasiūlymą – pardavimą, reklamą, viešuosius ryšius, parodoje ir tele – marketinge, bei daug kitų aspektų.

Vadovavimo stilių yra daug ir įvairių. Daugelis viršininkų supranta, kad autokratinis vadovavimo stilius, besiremiantis gąsdinimais ir bausmėmis nėra efektyvus. Vadovui turi rūpėti firmos ar organizacijos gerovė, jis turi pasirinkti tinkamą vadovavimo stilių ir juo vadovautis, ieškoti lankstesnių valdymo formų. Sėkmingai vadovas dirbti gali, kuris sugeba pasiekti tris tikslus: 1. Tiksliai apibrėžti ir įgyvendinti užduotį. 2. Tinkamai parinkti darbuotojus užduočiai atlikti ir dirbti su jais. 3. Išsiaiškinti kiekvieno komandos nario darbinius poreikius bei motyvus ir stengtis optimaliai juos patenkinti.

Vadovas turi rasti tam tikrą protingą pusiausvyrą tarp išvardintų trijų funkcijų, nes:

• Jei jis visą dėmesį sukaups ties užduoties vykdymu ir visiškai užmirš darbuotojų poreikius, anksčiau ar vėliau sulauks neigiamos jų reakcijos ir tai, žinoma, atsilieps darbo kokybei:

• Jei jis daug dėmesio skirs šiltos darbo atmosferos, gerų darbuotojų tarpusavio santykių kūrimui, gali nukentėti pats darbo motyvas, t.y. užduoties įgyvendinimas.

• Jei jis pernelyg pasiners į pavienių grupės narių problemas ir neskirs pakankamo dėmesio visos komandos darbui, netrukus įsitikins, kad bendras grupės efektyvumas mažėja ir kyla pavojus užduoties įgyvendinimui.

Vadovavimo specifika pasireiškia tuo, kad išsiskiria žmogus ar asmenų grupė, kuri lemia kitų žmonių veiksmus, realizuojant bendrą tikslą, kad kuo efektyviau būtų naudojami visi ištekliai.

2.Popiuliarūs vadovų tipai :

“INTELEKTUALAS”

Dažnai turi mokslinį laipsnį. Pabrėžiama išvaizda. Kalba išraiškingai ir ilgai. Aukštesnių viršininkų negerbia, jų bijo. Su pavaldiniais bendrauja nenoriai. Žinomas ir moksliniuose sluoksniuose, mėgsta bendrauti su profesūra, demonstruoti jai turtingą patirtį. Firmų vadovais tampa atsitiktinai, vadovaudamiesi vienu kriterijumi – išsimokslinimu.

“SAVAS VAIKINAS”

Aprangai neteikia daug dėmesio. Darbinė apranga gali būti ir sportinis kostiumas. Į pavaldinius kreipiasi “tu”. Mėgsta dalyvauti ir pasireikšti pokyliuose, priėmimuose, pristatymuose. Čia atiskleidžia jo organizaciniai sugebėjimai. Įmonės veikla jam nuobodi. Šis vadovas yra nekompetetingas, bet kai tai paaiškėja jam nėra sunku susirasti kitą vadovo vietą.

“FIGARO”

Tai labai veiklus žmogus. Dažnai keičiantis darbo vietą. Jis savas visose miesto, apskrities ir net šalies valdžios struktūrose. Savo firmos reikalais nesidomi, nes retai ten lankosi. Tokia firma įpratusi gyvuoti be pirmo vadovo.

“IMITUOTOJAS”

Iš pirmo žvilgsnio, tai aktyvus ir darbingas žmogus. Tačiau tai apgaulė.Toks vadovas būna tik pasitarimuose, susirinkimuose. Išsilavinimas vidutinis. Firmos vadovo postą užėmė prieš tai ilgai buvęs kažkokiose komisijose, komitetuose. Jam svarbūs aukštesnio vadovo nurodymai, pageidavimai. Firmoje darbas geriau vyksta, kai vadovo nėra, nes jam esant prasideda posėdžiai, pasitarimai.

“BULDOZERIS”

Tai griežtas vadovas. Norėdamas pakelti pavaldinių darbingumą įvaro jiems baimės. Nesielgia pagarbiai. Dažnai pažeidžia finansinius normatyvus, nelabai jų paiso. Nemėgsta konkurentų ir žurnalistų. Pasirengęs įveikti bet kokias kliūtis. Perauklėti neįmanoma.

