Vadovo funkcijos ir darbo stilius
5 (100%) 2 votes

Vadovo funkcijos ir darbo stilius

Turinys

Įvadas

1. VADOVAVIMAS…………………………………………………………………………………….. 4

1.1. Vadovo funkcijos………………………………………………………………………………. 4

1.1.1 Planavimas………………………………………………………………………………… 4

1.1.2 Organizavimas…………………………………………………………………………… 5

1.1.3 Vadovavimas…………………………………………………………………………….. 6

1.1.4 Kontrolė……………………………………………………………………………………. 6

2. VADOVO DARBO STILIUS……………………………………………………………………… 7

2.1. Autokratinis (direktyvinis) vadovo darbo stilius……………………………………… 9

2.2. Demokratinis vadovo darbo stilius………………………………………………………… 10

2.3. Liberalinis vadovo darbo stilius……………………………………………………………. 11

3. STILIŲ SUDERINAMUMAS…………………………………………………………………….. 12

4. REIKALAVIMAI VADOVUI…………………………………………………………………….. 13

Išvada

Įvadas

Valdymo procese žmogus atlieka specifinį vaidmenį, todėl užima ir ypatingą padėtį. Valdymo teorija vadovui skiria ypatingą dėmesį. Vadovo socialinio vaidmens, savybių, veiklos motyvų ir elgesio įvairiomis aplinkybėmis vertinimas, analizė ir tobulinimas – būtini konponentai, kuriant vadybos teoriją ir tobulinant gamybos valdymo praktiką.

Visoms organizacijoms bendra tai, kad kiekviena turi vadovą. Jis vadinamas įvairiai: viršininku, direktoriumi, valdytoju, rektoriumi,sekretoriumi, pirmininku, meistru, brigadininku ir kitaip.

Vadovas atlieka išskirtinį vaidmenį valdyme. Todėl šiame savo darbe aš aprašysiu vadovo darbo ypatumus ir kokias pagrindinias funkcijas vadovas atlieka. Tačiau vadovo veikla nesibaigia tik pagrindinių funkcijų atlikimu. Nemažiau svarbi jo veikla susijusi su žmogiškosios energijos gamyba.

Taip pat savo darbe aprašysiu kokie yra vadovo darbo stiliai, kuo jie skiriasi, ir kada efektyviau naudoti vieną ar kitą darbo stilių. Taip pat darbe išanalizuosiu kaip visus tris vadovo darbo stilius galima būtų panaudoti ir kaip juos suderinti…

Ketvirtąjame savo darbo skyriuje plačiai apžvelgsiu kokie keliami reikalavimai vadovui, kad jis sugebėtų praktiškai suderinti realiai priešiškus kolektyvo, atskirų darbuotojų, valstybės ir savo asmeninius interesus.

1. VADOVAVIMAS

‘Vadovavimas žmonėms – mokslas ir menas’. (R. Razauskas)

Vadovavimo sąvoka apima tam tikras artimai susijusias ir viena kitą papildančias funkcijas, kurias atlieka kiekvienas vadovas.

1.1. Vadovo funkcijos

Vienas valdymo teorijos pradininkų A. Fajolis teigė, kad pirmiausia vadovas privalo būti geru administratoriumi, t.y sugebėti vykdyti pagrindines valdymo funkcijas: 1916 metais išleistoje knygoje „Bendra ir industrinė administracija“ jis išskyrė penkias pagrindinias funkcijas:

– planavimą;

– organizavimą;

– vadovavimą;

– koordinavimą;

– kontrolę.

Vėliau įvairūs autoriai tobulino šią klasifikaciją, išskirdami naujas funkcijas ar kai kurias sujungdami. (A.Sakalas. V.Šilingienė „Personalo valdymas“ 29 psl.)

A.Fajolio pateikta klasifikacija yra nuosekliausia: planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė. Visos šios funkcijos yra glaudžiai susijusios ir bet kurios iš jų vykdymas veikia kitą funkciją.

Pagrindines funkcijas atlieka visi vadovai, nesvarbu, kokią vietą organizacijoje jie užima. Skiriasi tik tam tikrų funkcijų lyginamasis svoris ir svarba jų veikloje. (A.Sakalas. V.Šilingienė „Personalo valdymas“ 30 psl.)

Toliau apžvelgsime visas pagrindines vadovų funkcijas.

