TURINYS
Vadovo lyderio funkcijos…………………………………………….2
1.Personalo veiklos organizatorius…………………..…..…2
2.Grupės auklėtojas…………………………………..………3
3.Elgesio pavyzdys…………………………………..…..….5
4.Psichoterapeutas…………………………………..…..…..5
5.Personalo narių tarpusavio santykių arbitras……………..5
6.Grupės simbolis……………………………………………5
7.Grupės interesų reiškėjas ir gynėjas………………………6
8.Atsakomybės “nešėjas”…………………………………..6
9.Novatorius………………………………………………..7
10.Žaidimo taisyklių pažeidėjas………………………..…..8
11.Treneris…………………………………………………..8
Išvados………………………………………………….………9
Naudota literatūra……………………………………….……..10
Vadovas – kas tai?
Vadovai apibūdinami labai įvairiai. Vieni teigia, kad “vadovų funkcija yra sprendimo priėmimas visais valdymo aparato veiklos svarbiausiais klausimais, įskaitant ir pavaldžių objektų valdymą, ir paties aparato darbo organizavimą”. Kiti autoriai, be įgaliojimų priimti sprendimus, į pirmąją vietą iškelia tokius vadovavimo veiklos aspektus, kaip atsakomybę už valdymo proceso eigą ir rezultatus. Kai kurie autoriai pagrindu laiko vadovo darbo sritį: “Vadovai koordinuoja ir nukreipia atskirų valdymo aparato grandžių ar vykdytojų darbą, vadovauja gamybiniams padaliniams, kontroliuoja ir reguliuoja gamybą ir viso personalo veiklą, vykdant kiekybinius ir kokybinius planinius uždavinius”.
Vadovo lyderio funkcijos
Vadovo lyderio vieta grupėje ypatinga, o funkcijos įvairios. Ypač ryškios šios:
· personalo veiklos organizatorius,
· grupės auklėtojas,
· elgesio pavyzdys,
· psichoterapeutas,
· personalo narių tarpusavio santykių arbitras,
· grupės simbolis,
· personalo interesų reiškėjas ir gynėjas,
· atsakomybės “nešėjas”,
· novatorius,
· žaidimo taisyklių pažeidėjas,
· treneris.
1. Personalo veiklos organizatorius
Vadovo darbas vertinamas ne pagal tai, kiek ir kaip padarė pats, o pagal tai, kaip organizavo darbą, kad kiti, jo vadovaudami, padarytų daugiau ir geriau.
Vadovo vieta valdymo sistemoje nusakoma kitų, jam pavaldžių žmonių pastangų telkimu tam, kad kiekvienas galėtų maksimaliai atskleisti savo sugebėjimus. A. Faijolis valdymą apibrėžia taip: “Valdymas yra ko nors darymas kitų rankomis”. Todėl ir iš vadovo lyderio, kaip personalo veiklos organizatoriaus, reikalaujama sugebėti ir racionaliai išdėstyti darbuotojus gamybos procese, laiku ir tinkama forma iškelti grupės nariams tikslą, įžiebti motyvą siekti šio tikslo, pastebėti bręstančias problemas ir jas perduoti spręsti kitiems, kontroliuoti veiklą. Šia prasme vadovas atlieka “dramaturgo” vaidmenį – sukuria grupės veiklos scenarijų.
Efektyviai valdyti galima tik tuo atveju, jeigu sugebama laiku reaguoti į pakitimus, vykstančius tiek artimoje, tiek tolimoje aplinkoje, numatyti juos ir tinkamai pasirengti pačiam bei parengti grupę. Tad vadovo pareiga – ne tik sukurti tam tikrą sistemą ir organizuoti jos darbą, bet ir pagrįstai keisti ją. Šie uždaviniai yra kiek prieštaringi: kai kada taktiniai valdymo uždaviniai gali nesutapti su būtinais pakitimais (strateginiais uždaviniais). Vadovas privalo išlaikyti tam tikrą pusiausvyrą tarp sistemos pastovumo ir kintamumo.
