Vadybos 3 kursas
5 (100%) 1 vote

Vadybos 3 kursas

VADYBOS TEORINIO KURSO TEMINIS APRAŠAS

1. Vadybos mokyklų ir valdymo teorijų raida.

1.1. Vadybos prielaidos

Pirmosios žinios apie valdymą aprašomos jau prieš 6000 metų. Tai Egipto piramidžių statyba, Aleksandro Makedoniečio žygiai. Daugiau nei prieš du tūkstančius metų, kiniečių filosofas Sun Tzu parašo traktatą „Karo menas“ (The Art of War), apie 1551 metus Niccolo Machiavelli – „Valdovas“.

Istorija suformavo sekančias valdymo prielaidas:

• Socialines – bendrinimosi, aktualizuojanti gyvenamosios vietovės formavimo problematiką;

• Ekonomines – ūkininkavimo, aktualizuodama organizacijos veiklos formavimo problematiką;

• Politines – įvairovės derinimo, aktualizuodama valstybingumo formavimo problematiką.

Didžioji specialistų dalis vadybinės veiklos atsiradimą sieja su XIX amžiaus paskutiniuoju ketvirčiu. Būtent tuo metu išryškėja dvi kryptys ir jų sintezė: pirmoji, siejama su visuomeniniais mokslais (valstybės ir teisės teorija, sociologija ir socialinė psichologija, istorija), antroji siejama su praktinio intelekto ekspansija (politikos, administracinės teisės sferose, stambios pramonės, masinės gamybos formavimo sferoje).

Šios sintezės procese pavyko suvienyti du veiklos tipus: tyriminį-sekodarinį (objektinis-ontologinis) ir projektinį (organizacinis), kurie ir iki tol egzistavo, tačiau jų veiklos rezultatai transformavosi nepriklausomai vienas nuo kito. Šiame kontekste pirmą kartą radosi galimybė formuluoti klausimus apie tai, kokiems objektams galima taikyti žinomus organizavimo metodus ir, atvirkščiai, kokie organizavimo ir projektavimo būdai sukuria (padaro) specifinius socialinius objektus ir fenomenus?

Būtent šių veiklos tipų patirties apibendrinimas ir tipinių užduočių paketo formavimas leido pažymėti naujos profesijos (vadybos) programos kontūrus. Naujos profesijos susiklostymo procesas vyko įvairiomis kryptimis ir tik 20-30-ais XX amžiaus metais išryškėjo institucinės vadybinės veiklos formos.

1.2. Valdymo teorijos ir vadybos mokyklų raida.

Valdymo teorijų raida, tai suvokimas, mėginant nustatyti priklausomybes (tarp gyventojų, darbuotojų ir piliečių, gyvenmojoje vietovėje, darbovietėje, šalyje, ir tarp organizacijų, valstybių bei tarptautinių susivienijimų) atitinkamu istorijos laikotarpiu.

Mokslinio valdymo teorijų radimasis siejamas su XIX a. pabaiga, XX a. pradžia. Tam įtaką turėjo gamybos našumo ir darbuotojų darbo efektyvumo didinimo poreikis.

Vienas mokslinio valdymo teorijų pradininkas, amerikietis, inžinierius F.W.Teiloras (1856-1915) valdymo filosofiją grindė keturiais principais:

1. Tikro valdymo mokslo sukūrimas taip, kad būtų galima nustatyti geriausią kiekvienos užduoties atlikimo būdą;

2. Darbininkų parinkimas moksliniais pagrindais taip, kad kiekvienas darbuotojas būtų atsakingas už užduotį, kuriai jis labiausiai tinka;

3. Mokslinis darbininkų lavinimas ir tobulinimas;

4. Glaudūs ir draugiški ryšiai tarp administracijos ir darbuotojų.

Teorinius F. Teiloro darbus pagrindė vokiečių sociologas Maksas Weberis. Jis tyrė organizacijos principus ir suformulavo idealios administracinės organizacijos tipą. M. Wėberio koncepcijos esmė – visi santykiai tarp darbuotojų organizacijoje turi būti griežtai formalizuoti ir reglamentuoti, turi vyrauti „nuasmenintų“ santykių atmosfera, vienų prielankumas ar neprielankumas kitiems organizacijoje negalimas. M.Weberis suformulavo biurokratinio valdymo teoriją: tai organizacija su įteisinta formalia ir hierarchine struktūra; taip pat vadinamas ir formalus struktūrizuotas procesas organizacijoje.

