TURINYS
ĮVADAS 2
1.VADOVO POZICIJA 3
1.1.KOMPETENCIJA BEI SUGEBĖJIMAI 8
1.1.1. NUMATYMO ĮGŪDŽIAI 9
1.1.2. VAIZDUOTĖS ĮGŪDŽIAI 10
1.1.3. VERTYBIŲ DERINIMO ĮGŪDŽIAI 10
1.1.4. ĮGALINIMO ĮGŪDŽIAI 11
1.1.5. SAVĘS SUPRATIMO ĮGŪDŽIAI 11
1.1.6. ASMENINĖS SAVYBĖS 12
2. KONFLIKTŲ ESMĖ BEI JŲ TIPOLOGIJA 13
3. STRESAS VADOVO GYVENIME 14
IŠVADOS 15
LITERATŪRA 16
ĮVADAS
Organizacijos sėkmę labai lemia sveika vadovo asmenybė. Vadovo poreikiai, savybės ir kompetencija yra sudėtingi, bet įvardijami. Jie gali skirtis savo laipsniu, bet ne pasireiškimo esme.
Mes gyvename stresinių situacijų ir jų krūvių daugėjimo ir didėjimo laikais. Daugelis stresų bei įtampų rodiklių nuolat gausėja, vis daugėja jų sukeltų susirgimų.
Darbo tikslas – vadovo asmenybė, vadovo pozicija ir poelgiai stresinėse, konfliktinėse situacijose.
Darbo uždaviniai:
Ką asmenybė vertina, ko ji siekia?
Ką ji sugeba?
Kokia ji yra?
1.VADOVO POZICIJA
Asmenybės nuostatos yra pagrįstos vertybių sistema, kuri nusako, ko žmogus siekia. Ji tartum programuoja visą žmogaus veiklą, lemia svarbiausią elgesio kryptį.
Kiekvienas vadovas pasirenka, kaip ir ką daryti. Tai, kas yra vadovui svarbu ir teisinga, turi didelės įtakos ir jo, ir pavaldinių gyvenimo kokybei.
Vertybių išsiaiškinimo sau pačiam procesas yra ilgalaikis ir sudėtingas, tačiau būtinas, kad taptum atsakingas už jų gyvenimą.
Tai ypač svarbu vadovams, kurie priima strateginius planus, sprendžia principines problemas, yra atsakingi už savo pavaldinių tobulėjimą.
Vadovai kuriems neaiškūs prioritetai, veiklos prasmė bei vertybės, neturi tvirto savo veiksmų pagrindo, linkę priimti spontaniškus, vienadienius sprendimus, taip užprogramuodami nesėkmingą veiklą.
Asmeninės vertybės pasireiškia būtent nuostatomis. Nesigilinant į nuostatų formavimosi mechanizmą, reikėtų akcentuoti vadovo nuostatų į kitus ir į save esmę bei jų įtaką vadovo priimamiems sprendimams.
Svarbiausias vadovo nuostatų sistemos reikalavimas yra:
• Mąstymo;
• Egzistencijos pozicijos;
• Požiūrio į save;
• Požiūrio į situaciją pozityvumas.
1.Pirmas veiklos žingsnis yra mintis, antra – žodis. Jie turi būti pozityvūs. Neigiamos mintys kuria neigiamą energiją.
Dažnai keisdami, sukeisdami žodžius, mes sukeičiame jausmus, o tai keičia mūsų veiksmus. Jei galvojame apie kliūtis, sunkumus, pasąmonė atsako tuo pačiu ir blokuoja norų išsipildymą.
Semantinis kodavimas remiasi abejonių nekeliančia prielaida, kad žmogaus įsimena ne tik žodžių reikšmes, bet ir fizinę bei dvasinę patirtį, kurią įgijo kartu su jais, todėl labai svarbu šio poveikio sąmoningas valdymas bei pozityvumas. Kurdami pozityvų verbalinį, vizualinį ir emocinį scenarijų, tarsi programuojame būsimą elgesį.