Vadovo kaip organizatoriaus vaidmuo pasireiškia ir personalo narių veiklos koordinavimu. Dažnai personalo bendri ir asmeniniai narių tikslai nesutampa, o jų pasiekimo būdai skiriasi. Vadovo uždavinys – šalinti taktinius nesutarimus. Ir čia ryškus jo kaip dirigento vaidmuo.
Vadovo organizatoriaus vaidmuo glaudžiai siejasi su specialisto sąvoka. Keldamas pavaldiniams tikslus, vadovas turi nurodyti ne tik bendrus uždavinius, bet ir konkrečiai:
· ką reikia padaryti,
· kaip metodiškai atlikti,
· kiek tai pareikalaus laiko ir kt.
Pagaliau vadovas tikrina pavaldinių darbą, instruktuoja. Suprantama, šiam vaidmeniui atlikti vadovas turi būti ir geras specialistas.
Be to, grupės veiklos procese lyderis paprastai būna tas žmogus, į kurį dažniausiai kreipiamasi kaip į patikimos informacijos šaltinį.
2. Grupės auklėtojas
Nagrinėjant bet kurį gamybinį personalą, reikia remtis dviem pagrindiniais kriterijais, nusakančiais jo veiklos efektyvumą:
· šio personalo produktyvumu,
· jo narių pasitenkinimo savo grupe laipsniu.
Bet kurio lygio vadovas, norėdamas būti ir lyderis, savo valdymo aktą turi įvertinti ne tik pagal tai, kaip jis paveiks personalo produktyvumą, bet ir pagal tai, kokį poveikį padarys žmonių nuotaikai, jų santykiams. Tai ypač svarbu, nes žmonių nuotaika ir darbo rezultatyvumas glaudžiai susiję. Be to, efektyviai valdyti gamybinį personalą galima tik tada, kai valdymo procesas glaudžiai susijęs su auklėjimo funkcija.
Vadovas yra savo organizacijos, savo valstybės ir savo visuomenės interesų reiškėjas, vykdytojas. Ši funkcija glaudžiai susijusi su auklėtojo vaidmeniu.
Vadovo dabą iš kitų skiria visų pirma tai, kad dirbama su žmonėmis. Sprendžiant
įvairius valdymo uždavinius, jam nuolat tenka nukreipti, koordinuoti pavaldžių darbuotojų pastangas, duoti nurodymus, tikrinti, kaip jų laikomasi. Tad, veikdamas žmones, vadovas padeda jiems formuotis kaip darbuotojams ir kaip asmenybėms.
“Koks mokytojas, tokie ir mokiniai”. Kiekvienas vadovas, kurdamas darbo aplinką, remiasi tam tikrais reikalavimais sau ir kitiems žmonėms. Darbas su žmonėmis reikalauja, kad vadovas pažintų juos ir bendrautų individualiai. Bendravimas atsižvelgiant į amžių, lytį ir psichikos savybes yra viena pirmųjų vadovo darbo sėkmės sąlygų. Be šito negalima nutiesti tilto, kuris jungtų vadovą su darbuotojais.
Kiekvienoje grupėje susiklosto sava sistema kriterijų, išreiškiančių santykius su vienu ar kitu socialiniu faktu, grindžiama personaliniu teisingumo, tam tikrų socialinių vertybių suvokimu. Be vidaus informacijos, kiekvieną grupę veikia ir išorės informacijos srautai. Čia didelę reikšmę auklėjimo procesui grupėje gali turėti “nuomonės lyderio” poveikis. “Nuomonės lyderiai” – tai žmonės, sugebantys grupėje susiformavusių idealų kriterijais paaiškinti gautą informaciją, susisteminti ją. Šiam vaidmeniui nepakanka išsilavinimo ir aukštos kultūros. Labai svarbu, kaip vadovą vertina grupės nariai, koks jis atrodo pavaldinių akyse, kaip sugeba įtikinti ir argumentuotai komentuoti šią informaciją.