TURINYS
ĮVADAS 3
1. Vadovo formavimosi prielaidos 4
2. Vadovo funkcijos 5
2.1. Planavimas 6
2.2. Organizavimas 7
2.3. Vadovavimas 8
2.4. Kontrolė 8
3. Reikalavimai vadovui 10
4. Vadovo etiketas 12
5. Konfliktai organizacijoje 14
IŠVADOS 15
LITERATŪRA 16
ĮVADAS
Vadovas vadovauja tam tikros firmos, verslo, įmonės ar vyriausybinės organizacijos darbams, juos organizuoja ar planuoja, užtikrina, kad darbams atlikti būtų skirti tinkami personalo, finansiniai ir medžiagų ištekliai. Ši pareigybė pasitaiko daugelyje profesinių sričių.
Visoms organizacijoms bendra tai, kad kiekviena turi vadovą. Kiekvienam vadovui keliamas nelengvas uždavinys – praktiškai suderinti realiai priešiškus kolektyvo, atskirų darbuotojų, valstybės ir savo asmeninius.
Atrodytų, kad vadovas turi visas jam būtinas savybes: profesines žinias, sugebėjimą organizuoti, tačiau jam trūksta pavaldinių pasitikėjimo. Gero vadovo sugebėjimai neturi apsiriboti vien komerciniais gabumais.
Referato tikslas – atlikti išsamią vadovo funkcijas organizacijoje analizę.
Siekiant šio tikslo, referatui keliami šie uždaviniai:
1. Išsiaiškinti kokios yra vadovo formavimosi prielaidos
2. Išanalizuoti vadovo valdymo funkcijas
3. Išnagrinėti kokie vadovo reikalavimai
4. Išsiaiškinti vadovo etiketą
Tyrimo objektas – vadovas organizacijoje.
Tyrimo metodas – mokslinės literatūros analizė.
Manytina, kad šis darbas bus naudingas visiems, kurie nori sužinoti kas yra vadovas, kokios jo valdymo funkcijos organizacijoje, jo reikalavimai, etiketas .
1. VADOVO FORMAVIMOSI PRIELAIDOS
F. Butkus (1996) teigia, kad visoms organizacijoms bendra tai, kad kiekviena turi vadovą. Jis vadinamas įvairiai: viršininku, direktoriumi, prezidentu, valdytoju, rektoriumi, pirmininku, meistru, brigadininku ir t.t. Bet ne kiekvienas žmogus gali ir nori būti vadovu. Šiai specifiniai veiklai reikia ypatingų žinių, pasirengimo, patirties, bei tam tikrų specifinių žinių.
Prancūzų mokslininkai atliko valdymo specialistų apklausą. Ir šios apklausos rezultatai rodo, kad viena svarbiausių gero vadovo savybių yra vadovo talentas, kurį jie vadina “Dievo dovana”:
1 pav. Vadovo savybės
Šaltinis: F. Butkus. 1996 Organizacijos ir vadyba. Teorija ir praktika. Vilnius: Alma Litera.
Bet šalia įgimtų savybių, kad jos ryškėtų, būtinos ir specialios sąlygos. Tik tada gali formuotis verslo žmonių karta. Šią mintį pagrindžia kelių dešimtmečių patirtis. Galime išskirti svarbiausius bruožus, kurie formavo šiuolaikinius organizacijų vadovus.
Anot F. Butkaus (1996), veikliai asmenybei formuotis trukdė ir paskutinai tarybų valdžios dešimtmečiai. Svarbiausia tuo metu buvo rasti bendrą kalbą su vyresnybe, neabejoti nurodymais, mokėti įsiteikti kontrolieriams, ypač viršininkams. Daug vadovų suvokė, kad tai nenormalu, tačiau priešintis tam neužtekdavo drąsos. Jei kas ir mėgindavo tai daryti – paprasčiausiai pakeisdavo. Tokių būdu buvo žlugdomas savarankiškumas, žmogaus iniciatyvumas.
2. VADOVO FUNKCIJOS
Autoriai A.F. James, Stoner, R. Daniel ir kiti. (1999), perteikia A. Fajolio mintis, kad pirmiausia vadovas privalo būti geras administratorius, t.y. jis turi sugebėti atlikti šias valdymo funkcijas:
• planavimą;
• organizavimą;
• vadovavimą;
• kontrolę.
Antroji sąlyga – kompetentingumas, t.y. vadovas privalo išmanyti specialias įmonės funkcijas. Kitos savybės, anot A.Fajolio:
Sveikata. Geriau ne labai gabus, bet kiekvieną dieną į darbą ateinantis viršininkas, nei ligotas genijus.
Moralinės savybės. Į pirmą vietą iškeliama valia, energingumas, atsakomybės jausmas, pareigingumas.
Aukštas bendrosios kultūros lygis.
Bendras visų esminių įmonės funkcijų supratimas.
Būtina atkreipti dėmesį, kad A.Fajolis svarbiausiomis sąlygomis laikė sugebėjimus, būdingus specifiniam valdymo darbui, o ne techninį vadovo išprusimą ar inžinerinius sugebėjimus.
