VADOVŲ VEIKLOS SVARBA ORGANIZACIJOSE
Valdymo procese žmogus atlieka specifinį vaidmenį, todėl užima ir ypatingą padėtį. Valdymo teorija vadovui skiria ypatingą dėmesį. Vadovo socialinio vaidmens, savybių, veiklos motyvų ir elgesio įvairiomis aplinkybėmis vertinimas, analizė ir tobulinimas – būtini komponentai, kuriant vadybos teoriją ir tobulinant gamybos valdymo praktiką.
Visoms organizacijoms bendra tai, kad kiekviena turi vadovą. Jis vadinamas įvairiai: viršininku, direktoriumi, valdytoju, rektoriumi,sekretoriumi, pirmininku, meistru, brigadininku ir kitaip.
Visi norime turėti gerą vadovą, gerą direktorių, gerą viršininką, gerą valdytoją, protingą, drąsų, talentingą, veiklų, iniciatyvų – tokį, kuris pavaldiniams ir kitiems būtų pavyzdys: santūrus, išmintingas, ryžtingas, jautrios sielos, praktiškas. (R.Razauskas „Aš vadovas“ 4-5 psl.)
Geras vadovas – tarsi simfoninio orkestro dirigentas, kurio rankos mostas sutelkia darbuotojus toms pačioms pastangoms. Geras vadovas yra tas, kuris iš įvairių profesijų ir charakterių žmonių sugeba suburti darnią visumą – vieningą kolektyvą.
Vadovas atlieka išskirtinį vaidmenį valdyme. Todėl šiame savo darbe aš aprašysiu vadovo darbo ypatumus ir kokias pagrindines funkcijas vadovas atlieka. Tačiau vadovo veikla nesibaigia tik pagrindinių funkcijų atlikimu. Nemažiau svarbi jo veikla susijusi su žmogiškosios energijos gamyba. Paties vadovo, organizacijos ir apskritai valdymo sistemos veiksmingumas priklauso nuo to, kiek energijos vadovas sugeba išgauti iš kiekvieno pavaldinio ir kur ją nukreipia. (R.Razauskas „Aš vadovas“ 4-5 psl.)
1. Personalo valdymo samprata ir subjektai
Vadovas – tai žmogus, kuriam įmonių ir organizacijų savininkai deleguoja teisę atstovauti organizacijos interesams, atlikti valdymo funkcijas bei užtikrinti individualių pastangų derinimą. Taigi vadovai yra vieni iš personalo valdymo subjektų, realizuojantys organizacijos tikslus ir uždavinius ne patys, o vadovaudami kitų žmonių darbui.
Ilgą laiką buvo manoma, kad vadovas yra tas subjektas, nuo kurio sugebėjimo vadovauti visiškai priklauso viso personalo valdymo efektyvumas. Todėl pagrindinis dėmesys daugiausia ir buvo skiriamas būtent vadovų veiklos efektyvumui. Šiuo metu toks požiūris iš esmės keičiasi. vis labiau įsitikinama, kad organizacijų veiklos sėkmė priklauso ir nuo pavaldinių sugebėjimo bei noro atlikti užduotis, jų turimos informacijos, įtakos kitiems darbuotojams ir pan. Todėl vadovams labai svarbu, kad pavaldiniai suprastų, ką ir kodėl jie turi daryti. (A.Sakalas, V.Šilingienė „Personalo valdymas“ 10 psl.)
Vadovai valdomąjį procesą veikia ne tiesiogiai, bet per jam pavaldų kolektyvą. Jie nustato ir suderina santykius tarp atskiras valdymo funkcijas atliekančių tarnybų, parenka darbuotojus, organizuoja bendrą valdomosios sistemos darbą. Dirbti su žmonėmis, be tam tikrų asmeninių savybių, vadovams reikia psichologijos, etikos ir kitų sričių žinių. Valdymo objektas – žmonės – iš esmės lemia vadovo darbo pobūdį. Skiriami trys pagrindiniai vadovų darbo komponentai: socialinis auklėjamasis, gamybinis ekonominis, organizacinis valdymo.
Socialinė auklėjamoji vadovo veikla reiškia, kad vadovas yra kolektyvo organizatorius ir auklėtojas.
Spręsdamas gamybinius ekonominius ir organizacinius valdymo uždavinius, vadovas veikia kaip valdomosios ir valdančiosios sistemos organizatorius.
Taigi, vadovavimas žmonių kolektyvui, teisė priimti sprendimus ir atsakomybė už kolektyvo darbą ir yra pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos darbuotojai priskiriami vadovo kategorijai. (A.Sakalas „Personalo vadyba“ 50 psl.)
2. Vadovo veiklos ypatumai
Visų personalo kategorijų veikla svarbi sėkmingai įmonės veiklai, tačiau valdymo teorijoje vadovui, jo veiklai visada skiriamas ypatingas dėmesys. Gero, efektyviai dirbančio vadovo problemateoriniu ir praktiniu požiūriu tebelieka aktuali iki šių dienų.
