Vadyba
5 (100%) 1 vote

Vadyba

Turinys

Naudota literatūra 2

Įvadas 3

Sprendimu priėmimas 4

Sprendimų priėmimo proceso turinys 6

Sprendimai, būdingi atskiroms valdymo funkcijoms 6

Individualus ir grupinis sprendimų priėmimas 10

Situacijos ivardijimas UAB „Sampūnas…………………………………………………… 12

Sprendimų priėmimo būdai 20

Sprendimų priėmimo metodai 22

Sprendimo priėmimo grupėje valdymas 26

Išvados 27Įvadas

Valdymą kaip veiklos sritį buvo bandoma tirti jau seniai. Siekta suvokti ir išsiaiškinti veikiančius dėsnius ir parengti žmonių mo¬kymo valdyti pagrindus. Didžiulę valdymo patirtį buvo sukaupę iš¬mintingiausi žmonės – žyniai, kurie rengdavo valstybių valdovų įpė¬dinius.

Senovės imperijų ir atskirų valstybių istorija liudija apie di¬džiulę laiko prasme valdymo praktiką. Pastatyti žinomus senovės paminklus buvo galima tik suderinus daugybės žmonių organizuo¬tas pastangas. Pastebimi beveik visų dabarties valdymo formų po¬žymiai. Aukščiausiosios ir vidurinės valdymo grandies grupės buvo labai negausios. Viskas priklausė nuo valdovo valios, jų teisingų sprendimų priėmimo.

Vadovavimas yra viena svarbiausių vadovo funkcijų, susijusių su tarpasmeniniais valdymo aspektais, padedanti pavaldiniams suprasti įmonės tikslus ir skatinanti efektyviai jų siekti. Vadovas atskirų indivi¬dų visumą paverčia tikslingai ir efektyviai dirbančia žmonių grupe.

Gero, efektyviai dirbančio vadovo problema teoriniu ir praktiniu požiūriu dar vis lieka aktuali ir iki šių dienų. Koks turi būti, kokio¬mis savybėmis turi pasižymėti, kaip turi elgtis efektyviai dirbantis vadovas? Tai klausimai, į kuriuos reikia atsakyti siekiant tobulinti organizacijų valdymą.

Vadovai – tai ypatingą vietą organizacijų valdyme turintys žmo¬nės. Viena vertus, jie yra organizacijų savininkų samdyti žmonės, turintys realizuoti organizacijų tikslus, antra, jie vadovauja kitų samdomų darbuotojų veiklai ir yra atsakingi už sėkmingą jų darbą. Tokia vadovų padėtis sąlygoja jų veiklos sudėtingumą ir įvairiapu¬siškumą. Vadovai įgyvendina organizacijų tikslus, patys tiesiogiai nedalyvaudami darbo procese, bet vadovaudami ir derindami kitų, jiems pavaldžių žmonių pastangas. Tai rodo ir daugelio vadybos te¬oretikų pateikiami vadovų veiklos apibrėžimai.

Žymus amerikiečių vadybos specialistas P. Drakeris taip apibū¬dina valdymo veiklą: valdymas – tai specifinė veiklos rūšis, neorgani¬zuotq miniq paverčianti efektyviai, tikslingai ir našiai dirbančia grupe. Remiantis apibrėžimu, galima daryti išvadą, kad vadovo veikla yra daugialypė, apimanti daugybę skirtingų aspektų. Tai sudėtingas, in¬formacinis, kūrybinio pobūdžio procesas, kurį kur kas sunkiau reg¬lamentuoti negu gamybos procesą. Dažnai vadovų užduotis įmanoma apibūdinti tik bendrais bruožais, nurodant darbo tikslą.

