VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS
VERSLO VADYBOS FAKULTETAS.
VADOVO FUNKCIJOS IR JŲ REALIZAVIMUI REIKALINGOS SAVYBĖS
Vilnius, 2003 m.
TURINYS
ĮVADAS 3
VADOVO FUNKCIJOS 3
VADOVO ŽINIOS IR SAVYBĖS 5
IŠVADOS 7
LITERATŪROS SĄRAŠAS: 8
ĮVADAS
Vadovas – personalo kategorija, kuriai priskiriami darbuotojai kompetentingi priimant sprendimus įvairiose jam patikėtose kolektyvo veiklos srityse, atsakingi už valdomo padalinio rezultatus, veikiantys jam patikėtą kolektyvą per savo pavaldinius. [126 psl. Šaltinis Nr.1]
Vadovas – valdymo specialistas, vadovaujantis bendrai įvairių projektų įgyvendinimo veiklai. [222 psl. Šaltinis Nr.2]
Šie vadovo apibrėžimai pakankamai aiškiai nusako vadovo vietą organizacijoje. Pirmasis apibrėžimas aiškiai parodo, kad vadovas yra personalo kategorija, tačiau jo darbas vis dėlto yra valdyti kitus žmones. Jo vieta aiškiai pavaizduota priede Nr. 1. [Šaltinis Nr. 3]
Vadovas dvilypė asmenybė: jis yra savininkų samdinys, gavęs iš jų teisę naudoti nuosavybę ir jiems atskaitingas, antra vertus, jis – didelio darbuotojų skaičiaus samdytojas, reikalaujantis įtempto darbo iš jų. [16 psl. Šaltinis Nr.3] Jis „protingesnių už save“ žmonių darbų organizatorius.“ [17 psl. Šaltinis Nr.3]
Tokia psichologinė įtampa trumpina žmogaus gyvenimą daugiau nei dirbant kitus darbus. Pvz.: „vadovas – pajungdamas savo valiai kitų žmonių veiklą, savo gyvenimą trumpina 7 kartus daugiau nei griovių kasėjas.“ [16 psl. Šaltinis Nr.3]
Taigi, kas yra vadovas aptarėm. O toliau šiame darbe plačiau pabandysim apžvelgti vadovo charakterio savybes ir kvalifikacinius sugebėjimus, reikalingus vadovui, kad jis galėtų sėkmingai atlikti savo funkcijas.
VADOVO FUNKCIJOS
Pagrindinės vadovo funkcijos bendrais bruožais būtų tokios:
1. Administracinė;
2. Strateginė;
3. Eksperto konsultanto;
4. Komunikacinė reguliavimo;
5. Disciplinarinė;
6. Psichoterapinė. [89 – 90 psl. Šaltinis Nr.4]
Čia nesutarimų lyg ir nekyla, tačiau smulkiau nagrinėjant vadovo darbo funkcijas skirtumų galima rasti. Pateiksiu kai kurių autorių išskiriamus vadovo darbo uždavinius ir pabandysiu juos trumpai aptarti bei palyginti.
I. Vienos konferencijos medžiagoje nurodomi tokie vadovo uždaviniai:
1. Orientacija į tikslą;
2. Strūkturizavimas;
3. Užduočių paskirstymas;
4. Organizacinė lygsvara;
5. Asmenų nepriklausomybė;
6. Galimybių įverinimas;
7. Kontrolė. [87 psl. Šaltinis Nr.4]
II. A. Sakalas išskiria kiek kitokius vadovo uždavinius.
Anot jo, vadovas:
1. Turi žinoti ir sekti pagrindinius bendradarbių darbo rezultatus;
2. Didinti darbuotojų aktyvumą siekiant tikslo;
3. Visokeriopai padėti bendradarbiams siekti nustatytų tikslų;
4. Išsiaiškinti bendradarbių lūkesčius, jei reikia, pakreipti juos reikiama linkme;
5. Mažinti trikdžių skaičių;
6. Pasiekus įmonės tikslus, sudaryti sąlygas didinti darbuotojų pasitenkinimą. [189 psl. Šaltinis Nr.5]
Kad vykdytų šias užduotis, vadovas turi suformuluoti tikslus, todėl prie anksčiau išvardintų užduočių jis dar turi:
1. Ekonomiškai mąstyti ir veikti;
2. Formuluoti pasikeitimų scenarijų;
3. Įdiegti ir valdyti kompleksinius pokyčių projektus;
4. Aktyvinti bendradarbiavimą grupėse, žmogiškus valdymo santykius. [173 psl.
Šaltinis Nr.5]
III. Anot A. Jonaičio vadovas turi:
1. Tiksliai suformuluoti organizacijos ir jos padalinių tikslus;
2. Suderinti padalinių tikslus ir nukreipti juos svarbiausiems organizacijos tikslams realizuoti;
3. Suderinti asmeninius organizacijos darbuotojų tikslus ir sudaryti salygas jiems igyvendinti;
4. Didinti darbuotojų motyvaciją organizacijos uždaviniams įgyvendinti. [34 – 35 psl. Šaltinis Nr.6]
Lyginant atskirų autorių nuomones išryškėja kai kurie skirtumai. Pirmuoju atveju vadovo darbas daugiau atrodo orientuotas į kontrolę, visi tie uždaviniai formuoja įspūdį, kad vadovas yra daugiau stebėtojas ir rezultatų vertintojas. Antruoju gi atveju uždaviniai lyg ir išlieka tie patys, tačiau čia jie daugiau orientuoti ne į kontrolę, o į skatinimą ir pagalbą, vadovas priartinams prie darbuotojų, jis problemas šiuo atveju sprendžia žvelgdamas per darbuotojų prizmę ir atrodo aktyvus viso proceso dalyvis, čia taip pat išryškinami jo kūrybinio darbo motyvai, t.y. – jau skiriamas dėmesys ir tikslų formavimui – ko nebuvo kalbant apie pirmą atvejį, ten vadovas tarsi vedlys į jau aiškius tikslus. Trečiuoju atveju vadovo uždavinių ratas yra beveik priešingas antrajam ir matyt tik pirmuoju aspektu panašus į pirmająjį. Čia daugiausiai išryškinamas kūrybinis vadovo darbo pobūdis. Vadovo pagrindine funkcija tampa tikslų formavimas ir jų derinimas bei darbuotojų motyvacijos gerinimas.