Vadovai – tai ypatingą vietą organizacijų valdyme užimantys žmonės. Jie yra organizacijos savininkų samdyti žmonės, turintys realizuoti organizacijos tikslus, jie vadovauja kitų samdomų darbuotojų veiklai ir yra atsakingi už sėkmingą jų darbą. Tokia vadovų padėtis sąlygoja jų veiklos sudėtingumą ir įvairiapusiškumą. Vadovai įgyvendina organizacijų tikslus, ne patys tiesiogiai dalyvaudami darbo procese, bet vadovaudami ir derindami kitų, jiems pavaldžių žmonių pastangas. (A.Sakalas, V.Šilingienė „Personalo valdymas“ 26 psl.)
Žymus amerikiečių vadybos specialistas P. F. Drakeris taip apibūdina valdymo veiklą: valdymas – tai specifinė veiklos rūšis, neorganizuotą minią paverčianti efektyviai, tikslingai ir našiai dirbančia grupe.
Taigi, darome išvadą, kad vadovo veikla yra daugialypė, apimanti daugybę skirtingų aspektų. Tai sudėtingas, informacinis, kūrybinio pobūdžio procesas. Dažnai vadovų užduotis įmanoma apibudinti tik bendrais bruožais, nurodant darbo tikslą.
Vadovų darbas labai priklauso nuo jų užimamos hierarchinės padėties. Aukščiausiojo lygio vadovai daugiausia užsiima kardinaliais, strateginiai sprendimais, viduriniojo lygio vadovai – taktiniais sprendimais, o žemesniojo lygio vadovai – jų realizavimu. Taigi, įvairių vadovų veikloje
bendrų dalykų mažiau nei skirtumų. (A.Sakalas, V.Šilingienė „Personalo valdymas“ 26 psl.)
Tai yra viena iš priežasčių, kodėl vadovų veiklos pobūdį atskiri autoriai apibūdina labai įvairiai.vieni teigia, kad vadovų funkcija yra sprendimų priėmimas visais svarbiausiais valdymo aparato veiklos klausimais, įskaitant ir pavaldžių objektų valdymą, ir paties aparato darbo organizavimą. Kiti, be įgaliojimų priimti sprendimus, į pirmą vietą iškelia atsakomybę už valdymo proceso eigą ir rezultatus.
Nežiūrint labai didelės vadovų veiklos įvairovės, yra ir vienas bendras, nuo veiklos srities ir valdymo lygio nepriklausantis jų veiklos bruožas. H. Minzbergas teigia, kad vadovo vaidmuo – tai visumos taisyklių, kurių būtina laikytis, einant tam tikras pareigas, užtikrinimas. Atskira asmenybė gali daryti įtaką vaidmens įgyvendinimo pobūdžiui, bet tik ne jos turiniui. Savo darbuose H. Minzbergas išskiria dešimt vadovo vaidmenų, kuriuos santykinai galima suskirstyti į tris grupes:
1. Tarpasmeninių santykių palaikymas.
2. Informacinis vaidmuo.
3. Vaidmenys, susiję su sprendimų priėmimu.
3. H. Minzbergo vadovo vaidmenų suskirstymas
Vaidmuo Vaidmens aprašymas Veiklos pobūdis
Tarpasmeninių santykių palaikymas
1. Aukščiausio lygio vadovas Simbolinis vadovas, kurio kompetencija – įprastų teisinio arba socialinio pobūdžio pareigų vykdymas Ceremonijos ir veiksmai, sąlygoti užimamos padėties
2. Lyderis Atsakingas už pavaldinių motyvavimą ir aktyvumą, taip pat už darbuotojų parinkimą ir paruošimą bei su tuo susijusių užduočių vykdymą Faktiškai visi valdymo veiksmai, susiję su personalo valdymu
3. Jungiančioji grandis Užtikrina išorinių kontaktų ir informacijos šaltinių tinklo, teikiančio informaciją ir paslaugas, darbą Susirašinėjimas, dalyvavimas dalykiniuose susitikimuose ir kita veikla, susijusi su išorinėmis organizacijomis bei asmenimis
Informaciniai vaidmenys
4. Informacijos priėmėjas Ieško ir surenka įvairią specializuoto pobūdžio informaciją (daugiausia einamąją), kurią sėkmingai naudoja organizacijos interesams; koordinuoja visą išorinę ir vidinę į organizaciją patenkančią informaciją Visos dokumentacijos apdorojimas, kontaktų, susijusių su organizacijos gavimu, palaikymas (periodiniai leidiniai, pažintinės kelionės)
5. Informacijos skleidėjas Perduoda gautą iš išorinių šaltinių ar iš pavaldinių bei organizacijos narių informaciją; dalis šios informacijos turi faktinį pobūdį, kitoje, norint suformuoti organizacijos požiūrį, tam tikrus faktus reikia interpretuoti Dokumentacijos išsiuntimas į kitas organizacijas, siekiant gauti informaciją, verbaliniai kontaktai, perduodant informaciją pavaldiniam (apžvalgos, pokalbiai)
6. Atstovas Perduoda išorei informaciją apie organizacijos planus, politiką, veiklą, rezultatus, veikia kaip tam tikros srities ekspertas Dalyvavimas posėdžiuose, kreipimasis raštu, atstovavimas, perduodant informaciją organizacijoms ar asmenims