Nepaisant labai didelės vadovų veiklos įvairovės, yra ir vienas bendras, nuo veiklos srities ir valdymo lygio nepriklausantis jų veiklos bruožas. H. Mintzbergas tai apibūdina vadovo vaidmens są¬voka. Vadovo vaidmuo – tai taisyklių visuma, kurių būtina laikytis, einant tam tikras pareigas, užtikrinimas. Atskira asmenybė gali da¬ryti įtaką vaidmens įgyvendinimo pobūdžiui, bet tik ne jos turiniui. Savo darbuose H. Mintzbergas išskiria dešimt vadovo vaidmenų, kuriuos sąlygiškai galima suskirstyti į tris grupes:

1. Tarpasmeninių santykių palaikymas.

2. Informaciniai vaidmenys.

3. Vaidmenys, susiję su sprendimų priėmimu.

Sprendimu priėmimas

Kasdien kekvienam iš mūsų tenka priimti ne vieną sprendimą. Vienu atveju jie gali būti susiję su asmeniniu gyvenimu, kitu atveju – su darbu įmonėje. Žmonių asmeninis pasirinkimas daro įtaką pirmiausia jo paties ir kai kurių jam artimų žmonių gyvenimui.

Organizacijos vadovas, priimdamas sprendimą, parenka ne tik savo, bet ir organizacijos veiklos kryptį. Aukščiausio didelės organizacijos valdymo lygio vadovai dažnai priima sprendimus dėl tūkstančių darbuotojų ir milijono litų. Tie valdymo sprendimai gali stipriai paveikti žmonių, dirbančių su priimančiu sprendimą vadovu, ir galbūt visų organizacijos darbuotojų gyvenimą. Atsakomybė už priimtus svarbius organizacinius sprendimus yra sunkus moralinis krūvis. Tai labiausiai ryšku aukščiausiuose valdymo lygiuose. Įmonės valdymo sprendimų priėmimas yra labiau susistemintas procesas negu asmeniniame gyvenime.

Valdymo procesas yra orientuotas pasiekti tikslą, t.y. norimai, galimai ir būtinai organizacinės sistemos būklei pasiekti. Įmonės valdymas – valdymo sprendimų priėmimas. Organizacijose visais valdymo lygiais kasdien priima dešimtys ir net šimtai sprendimų, kurie lemia įmonės veiklos efektyvumą. Nelaiku priimti ir netinkami sprendimai padaro įmonėms didžiulių nuostolių. Bet kuriuo atveju, geriau priimti neracionaliausią sprendimą, negu nepriimti jokio. Nereaguodama į pakitusias sąlygas ir nepriimdama jokio sprendimo, įmonė tampa nevaldoma, ir reikia laukti veiklos rezultatu blogėjimo.

Galima išskirti dvi sprendimų klases:

o Prognozuojami sprendimai ( pasikartojantys, rutininiai).

o Neprognozuojami sprendimai (nepasikartojantys, kūrybiški).

Vienos problemos, situacijos ir uždaviniai, o kartu ir priimami sprendimai gali dažnai pasikartoti, tapti rutininiais, o
kiti, tam tikru požiūriu – unikalūs, t.y. retai pasikartojantys arba susiję su nežinomais veiksniais. Pasikartojantys sprendimai (standartiniai ar gerai struktūrizuoti ) dažniausiai priimami žemiausiuose valdymo lygiuose ir jų paruošimo bei priėmimo procesas yra pakankamai gerai formalizuojamas. Retai pasitaikančios problemos yra sprendžiamos aukščiausiuose valdymo lygiuose ir, pavyzdžiui, gali būti tokios:

 Kokie gali būti organizacijos tikslai?

 Kaip parengti produkciją ?

 Kaip parengti įmonės įvaizdį ?

 Kaip patobulinti valdymo sistemą ?

 Kaip sustiprinti darbuotojų sistemą ?

Kiekvienoje šių ir panašių situacijų tikrąja problemos priežastimi gali būti daugelis veiksnių. Vadovas iš daugybės galimų variantu turi pasirinkti vieną.

Vadovų taikomi sprendimų priėmimo metodai yra įvairaus pobūdžio. Galima išskirti intuityvius, pagrįstus apmąstymais ar racionalumu, sprendimus. Intuityvus sprendimas- tai pasirinkimas, padarytas tik jutimo pagrindu manant, kad jis teisingas. Dažnai vadovai priima sprendimus, kurie yra pagrįsti asmenine nuomone. Juos lemia jų žinios ar sukaupta patirtis. Tokie sprendimai kartais atrodo intuityvus, kadangi jų logika neakivaizdi.