1.1.1 Planavimas

Planavimo reikšmę organizacijų valdyme pabrėžė dar A. Fajolis. Posakis „valdyti – reiškia numatyti“ rodo planavimo svarbą. Numatymas – svarbiausia valdymo dalis. Veiklos planas – tai kartu ir laukiamas rezultatas, ir veiklos kryptis, kuria reikia veikti ir etapai, kuriuos reikia pereiti , ir metodai, kuriuos reikia pritaikyti. Jis sumažina neteisingų sprendimų priėmimo riziką, leidžia nustatyti bendrus organizacijų ir jų narių tikslus, sudaro veiksmingos kontrolės pagrindą. (A.Sakalas. V.Šilingienė „Personalo valdymas“ 30 psl.)

Planavimas – tai pagrindinė aukštesnio lygio vadovo darbo funkcija, daranti didelę įtaką kitų jo vykdomų funkcijų efektyvumui bei paliečianti visą organizaciją.

Pirmasis planavimo žingsnis yra tikslų ir uždavinių įvardijimas. Tik žinodamas galutinį tikslą organizacijos vadovas gali tiksliai numatyti, ką būtina atlikti. Be tikslo – gauti pelną, – vadovas privalo numatyti būdus, kaip jį gauti.

Antras svarbus planavimo žingsnis – nuspręsti, kaip įgyvendinti iškeltus uždavinius ir pasiekti užsibrėžtus tikslus. Dažnai tą patį tikslą pasiekti galima keliais būdais, iš kurių organizacijos vadovas turi pasirinkti patį tinkamiausią. Siekdamas rasti geriausią sprendimą, vadovas
pirmiausia turi numatyti visas galimas alternatyvas, išskirti jų privalumus ir trūkumus, ir nuspresti, kuri jų geriausiai atitinka esamą bei numatomą ateitį situaciją.

Apibrėžus tikslą, galima suplanuoti veiklą ir laikytis teisingos krypties, suskirstant, ką ir kokia tvarka reikia atlikti. Planavimas reikalauja iš vadovų tam tikrų įgūdžių: sugebėti analizuoti situaciją; numatyti, kas turi būti atlikta; apskaičiuoti, kaip tai padaryti; vertinti nuveiktus darbus ir juos koreguoti. (A.Sakalas. V.Šilingienė „Personalo valdymas“ 31 psl.)

1.1.2 Organizavimas

Kad organizacijos veikla būtų efektyvi, nepakanka, kad kiekvienas atskirai paimtas jos narys ar padalinys dirbtų efektyviai. Yra būtina jų pastangų koordinacija bei integracija į bendrą organizacijos veiklą. Būtent dėl to ir vykdoma organizavimo funkcija.

Parengus planus vadovai, turi rasti būdą, kaip su turimais ištekliais pasiekti iškeltus tikslus. Svarbiausi kiekvienos organizacijos ištekliai yra jos darbuotojai. Todėl vadovas turi apgalvoti visus darbus, kuriuos atlieka organiacijos darbuotojai, bei suburti kolektyvą, galintį juos atlikti. Taigi organizavimas – tai funkcija, kuria vadovai paskirsto darbus, atsakomybę, išteklius organizacijos nariams, kad jie efektyviai siektų organizacijos tikslų. (A.Sakalas. V.Šilingienė „Personalo valdymas“ 32 psl.)

Viena svarbiausių problemų, su kuria susiduria vadovas, vykdydamas organizavimo funkciją, yra darbų paskirstymas, užduočių ir atsakomybės delegavimas. Taupydamas savo laiką svarbesniems darbams, vadovas turi stengtis kuo geriau panaudoti savo darbuotojų potencialą. Todėl dalį savo darbų jis turi patikėti tvarkyti pajėgiems pagalbininkams, kad nebūtų per daug užimtas nereikšmingų uždavinių sprendimu. (A.Sakalas. V.Šilingienė „Personalo valdymas“ 32 psl.)

1.1.3 Vadovavimas

Atlikdamas organizavimo funkciją vadovas numato bei paskirsto užduotis, kurias jo pavaldiniai turi įgyveninti. Tačiau net parengus tikslų planą bei davus tikslius nurodymus, kaip atlikti darbą, pavaldiniai ne visada tai atlieka taip, kaip buvo norėta. Tačiau visada egzistuoja didesnis ar mažesnis konfliktas tarp atskiro darbuotojo ir organizacijos lūkesčių. Todėl vadovui iškyla labai sudėtinga užduotis – išspręsti konfliktą.

Vykdant šią funkciją, labai svarbu, kad vadovo nurodymai būtų aiškūs ir tikslūs, nes darbuotojų veikla bus efektyvi tik tada, kai kiekvienas žinos ko yra siekiama, ką konkrečiai jis turi padaryti, kokie reikalavimai keliami. Kai žmonės žino dėl ko jie dirba, jie dirba žymiai efektyviau ir kokybiškiau.