3.Reikalavimai vadovui

Vadovas turėtų praktiškai suderinti priešiškus kolektyvo, valstybės, atskirų darbuotojų ir savo asmeninius interesus. Tai yra nelengvas uždavinys. Norėdamas įgyvendinti visus šiuos reikalavimus, vadovas pirmiausia turi išsikovoti autoritetą, kuris būtinas sėkmingai tvarkant įmonės ar organizacijos veiklą ir surasti efektyvų vadovavimo stilių. Netenkinantis tam tikrų reikalavimų vadovas, to negali atlikti.

Yra dvi reikalavimų grupės vadovams : bendrieji ir specialieji. Bendrieji reikalavimai, tai įstatymo numatytos vadovo elgesio taisyklės. Specialieji reikalavimai skirti vadovui, kaip konkrečios srities specialistui keliami reikalavimai.

Apibendrinti reikalavimai vadovui : komerciniai ir moraliniai. Komerciniai sugebėjimai – vadovas turi būti ne tik kompetetingas, bet turėti ir organizacinių sugebėjimų. Jis turi būti geras administratorius ir organizatorius.

Vadovo kompetencija suprantama kaip puikus atliekamo darbo specifikos žinojimas. Vadovas turi turėti visą informacija apie tai, ką reikia atlikti ir kaip tai atliekama. Nekompetetingas vadovas yra priklausomas nuo pavaldinių, nes neturi reikiamos informacijos, aiškiai nesupranta keliamų tikslų organizacijoje, jam sunku išsikovoti autoritetą. Toks vadovas dažniausiai apie save suburia nekompetetingų žmonių grupę, dažnai
neprotingai rizikuoja. Tokiu būdu bando nuslėpti savo nekompetenciją. Kompetetingas vadovas atvirkščiai, gerai išmano atliekamo darbo esmę, darbo procesus ir metodus, sugeba kvalifikuotai analizuoti situaciją. Toks vadovas yra gerai orientuotas ir trumpiausiu keliu gali pasiekti užsibrėžtus tikslus. Reikia pabrėžti ir tai, kad kiekvienas vadovas negali būti kompetetingas visose vadovaujamos organizacijos srityse, tačiau minimalios profesinės žinias turi būti.

Sugebėjimą formuluoti užduotis ir nurodymus pavaldiniams, sugebėjimą operatyviai priimti sprendimus, juos įgyvendinti, vykdyti efektyvią pavaldinio veiklos kontrolę, atskleidžia organizatorinis vadovo stilius. Tačiau, gabus ir reiklus organizatorius niekada neužsispirs, neignoruos kito žmogaus nuomonės. Geras vadovas – administratorius turi teisingai organizuoti atsakomybės ir darbų paskirstymą tarp pavaldinių, taip pat turi suteikti visą reikiamą informaciją apie darbo specifiką.

Vadovas turi sugebėti paskirstyti įgaliojimus ir atsakomybę tarp pavaldinių taip, kad būtų užtikrintas bendros pavaldinių veiklos efektyvumas ir vadovui liktų tik bendro vadovavimo ir kontrolės vykdymo pareigos. Operatyviai ir objektyviai įvertinta besikeičianti situacija, pateikti keli būdai šiai iškilusiai problemai išspręsti, taip pat rodo, organizacinio vadovo sugebėjimus. Darau išvadą, kad vadovas – organizatorius, turi būti pakankamai nuovokus, protingas, ryžtingas, išradingas, turintis savo tikslą ir mokantis realizuoti savo idėjas. Tik toks vadovas galės rizikuoti iškilus sudėtingom situacijom. Tik gerai apžvelgęs situaciją ir įvertinęs pasekmes, vadovas tvirtai žengs rizikingą žingsnį ir net nelauks leidimo, nurodymo ar pilnos informacijos iš viršaus. Geras vadovas niekada nepamirš, kad negalima remtis tik savo kompetencija ir apie save suburti tik gabiausius kolektyvo specialistus.

Taigi, komerciniai vadovo sugebėjimai yra jo profesinių žinių ir administratoriaus – organizatoriaus sugebėjimų derinimas. Atrodo, kad vadovas turi visas jam būtinas savybes: profesines žinias, komunikabilumą, organizatumą, tačiau jam stinga pavaldinių pasitikėjimo. Kita vertus, geras vadovas neturėtų apsiriboti vien komerciniais gabumais. Jis dar turi turėti moralinių (psichologinių) savybių. Kadangi, be tam tikrų moralinių savybių neįmanoma sukurti darbingo viso kolektyvo mikroklimato, pasiekti gerų rezultatų darbe. Toks vadovas nesugeba sudominti ar įgyti pavaldinių pasitikėjimą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2227 žodžiai iš 7401 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.