Efektyvus vadovavimo stilius
Teoretikai ir praktikai vadovavimo fenomenu domisi jau daugiau nei pusę amžiaus. Stengiamasi nustatyti jo prigimtį ir veiksnius, lemiančius vadovų darbo efektyvumą, atskleisti efektyvių vadovų bruožus ir kitiems daromos įtakos ypatybes.
Įvairūs tyrinėtojai, nagrinėjantys vadovavimo rezultatyvumą, vadovo darbo sėkmę siejo su skirtingais veiksniais: su asmeninėmis savybėmis, su tam tikrais elgesio ypatumais, su situaciniais dalykais (užduoties pobūdžiu, pavaldinių charakteristikomis).
Taigi per ilgą tyrinėjimų laikotarpį yra sukauptas didžiulis empyrinis patyrimas, sukurta daugybė teorinių modelių, skirstančių vadovavimo stilius pagal įvairius kriterijus.
Tačiau, labiausiai šiuo metu paplitusi vadovų darbo stilių klasifikacija remiasi visų valdymo stilių harmoningu taikymu organizacijoje.
Koks turėtų būti šiuolaikinis vadovas, kokiomis savybėmis pasižymėti, kokius darbo metodus taikyti, siekiant įgyvendinti organizacijos tikslus? Į šiuos klausimus pabandyta atsakyti, atlikus vadovų ir valdymo kokybės tyrimus kai kuriose Lietuvos pramonės įmonėse.
Šiandieninis vadovas, siekdamas efektyviai vadovauti, turi aiškiai suprasti organizacijos ar savo padalinio tikslus, sugebėti išskirti pačias svarbiausias problemas, būti linkęs į naujoves ir pokyčius, numatyti veiklos rezultatus. Jis turi mokėti logiškai mąstyti, kūrybiškai spręsti problemas, rizikuoti minimaliomis sąnaudomis, priimti sprendimus ir nevengti atsakomybės už jų įgyvendinimą. Vadovas turi būti energingas, ryžtingas, principingas, tolerantiškas, mokėti bendrauti su pavaldiniais, nuolat tobulinti žinias ir įgūdžius.
Ar tokius vadovus labiausiai vertina įmonių darbuotojai? Kaip teigia įvairūs tyrinėtojai, organizacijų darbuotojai palankiausiai vertina tokius vadovus, kurie sugeba bendrauti su jais, duoda aiškius ir tikslius nurodymus, yra savarankiški ir skatina pavaldinių savarankiškumą, yra linkę pagelbėti sprendžiant asmenines ir darbo problemas. Jie turėtų būti kompetetingi, reiklūs. Atsakingi, taip pat etiškai elgtis.
Ką mano įmonių darbuotojai apie tai, koks turėtų būti geras vadovas? Respodentų nuomonės šiuo klausimu yra skirtingos, kartais net prieštaringos.
Taip Tikriau-siai Ne
Geras vadovas turi būti nešališkas 0,6 11,6 87,8
Geras vadovas turi būti atviras ir doras 0,2 10,7 89,1
Geras vadovas turi griežtai prižiūrėti pavaldinius 27,3 43,4 29,3
Geras vadovas turi būti kilniaširdis ir atlaidus darbuotojams 33,5 42,6 24,0
Geras vadovas turi atsižvelgti į asmeninius darbuotojų poreikius 4,6 48,3 47,1
Geras vadovas turi būti pavyzdys savo darbuotojams 0,6 13,3 86,1
Geras vadovas turi sugebėti duoti tikslius atsakymus ir nurodymus darbuotojams 0,9 7,1 92,0
Geras vadovas turi suteikti darbuotojams galimybę patiems tvarkyti darbo reikalus 6,5 28,3 65,2Iš lentelės matyti, kad su teiginiu „geras vadovas turi būti nešališkas“ nesutinka net 87,8 proc. apklaustųjų ir tik 12,2 proc. jį palaiko. Bet ar galima sutikti su respondentų nuomone, kad šališkumas, ypač vertinant pavaldinių darbo rezultatus, teigiamai prisidės prie darbo su pavaldiniais gerinimo.
10,9 proc. respondentų mano, kad vadovas turi būti tvirtas ir doras, bet dauguma su tuo nesutinka – 89,1 proc. Tokį atsakymų pasiskirstimą sunku paaiškinti. Vargu ar dorovės normų pažeidimas ir toks neetiškas elgesys, pavyzdžiui, apkalbos, moralizavimas, blogos nuotaikos demonstravimas ir pykčio išliejimas ant pavaldinių, pasinaudojimas tarnybine padėtimi asmeniniais tikslais, pažadų nevykdymas ir kt., gali būti priskirtas prie gero vadovo tinkamo elgesio.