Vadovas privalo rūpintis ne tiek sprendimu, kiek viskuo kas susiję su juo. Problemai spręsti reikalingas ne vienetinis sprendimas, o pasirinkimų visuma. Todėl nors sprendimo procesą galima įsivaizduoti kaip išvardytų fazių visumą, praktikoje priimti sprendimų parengimo ir priėmimo algoritmai gali šias fazes išskaidyti į skirtingą veiksmų skaičių.

Aišku, kad efektyvūs sprendimai turi būti pagrysti objektyvia analize.

Sprendžiant problemą ne mažiau svarbi yra išsami ir teisinga problemos diagnozė, jos formulavimas bei įvertinimas.

Sprendimų priėmimo proceso turinys

Vadovavimas žmonėms, įstaigos administravimas ar kitokio proceso valdymas – tai sprendimų, atsižvelgiant į nuolat besikei¬čiančias situacijas, paieška ir priėmimas. Todėl būtina išsiaiškinti valdymo sprendimo ir jo priėmimo procedūros esmę, nes ji yra pati reikšmingiausia iš visų vadyboje atliekamų procedūrųSprendimai, būdingi atskiroms valdymo funkcijomValdymo sprendimų priėmimas – bet kurios organizacijos valdymo sudedamoji dalis. Tai vienas esminių vadovų veiklos elementų. Va¬dovo sugebėjimas priimti arba organizuoti valdymo sprendimų pri¬ėmimą labai nulemia sėkmingą organizacijos funkcionavimą ir vys¬tymąsi. Apibendrinę šias mintis, pastebime, kad vadovas priima valdymo sprendimus tam, kad atliktų valdymo funkcijas ir pasiektų organizacijos tikslus

Užsienio vadybos literatūroje reikšminga vieta tenka valdymo sprendimų priėmimo teorinėms bei praktinėms problemoms. Vady¬bos moksle yra susiformavusi savarankiška vadybos teorijos kryp¬tis, kurios tyrimų objektas – vadybiniai sprendimai organizacijoje

Vieni autoriai valdymo sprendimų priėmimą laiko planavimo funkcijos dalimi, kiti – integruojančia valdymo funkcija. Atsižvelg¬damas į valdymo esmę, bet kuris vadovas, organizacijoje atlikdamas jam patikėtą valdymo funkciją, privalo priimti valdymo sprendimus, kurie neatsiejami nuo planavimo bei kitų valdymo funkcijų

Valdymo sprendimo priėmimas – tai procesas, kurį sudaro šie pagrindiniai etapai:

o priežasčių sprendimui priimti atsiradimas;

o problemos formulavimas (įvardijimas);

o galimų sprendimo alternatyvų paieška;

o prognozavimas.

Racionalusis požiūris atspindi pagrindines matematinės vady¬bos mokyklos idėjas ir bando atsakyti į klausimus: „Kaip priimti racionalų sprendimą?“, „Kaip pasirinkti racionaliausią alternatyvą?“ Norint priimti racionalų sprendimą, reikia surinkti visą teisingą in¬formaciją, atitinkamai ją apdoroti, įvertinti, parinkti racionaliausią įmonės požiūriu variantą. Ypač svarbu šioje teorijoje nustatyti sprendimų priėmimo etapus ir procedūras.

Alternatyvoms įvertinti bei atrinkti yra siūlomi matematiniai modeliai ir kitos loginės procedūros.

Taigi matematika numato kartotinę valdymo sprendimo paieš¬ką, – baigus vieną ciklą ir gavus nepatenkinamus rezultatus, pra¬dedamas naujas ciklas. 0 kada pradėti ir baigti paieškas, visuomet sprendžia žmogus, nes racionalus požiūris dažnai yra gana ribotas. Viena priežasčių ta, kad per mažai atsižvelgiama į subjektyvaus veiksnio įtaką sprendimui priimti ir įgyvendinti. Racionaliosios te¬orijos labiau operuoja materialiniais, piniginiais ištekliais, darbo jėga kaip visuma, tačiau neatsižvelgia į kiekvieno individo ypatu¬mus, kurie turi įtakos sprendimui. Be to, net ir labiausiai matema¬tizuoti metodai negali aprėpti visų veiksnių.