Kitas svarbus vadovavimo aspektas yra darbuotojų pažinimas bei motyvavimas. Vadovas privalo išsiaiškinti, ko siekia kiekvienas darbuotojas. Tam turi būti sukurta visa poveikio priemonių sistema, padėsianti vadovui sėkmingai vadovauti personalui. (A.Sakalas. V.Šilingienė „Personalo valdymas“ 33 psl.)

1.1.4 Kontrolė

Kontrolė – tai valdymo funkcija, kuri turi išaiškinti, kas organizacijoje vyksta ne taip, dėl kokių priežasčių, ir ką galima padaryti, siekiant užkirsti kelią problemoms atsirasti ateityje.

Pirmasis kontrolės apibrėžimą pateikė A. Fajolis. Jis teigė, jog įmonėje kontrolė reikalinga norint patikrinti, ar viskas vyksta pagal patikrintus planus, sudarytas instrukcijas, nustatytus principus. Jos tikslas – išaiškinti silpnas vietas ir klaidas, laiku jas ištaisyti ir neleisti joms pasikartoti. Kontrolės procesas skaidomas į tris pagrindinius etapus:

1. Vertinimo kriterijų nustatymas.

2. Pasiektų rezultatų ir pasirinktų vertinimo kriterijų palyginimas.

3. Būtinų koregavimo veiksmų atlikimas.

Kontrolė yra daug lemianti vadovo veiklos funkcija¸ kuri suprantama kaip procesas, užtikrinantis, kad organizacijos uždaviniai sprendžiami teisingai, o pastebėti netikslumai yra pašalinami. (A.Sakalas. V.Šilingienė „Personalo valdymas“ 34 psl.)

2. VADOVO DARBO STILIUS

Valdymo stilius yra sudėtinga vadovo ir pavaldinių santykių visuma. Vadovas atlieka jam pavestas funkcijas tik jam būdingu, individualiu stiliumi. Kiekvieno vadovo darbo stilius individualus, nes nepakrtojamos tiek jo asmeninės, tiek ir vadovaujamo kolektyvo savybės.

Galima išskirti keletą pagrindinių veiksnių, lemiančių vienokį ar kitokį vadovo darbo stilių: organizacijos ar įmonės, kuriai vadovaujama specifika- jos tikslai ir užduotys; gamybinė aplinka- veiklos organizavimo formos, technologinis gamybos lygis; vadovaujamo kolektyvo ypatumai- jo sudėtis, pasiruošimo lygis, tarpusavio santykių pobūdis.

Galima drąsiai teigti, kad vadovas be autoriteto – prastas vadovas.

Autoritetas – tai visuotinai pripažinta, neformali žmogaus įtaka. Skiriamos dvi autoriteto rūšys: autoritetas, įgyjamas kartu su pareigybiniu statusu (formalus) ir išsikovojamas paties vadovo (realus). Vadovas, kuris suranda teisingą bendravimo su pavaldiniais stilių, greitai įgyja realų autoritetą. Vadovo darbo stilius nėra tik asmeninis vadovo reikalas. Nuo jo didžia dalimi priklauso visos įmonės ar organizacijos veiklos rezultatai, jo vadovaujamų žmonių pasitenkinimas darbu.

Valdymo stilius:

• Įsakymo stilius- kai vadovas pats priima sprendimus tik informuodamas pavaldinius bei laukdamas jų besąlygiško vykdymo.

• Įkalbinėjimo stilius- kai vadovas prieš perduodamas paties priimtus nutarimus,
įtikinti pavaldinius, kad tai geriausias sprendimas ir būtina jį priimti.

• Konsultacinis stilius- kai vadovas priima sprendimus tik pasitaręs su pavaldiniais.

• Kolektyvinis stilius- kai vadovas formuluoja tik problemos esmę, o sprendimas priimamas kolektyviai.

Kaip jau buvo minėta labiausiai šiuo metu paplitusi vadovų darbo stilių klasifikacija yra pagal vadovo ir pavaldinio santykių pobūdį, remiantis valdžios pobūdžiu: vieno valdžia- autokratija, niekieno valdžia- vadovas liberalas, daugumos valdžia- demokratija.

A.M. Omarovas savo knygoje ’ Razmišlenije o stile upravlenija’ išskiria šiuos pagrindinius vadovo darbo bruožus, pagal kuriuos apibūdinamas vadovo darbo stilius:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1384 žodžiai iš 4605 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.