2.Mes negalime pakeisti žmonių, tačiau galime pakeisti požiūrį į juos. 4 pagrindiniai požiūriai į save ir į kitus pozicijas:
Egzistencinė pozicija Tu jautiesi gerai Tu nesijauti gerai
Aš jaučiuosi gerai Galime kartu veiksmingai dirbti Tavimi nepasitikiu
Aš nesijaučiu gerai Aš turiu įrodyti esąs šio to vertas arba pasitraukti Gal aš sugebėsiu įsitvirtinti tavo padedamas
Egzistencinė pozicija Tokio požiūrio vadovams būdinga:
Aš jaučiuosi gerai
Tu jautiesi gerai Pasitikėjimas savimi
Geranoriškumas
Geri santykiai su aplinkiniais
Atvirumas, kūrybiškumas, emocinis stabilumas
Aš jaučiuosi gerai
Tu nesijauti gerai Per didelis pasitikėjimas savimi
Sunkus bendravimas
Kitų spaudimas
Savo vaidmens darbe sureikšminimas
Aš nesijaučiu gerai
Tu jautiesi gerai Nepakankamas pasitikėjimas
Polinkis atsitraukti
Nepakankamas įsitikinimas
Nepakankamas iniciatyvumas
Nepakankamas savo vaidmens darbe vertinimas
Polinkis į stresus
Aš jaučiuosi gerai
Tu nesijauti gerai Nepakankamas energingumas
Polinkis į pesimizmą
Neryžtingumas
Nepakankamas kūrybingumas; neigiamų tarpusavio santykių kūrimas
3.Pasitikėjimas savimi yra adekvatus ir pozityvus. Jis remiasi tikrais laimėjimais, siekiant realių tikslų, ir pojūčiu, kad esi priimamas kitų toks, koks esi.
Kuo labiau vadovas vertins save, tuo daugiau galės duoti kitiems ir tuo daugiau jam duos kiti.
Iš visų situacijų yra išeitis, tik kartais sunku iš karto ją numatyti. Visada įmanoma ką nors padaryti, kad padėtis pagerėtų.
Netinkama vadovavimo pozicija sąlygoja neigiamą vadovo elgesį:
Teigiamas vadovas Neigiamas vadovas
Veikia
Prisiima atsakomybę
Yra objektyvus
Klauso ir reaguoja
Siūlo sprendimus
Įpareigoja
Įžvelgia galimybes
Plataus akiračio
Iškelia problemas
Stengiasi įveikti problemų priežastis
Yra įžvalgus
Mokosi Yra auka
Yra subjektyvus
Atmeta siūlymus
Kritikuoja
Nesugeba įpareigoti
Įžvelgia grėsmę
Paniręs į smulkmenas
Dangsto problemas
Kalba apie problemų priežastis
Nenumato
Yra išmokęs
Negatyvaus elgesio vadovai skirstomi į 5 tipus:
• Rizikuojantys;
• Pasyvieji;
• Įtarieji;
• Pedantai;
• Atsiskyrėliai (žr.1 lentelę).
1 lentelė. Negatyvaus elgesio vadovų tipai
Rizikuojantys Pasyvūs Įtarūs Pedantiški Atsiskyrėliai
Charakteris Drąsūs, rizikuojantys, impulsyvūs, linkę į kraštutinumus, – arba blogai, arba gerai, per gerai vertina arba
neįvertina žmonių, skiria perdėtą dėmesį sau, veiklūs, nuolat blaškosi nuo vienos veiklos prie kitos, emocionalūs, despotai Kaltės, menkavertiškumo, beviltiškumo jausmai. Jaučiasi esą priklausomi nuo įvykių, nesugeba blaiviai ir realistiškai galvoti. Būdingas interesų ir motyvacijos praradimas. Nesugeba patirti malonumo Įtarūs ir nepasitikintys kitais, išorinį pasaulį suvokia kaip grėsmingą ir yra nuolat pasiruošę priešintis tai grėsmei. Nuolat įsitempę, šalti, racionalūs, neemocionalūs Perfekcionistei, susirūpinę nereikšmingomis detalėmis, atkaklūs, santykius tarp žmonių suvokia kaip dominavimą ir paklusimą. Dogmatiški, užsispyrę, smulkmeniški, nesugebantys atsipalaiduoti, nespontaniški Užsidarę, attitolę nuo aplinkinių žmonių ir išorinio pasaulio, abejingi, neentuziastingi, nejautrūs kritikai ar pagyrimui, nesidomi dabartimi ar ateitimi, gyvena savo svajonių pasaulyje, šalta, neemocionali išvaizda