Elgsenos, arba psichologinė, sprendimo priėmimo teorija pabrė¬žia sprendimą priimančio asmens ar jų grupės vaidmenį. Jos šali¬ninkai siekia išaiškinti, kaip žmonės priima sprendimus, kokias klaidas paprastai daro. Šios teorijos atstovai (priešingai nei raciona¬liųjų teorijų) teigia, kad išsamios informacijos surinkti iš viso ne¬įmanoma, 0 dėl subjektyvių veiksnių įtakos taip pat neįmanoma racionali ir logiška elgsena. Pripažįstant abiejų minėtų teorijų pa¬grindinių teiginių teisingumą, vis dėlto tikslingiausia sujungti jų abiejų racionaliąsias savybes:

• surinkti kuo
išsamesnę informaciją, įvertinti įvairias alter¬natyvas;

• įvertinti subjektyvaus veiksnio įtaką.

Kalbant apibendrintai, sprendimo sąvokai apibūdinti tinka toks apibrėžimas: sprendimas – tai loginis, emocinis, psichologinis, organizacinis ir teisinis aktas, vieno asmens, kolegialiai ar kolekty¬viai priimtas neviršijant suteiktų įgaliojimų.

Vadyboje priimami sprendimai būna labai įvairus. Aiškumo dė¬lei juos tikslinga klasifikuoti pagal šiuos požymius:

• pagal valdymo lygį – vyriausybės, savivaldybės, žinybos, įmonės;

• pagal turinį – techninius, ekonominius, organizacinius, tei¬sinius ir socialinius;

• pagal funkcinę paskirtį – prognozinius, planavimo, organi¬zavimo, vadovavimo, kontrolės ir reguliavimo;

• pagal galiojimo laiką – neterminuotus ir terminuotus;

• pagal reikšmę ir veiklos perspektyvą – strateginius, takti¬nius ir operatyvinius;

Remiantis klasikiniu požiūriu, valdymo sprendimo priėmimo proceso subjektas – vadovas. Diskutuojama tik dėl to, kokio lygio vadovai, kokio pobūdžio sprendimus (atsižvelgiant į svarbą ir sudė¬tingumą) turi priimti, kaip turėtų dalytis atsakomybe. Šiandien di¬delė reikšmė teikiama visų organizacijos darbuotojų dalyvavimui priimant sprendimus. Tai nulėmė platesnę valdymo sprendimo pri¬ėmimo proceso subjekto sampratą, kai įtraukiami eiliniai organiza¬cijos darbuotojai ir ne organizacijos nariai (pvz., konsultantai, eks¬pertai). Pagrindiniai diskusijų klausimai šia tema susiję su visų darbuotojų įtraukimo į sprendimo priėmimo procesą būtinumu, dalyvavimo laipsniu, atsakomybės pasidalijimo problemomis. Elg¬senos teorijos atstovų teigimu, organizacija pasieks gerų rezultatų tik įtraukusi visus darbuotojus į sprendimų priėmimo procesą. Tuo tarpu situatyvinės koncepcijos šalininkai teigia, kad būna atvejų, kai efektyvus ir vienvaldiškas sprendinių priėmimas.

Sukurta nemažai situacinių modelių, kurie nulemia vienokį ar kitokį valdymo sprendimo priėmimo proceso subjektą. Šiuolaikiniai situaciniai modeliai yra gana išsamūs, bet sudėtingi taikyti. Vienas detaliausių sprendimo metodo modelis yra sprendimų medis, kur, atsižvelgiant į galimas pateiktų klausimų ir atsakymų kombinaci¬jas, nurodyti įvairūs sprendimo priėmimo subjektų variantai. Tai¬kant šį modelį, vadovui siūloma atsakyti į šiuos klausimus:

1. Kiek svarbi techninė sprendimo kokybė?

2. Kiek svarbus pavaldinių pritarimas sprendimui?

3. Ar vadovas turi pakankamai informacijos priimti kokybišką sprendimą?

4. Ar problema lengvai struktūrizuojama?

5. Kokia tikimybė, jog pavaldiniai pritars sprendimui, kurį

priėmė vadovas pats vienas?