Teiginį „geras vadovas turi būti kilniaširdis ir atlaidus darbuotojams“ palaiko 76,1 proc., 24,0 proc. tam prieštarauja. Atlaidaus vadovo ypač pageidautų jauniausia (iki 30 metų) darbuotojų grupė – 87,7 proc. Kilniaširdiškumą ir atlaidumą taip pat aukštai vertina aukščiausio valdymo lygio darbuotojai – 89,8 proc.
52,9 proc. apklaustųjų mano, kad vadovas turi atsižvelgti į darbuotojų asmeninius poreikius, tačiau 47,1 proc. su tuo nesutinka. Didesnį norą turėti vadovą, atsižvelgiantį į darbuotojų asmeninius poreikius, išreiškė darbuotojų grupė iki 40 metų, ir tarp jų dominuoja moterys ( tai, be abejo, siejama su šeimos, vaikų auklėjimo problemomis).
86,1 proc. respondentų mano, kad vadovas neturi būti pavyzdys savo darbuotojams. Tačiau aukščiausio valdymo lygio vadovai (30,8 proc.) labiau laikosi priešingos nuomonės, puikiai suvokdami, kad vadovo teigiamas pavyzdys formuoja pavaldinių pasitikėjimą juo, o tai turi nemažą įtaką siekiant bendrų tikslų.
Beveik visi respondentai – 92,0 proc. yra nusiteikę prieš vadovo sugebėjimą duoti tikslius atsakymus ir nurodymus darbuotojams, su tuo sutinka 0,8 proc. Toks kategoriškas neigiamas atsakymas sunkiai interpretuojams ir nesiderina su kitais toliau pateikiamais rezultatais.
Kaip teigia 70,7 proc. apklaustųjų, yra būtina griežtai prižiūrėti pavaldinius, ir tik 29,3 proc. mano kitaip. Tarp aukščiausio valdymo lygio vadovų taip pat dominuoja nuomonė, kad pavaldiniai turi būti griežtai prižiūrimi (82proc.) Tačiau 65,7 proc. žemiausio valdymo lygio darbuotojų su tuo teiginiu nesutinka.
Daugiau apklaustųjų (65,2 proc.) mano, kad vadovas neturėtų suteikti daug galimybių
darbuotojams patiems tvarkyti darbo reikalus, 34,8 proc. mano priešingai. Taigi reikia pasitikėti ir leisti pavaldiniams dirbti savarankiškai. Tuo labiau, kad patys įmonių vadovai pažymi, kad savarankiškumas dirbant jiems labai svarbu (84,4 proc.).
Remiantis apkalausos rezultatais galima pabandyti įsivaizduoti įmonių darbuotojų nuomonę apie gerą vadovą. Tai būtų ne visai objektyvus, ne visuomet paisantis darbuotojų asmeninių poreikių, tačiau pakankamai jiems atlaidus vadovas. Jam sudėtinga visuomet duoti tikslius atsakymus ir nurodymus darbuotojams, nors jis yra pasiryžęs prižiūrėti pavaldinius ir neleisti jiems patiems tvarkyti darbo reikalų. Jis nėra tvirto būdo ir nemano, kad turėtų būti pavyzdys savo pavaldiniams.
Deja, panašaus tipo vadovai vargu ar padėtų įmonėms ir jose dirbantiems žmonėms sėkmingai veikti. Peršasi išvada, kad vadovaujantys darbuotojai dar neturi subrandinto požiūrio ir įsitikinimų, koks turėtų būti geras vadovas, kurio veiklos rezultatai suteiktų organizacijai tolesnės plėtros galimybių.
Šiandieninio vadovo darbo sėkmė siejama su tokiomis savybėmis kaip iniciatyvumas, kūrybiškumas, kompetentingumas, gebėjimas spręsti problemas, ginti savo poziciją. Panašios nuomonės ir yra įmonių darbuotojai. Atsakydami į klausimą: „Ką labiausiai vertinate savo tiesioginio vadovo darbe?“, jie pabrėžė profesinę kompetenciją – 56,0 proc. Neabejotina, kad profesionalus ir kompetentingas vadovas pasitikės savimi, sugebės suburti kolektyvą, siekti tikslo ir tuo pelnys kolektyvo pagarbą.