1. Vadybos samprata ir esmė
Tik gimęs žmogus iš karto patenka į organizaciją – šeimą. Toliau – visas žmogaus gyvenimas – kelionė per įvairiausias organizacijas: vaikų darželio grupė, mokyklos klasė, sporto ar kito laisvalaikio pomėgio būrelis, organizacija, sudaranti materialines gyvenimo sąlygas – darbovietė, paskui savo šeima, politinė partija, klubas ar draugija pagal interesus ir kitokios bendrijos, kurioms žmogus priklauso tėvų valia, arba jau pats sąmoningai apsisprendęs. Organizacijos sukuria visiškai naujo pobūdžio darbą – visi nariai turi siekti bendro tikslo. Taigi žmogaus elgesys nukreipiamas tokia kryptimi, kurios savarankiškai, savo valia organizacijos narys nesirinktų. Šis darbas vadinamas vadyba. Kadangi kiekvienas žmogus per visą gyvenimą didžiąją laiko dalį praleidžia organizacijose, jam tiesiog būtina suvokti tiek organizacijų gyvavimo pagrindinius reiškinius, tiek vadybos darbo esminius bruožus. Tik tada žmogus galės gauti didžiausią naudą iš tos organizacijos. Taigi organizacijų gyvavimo ir vadybos pagrindų suvokimas šiais laikais tampa vienu iš svarbiausių prasmingo ir laimingo
kiekvieno žmogaus gyvenimo laidų.
Vadybos mokslas atsirado tik dvidešimtojo amžiaus pradžioje, jos moksliniai pagrindai dar
nėra labai paplitę visuomenėje. Todėl tiek įvairiausios organizacijos – nuo šeimos, verslo įmonės
iki valstybės, – tiek pavieniai asmenys negali rezultatyviai ir prasmingai veikti.
Įvairūs autoriai vadybą apibūdina skirtingai. Labiausiai paplitęs ir pripažintas apibūdinimas –
vadyba yra mokslas apie planavimo organizavimo, motyvavimo ir kontrolės funkcijas
socialinėse organizacijose.
Pagrindinės vadybos kategorijos yra jos funkcijos, metodai ir gamybos arba paslaugų
valdymo operacijų sistema, sistemos sudarymas ir funkcionavimas. Svarbi veiklos kryptis
funkcionuojant rinkos sąlygomis yra visuotinės kokybės problema. Visuotinės kokybės
kategorija reiškia, kad visose srityse darbas atliekamas laiku ir kokybiškai. Pagrindiniai vadybos
metodai yra palyginimas, analizė, sintezė, matematiniai metodai ir kt.
Organizacija .Valdymo procesas
Organizacija: du ar daugiau žmonių, kartu dirbančių tam tikroje struktūroje, kad
pasiektų tikslą ar tam tikrų tikslų visumą.
Organizacijos veikia visuose trijuose sektoriuose – gavybos, gamybos ir aptarnavimo. Jų
priklausomybė įvairi. Jos gali būti valstybinės, akcinės, privačios, individualios ir kt.
Tikslas: būsena, kurią organizacija stengiasi pasiekti; organizacijos dažnai kelia daugiau
nei vieną tikslą; tikslai – baziniai organizacijų elementai.
Tikslai gali būti įvairūs.
Visos organizacijos savo tikslams siekti sukuria tam tikrą programą ar tvarką, t.y. planą,
neturėdama veiklos plano, jokia organizacija negalėtų efektyviai veikti.
Organizacijos turi įsigyti ir paskirstyti išteklius šiems tikslams įgyvendinti. Jos taip pat
priklauso nuo kitų organizacijų, iš kurių gauna tam tikrus išteklius.
Valdymas: organizacijos narių darbo planavimas, organizavimas, vadovavimas ir
kontrolė; visų organizacijos išteklių panaudojimas iškeltiems organizacijos tikslams siekti.
Valdymas – sąmoningas ir nuolatinis organizacijos „formos palaikymas“. Visos
organizacijos turi asmenis, atsakingus už tai, kad tikslai būtų pasiekti. Tai – vadovai – treneriai,
dirigentai ar pardavimo skyriaus vadovai. Vienoje organizacijoje jie matomi geriau, kitoje
blogiau, tačiau nevykusiai valdoma organizacija gali visai žlugti.
Vadovas: asmuo, atsakingas už tai, kad pastangos būtų nukreiptos organizacijos tikslams
siekti.
Pasaulyje visu, kur yra organizacijų, jas bei jų valdymą reikia studijuoti dėl trijų
priežasčių. Bet kuriuo atveju – tiek praeityje, tiek ir dabartyje ar ateityje – žmonių, sudarančių
organizaciją, kuriai vadovauja vadovai, rezultatai gali turėti toli siekiančių pasekmių.
Pirmiausia, viso pasaulio organizacijos daug prisideda prie dabartinio žmonių gyvenimo
lygio standartų. Kasdien organizacijos mus aprūpina maistu, pastoge, rengia, teikia medicinos ir
ryšių paslaugas, linksmina ir duoda darbo. Pavyzdžiui, Raudonasis Kryžius – organizacija, labai
sutelkta į dabartį, kadangi gelbsti konkrečioms žmonių grupėms, kai to reikia.