6. Ar pavaldiniai nori dalyvauti priimant sprendimus?

7. Ar galimas konfliktas tarp pavaldinių, pateikus sprendimą?

8. Ar pavaldiniai turi pakankamai informacijos priimti aukštos kokybės sprendimą?

Atsižvelgiant į atsakymų kombinacijas, vadovui siūloma rinktis šiuos sprendimo priėmimo metodus:

o Vadovas priima sprendimą vienas.

o Vadovas kreipiasi į pavaldinius, siekdamas gauti reikiamos informacijos, ir sprendimą priima vienas. Pavaldiniai nebū¬tinai turi būti informuojami apie susidariusią situaciją

o Vadovas aptaria su pavaldiniais susidariusią situaciją, pra¬šo jų suteikti jam reikiamos informacijos ir įvertinti situaci¬ją. Tačiau kaip grupė pavaldiniai nesusi tinka, ir vadovas priima sprendimą vienas.

o Situacijai aptarti vadovas susitinka su pavaldiniais kaip grupe, ir visa grupė priima sprendimą.

o Šis modelis išsamiai aprašo valdymo sprendimo priėmimo pro¬ceso subjektą. Jis yra ir sudėtingas, ir gana abstraktus, todėl sun¬kiai pritaikomas praktiškai

Individualus ir grupinis sprendimų priėmimas

Nepaprasti fizikos laimėjimai leido žmonėms panaudoti didžiulį fizinio pasaulio potencialą. Deja, mūsų sugebėjimas panaudoti di¬džiulį žmonių kooperacijos potencialą nuo priešistorinių laikų labai nedaug pažengė į priekį. Grupių dinamikos teorija atvėrė kelią ge¬riau panaudoti bendradarbiaujančių žmonių kūrybinę energiją, bet dar reikės nueiti ilgą kelią, norint pasiekti optimalių rezultatų. Yra įrodyta, kad mažos grupės priima efektyvesnius sprendimus už in¬dividualiai dirbančius žmones. Deja, ilgą laiką grupės sprendimo priėmimo mechanizmai nebuvo tyrinėti. Nepakankamai išanalizuota mažų grupių, priimančių efektyvius sprendimus, vidinė dinamika.

Prieš pradedant aiškintis sprendimų priėmimą grupėje, pažymėtina, kad pasitaiko tokių situacijų, kai grupinis sprendimo pri¬ėmimas yra neįmanomas. Pavyzdžiui, jeigu ekstremaliose situacijo¬se sprendimą priima vadovas arba ekspertas, grupės nariai privalo jį tik vykdyti. Kitas sprendimų priėmimo polius – „delfų“ sprendimų priėmimo metodas, kai individualiai, neveikdami vienas kito, idėjas generuoja grupės nariai, 0 po to, susipažinę su visomis idėjomis, išrenka geriausią.

Aišku, susiklosto ir tokių situacijų grupėje, kai jos nariai negali normaliai bendrauti, nes konfliktuoja, 0 kartais net sabotuoja gru¬pinius sprendimus. Tada galima tikėtis, kad individualus sprendi¬mas bus efektyvesnis už grupinį.

. Sprendimus priimančiose grupėse bendrauja įvairaus infor¬muotumo lygio žmonės. Sprendimų priėmimo kokybė tokioje situa¬cijoje priklauso nuo pasikeitimo informacija. Todėl būtina teisingai
kiekvieno nario informacinius išteklius, skatinti visus na¬rius aktyviai dalyvauti, atidžiai išklausyti papildomą informaciją ir ją tinkami koordinuoti. Šitaip priimami geresni sprendimai. Pri¬imant grupinį sprendimą, galima ištaisyti atsitiktines grupės narių klaidas. Paprastai lengviau matomos kitų, 0 ne savos klaidos. Sha¬vas (1982), tyrinėdamas grupinių sprendimų priėmimą, padarė iš¬vadą, kad grupė geriau sugeba priimti teisingus arba atmesti netei¬singus sprendimus ir pasiūlymus negu atskiri žmonės. Pagaliau grupinio sprendimo priėmimo procese dažnai stimuliuojamos idė¬jos, kurios nepasireikštų dirbant individualiai. Nustatyta, kad dis¬kusijos grupėje sąlygoja prie tokius sprendimus, apie kuriuos nė vienas net nepagalvojo prieš pradėdamas diskusiją.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2309 žodžiai iš 7409 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.