Kiti autoriai pateikia šiek tiek kitokias valdymo funkcijas:
1 lentelė
Valdymo funkcijos
Autorius Valdymo funkcijos
L.Gjulikas Planavimas, organizavimas, darbas su personalu, operatyvinis vadovavimas, koordinavimas, kontrolė ir atsiskaitomybė, biudžeto sudarymas.
G.Kuncas, S.O`Donelas Planavimas, organizavimas, vadovavimas, koordinavimas, kontrolė.
H.Meskonas, H.Albertas, F.Chedouri Planavimas, organizavimas, motyvacija, kontrolė.
Šaltinis: A. F. James, Stoner, R. Daniel ir kiti. 1999 Vadyba. Kaunas: Poligrafija ir informatika.
Nežiūrint į įvairius pakeitimus ir patobulinimus, A.Fajolio pateikta klasifikacija yra naudojama ir šiomis dienomis: planavimas, organizavimas, vadovavimas bei kontrolė. Visos šios funkcijos glaudžiai susiję ir veikia viena kitą:
2 pav. Valdymo funkcijos
Šaltinis: A.F. James, Stoner, R. Daniel ir kiti. 1999 Vadyba. Kaunas: Poligrafija ir informatika.
A. F. James, Stoner, R. Daniel. ir kiti (1999), teigia, kad nesvarbu kokią vietą organizacijoje užima vadovas, jie atlieka visas šias funkcijas. Skiriasi tik lyginamasis svoris ir svarba jų veikloje.
2 lentelė
Vadovo funkcijų lyginimas
Techninės žinios Ekonominės žinios Valdymo žinios
Valstybės
0% 50%
Meistras 60% 25% 15%
Darbininkas 85% 10% 5%
Šaltinis: A. F. James, Stoner, R. Daniel ir kiti. 1999 Vadyba. Kaunas: Poligrafija ir informatika.
2.1. Planavimas
Anot A. F. James., Stoner, R. Daniel ir kitų (1999), veiklos planas – tai ir laukiamas rezultatas, ir veiklos kryptis, kuria reikia eiti, ir etapai, kuriuos reikia pereiti, ir metodai kuriuos reikia pritaikyti. Šiuo metu vykstantys pokyčiai organizacijų aplinkoje yra tokie spartūs, kad planavimas tampa vienintele galimybę numatyti dauguma galimybių ir problemų. Planavimas yra pagrindinė aukštesnio lygio vadovų pareiga, kuri daro didelę įtaką kitų jų atliekamų funkcijų efektyvumui.
Pirmasis planavimo žingsnis – tikslų bei uždavinių įvardijimas. Vadovas gali pasakyti ką reikia daryti, tik žinodamas galutinius tikslus. O norint tai padaryti reikia atsakyti į keturis klausimus:
• Kur organizacija yra dabartiniu momentu?
• Kur ji norėtų būti?
• Kaip organizacija ten pateks?
• Kaip ji sužinos, kad ten jau pateko?
Be tikslo – gauti pelną, vadovas būtinai turi numatyti būdus kaip jį gauti. Tam tikslui yra išskiriami svarbiausi stambūs uždaviniai, kurie suskaidomi į smulkesnius.
Antras planavimo žingsnis – nuspręsti, kaip įgyvendinti iškeltus uždavinius ir pasiekti užsibrėžtus tikslus. Kadangi ta patį tikslą įmanoma pasiekti keliais būdais, organizacijos vadovas, įvertindamas visus trūkumus bei privalumus, turi išrinkti patį tinkamiausią. Numačius galutinį tikslą, reikia suplanuoti veiklą, bei laikytis tos krypties.
Pasak James, A. F., Stoner, Daniel R. ir kitų (1999), norint planuoti, reikia tam tikru įgūdžių:
• Sugebėti analizuoti situaciją.
• Numatyti, kas turi būti atlikta.
• Apskaičiuoti, kaip tai padaryti.
• Vertinti nuveiktus darbus ir juos koreguoti.
Planai yra skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius. Ilgalaikius planus dažniausiai sudaro aukščiausio lygio vadovai. Tie planai apima 2 – 5 metus, kartais ir dar daugiau. Trumpesnio laikotarpio planus sudaro žemesniojo lygio vadovai. Šie planai dažniausiai būna specifiniai
3 lentelė
Valdymo lygiai ir jiems priklausančių darbuotojų kompetencija
Valdymo lygis Uždaviniai Vadovai
Aukščiausiasis valdymo lygis Įmonės politikos formavimas ir įgyvendinimas.
Atsako, kad būtų pasiektas bendras tikslas. Savininkas.
Direktorių valdybos, stebėtojų tarybos nariai.
Administracijos vadovas.
Aukštesnysis valdymo lygis Vadovavimas aukščiausiojo valdymo lygio deleguotai sričiai.
Atsako, kad būtų pasiektas dalinis tikslas. Krypčių direktoriai.
Vyresnieji meistrai.
Vidutinysis valdymo lygis Vadovavimas siauresnės specializacijos uždavinių vykdymui.
Atsako, kad būtų išspręsti pavesti uždaviniai. Skyrių vadovai.