Antra, organizacijos kuria trokštamą ateitį ir padeda žmonėms tai daryti. Nauji gaminiai
ir nauji darbo metodai sukuriami kaip kūrybiškų žmonių bendro darbo organizacijose rezultatas.
Organizacijos daro teigiamą arba neigiamą poveikį mūsų gamtai, ligų profilaktikai bei gydymui,
taikai Žemėje.
Trečia, organizacijos padeda žmonėms neprarasti ryšio su praeitimi. Organizacijas galima
vertinti kaip žmonių tarpusavio santykių modelius. Kiekviena darbo diena praturtina
organizacijos ir mūsų pačių istoriją. Dažnai save apibrėžiame organizacijų, kuriose dirbome,
terminais. Nesvarbu, ar tai buvo mokykla, sporto komanda, politinė grupė, ar firma. Be to,
organizacijos dokumentuose fiksuoja savo istoriją, ją vertina ir išlaiko mūsų atmintyje gyvas
tradicijas. Labai dažnai apie praeitį sužinome iš organizacijų istorijos ir dokumentų.
VALDYMO YPATUMAI LAIKO BEI ŽMONIŲ TARPUSAVIO SANTYKIŲ ASPEKTU
Valdymas ypač susijęs su laiko ir organizacijose susiklostančių žmonių tarpusavio
santykių klausimais. Požiūris į laiką organizacijose yra
toks:
1. Valdymas – pastangos sukurti trokštamą ateitį, paisant praeities ir dabarties.
2. Valdymas atitinka ir atspindi tam tikrą istorinį laikotarpį.
3. Valdymas – praktika, kurios pasekmės bei poveikis pasireiškia po tam tikro laiko.
Žmonių tarpusavio santykių svarbą rodo tai:
1. Vadovų veiksmai bendraujant su kitais žmonėmis yra tarsi dviejų krypčių judėjimas
gatvėje; abi pusės veikia viena kitą.
2. Vadovų veiksmai bendraujant su kitais žmonėmis gali daryti tiek teigiamą, tiek neigiamą
įtaką.
3. Vadovai žongliruoja daugialypiais vienu metu susiklostančiais santykiais.
Jei vadovai gerai dirba savo darbą, visai tikėtina, kad organizacija tikslus pasieks.
Valdymo rezultatyvumas: kriterijus, rodantis, kaip efektyviai ir efektingai dirba
vadovas, kaip gerai jis ar ji nustato ir įgyvendina atitinkamus tikslus.
Organizacijos rezultatyvumas: kriterijus, rodantis kokia efektyvi ir efektinga yra
organizacija – kaip gerai ji pasiekia atitinkamus tikslus.
Efektyvumas: sugebėjimas sunaudoti mažiausiai išteklių siekiant organizacijos tikslų:
„teisingai daryti dalykus“.
Efektingumas: sugebėjimas nustatyti tinkamus tikslus: „daryti teisingus dalykus“.
VALDYMO PROCESAS
Nuo XIX šimtmečio pabaigos priimta valdymą apibrėžti pagal keturias konkrečias
vadovo atliekamas funkcijas: planavimą, organizavimą, vadovavimą ir kontrolę. Nors iki dabar
šis požiūris buvo kruopščiai tyrinėjamas ir kritikuojamas, jis vis dar visuotinai naudotinas. Todėl
galime sakyti, kad valdymas – tai organizacijos narių pastangų planavimo, organizavimo,
vadovavimo ir kontrolės procesas bei visų kitų organizacijos išteklių panaudojimas siekiant
organizacijos užsibrėžtų tikslų.
Procesas – tai sisteminė veiklos atlikimo tvarka. Mes kalbame apie valdymą kaip apie
procesą siekdami pabrėžti, jog visi vadovai, nepaisant jų sugebėjimų ar įgūdžių, imasi tam tikrų
tarpusavyje susijusių veiksmų, kad įgyvendintų norimus tikslus. Taigi toliau trumpai
apibūdinsime keturias pagrindines valdymo veiklas ir jų ryšį su laiku bei žmonių santykiais.
ORGANIZAVIMAS
Organizavimas: dviejų ar daugiau žmonių įtraukimas dirbti kartu tam tikroje struktūroje,
siekiant konkretaus tikslo ar tikslų visumos.
Organizavimas – toks darbo, valdžios ir išteklių paskirstymo tarp organizacijos narių ir jų
suderinimo procesas, kuris leidžia jiems pasiekti organizacijos tikslus.
Skirtingi tikslai reikalauja skirtingų struktūrų. Pavyzdžiui, kompiuteriams programinę
įrangą kuriančios kompanijos struktūra turi skirtis nuo kompanijos, gaminančios džinsus,
struktūros. Standartinio produkto, pavyzdžiui, džinsų, gamybai reikalingi kvalifikuoti konvejerio
darbininkai, o norint sukurti tam tikrą programinės įrangos gaminį, reikia organizuoti specialistų