Kitas šios mokyklos atstovas, amerikiečių inžinierius H.L.Gantt‘as (1861-1919) pagrindinį dėmesį skyrė ne atskirų operacijų, viso gamybos proceso valdymui. Amerikiečių inžinieriai Frankas B. (1868-1924) ir Lialian M. (1878-1972) Gilbert‘ai tyrė personalo valdymo problemas: parinkimą, paskirstymą, paruošimą, taip pat darbuotojų darbo efektyvumo priklausomybę nuo bereikalingų judesių. Jie teigė, kad pirmiausia reikia išvengti nereikalingų darbininko judesių, nustatyti jų nuoseklumą. Amerikiečių ekonomistas – H.Emerson‘as (1853-1931) akcentavo, kad reikia racionaliai organizuoti ne tik įmonės, bet ir kiekvieno darbuotojo darbą. Jis išskyrė 12 darbo našumo principų, kurie reikšmingi ir šiandien, tai:

1. Aiškiai iškelti idealai arba tikslai;

2. Sveika nuovoka;

3. Kompetentinga konsultacija;

4. Drausmė;

5. Deramas požiūris į personalą;

6. Greita, patikima, išsami, tiksli ir nuolatinė apskaita;

7. Dispečerystė;

8. Normos ir tvarkaraščiai;

9. Sąlygų normavims;

10. Operacijų normavimas;

11. Raštinės standartinės instrukcijos;

12. Atlyginimas už našumą.

Vienas ryškiausių valdymo teorijos įdiegėjų ir šios mokyklos atstovų, amerikietis pramoninkas H.Fordas (1863-1947), pirmasis panaudojo automobilių surinkimo liniją ir parengė gamybos organizavimo principus:

• Vertikali visos įmonės vldymo struktūra;

• Masinė gamyba;

• Standartizacija;

• Gamybos mechanizavimas;

• Darbo pasidalijimas.

Mokslinio valdymo teorija siekta moksliškai nustatyti geriausius bet kokios užduoties atlikimo metodus, taip pat parinkti, apmokyti ir motyvuoti darbininkus. Mokslinio valdymo teorijose buvo išskitras funkcinis gamybos valdymo metodas, kurio dėka buvo atskirtas valdymo ir
fizinis darbai. Planavimas išskirtas kaip reikšminga valdymo funkcija ir suvokta, kad darbo našumo didinimas įmanomas tik racionalizavus darbo metodus. Diferencinė darbo užmokesčio sistema – atlyginimo už darbą sistema, leido numatyti didesnį uždarbį efektingiau dirbantiems darbininkams. Mokslinio valdymo teorijos įnašas – konvejerinė gamyba, valdymo metodų taikymas gamybos ir darbo efektingumo didinimui. Tačiau ši teorija išryškino mokslinio valdymo teorijų trūkumus, nes darbo našumo didinimas sudarė galimybę išnaudoti tiek darbuotojus, tiek ir klientus.

Mokslinio valdymo teorijos ribotumas pasireiškia tuo, kad:

1. šios teotijos tinkamesnės stabilioms ir paprastoms, o ne šių dienų dinamiškoms ir kompleksinėms organizacijoms;

2. daugelis principų pateikiami kaip universalūs, tačiau šiandien jų negalima taikyti be išlygų;

3. nors atskirais atvejais ir ivertinamas žmogaus veiksnys, tačiau į darbuotoją žiūrima kaip į darbo įrankį.

Poreikis nustatyti tokių sudėtingų organizacijų, kaip fabrikai, gamyklos ir pan., valdymo gaires, leido atsirasti administracinei valdymo teorijai. Ši teorija valdymą siejo ne su gamybos proceso organizavimo funkcijomis, o su visa organizacija, į organizaciją pradėta žiūrėti kaip į visumą. Šios teorijos pradininku laikomas prancūzų pramonininkas A. Fajolis (1841-1925), mėginęs įvaldyti principus ir įgūdžius, lemiančius valdymo efektyvumą. Šia valdymo teorija siekta parengti universalius valdymo principus, kur valdymo principai – tai pagrindinės taisyklės, apibrėžiančios sistemos sudarymą bei funkcionavimą, svarbiausi reikalavimai, kurių laikantis pasiekiamas vadovavimo veiksmingumas. Šie principai rėpia du aspektus:

1. Universalios valdymo sistemos parengimą;

2. Organizacijos struktūros rengimą ir darbuotojų valdymą.

Šių aspektų pagrindu suformuluota 14 valdymo principų:

1. Darbo specializacija;

2. Valdžia ir atsakomybė;

3. Drausmė;

4. Vienvaldystė;

5. Vadovavimo veiksmingumas;

6. Bendrų interesų viršenybė;

7. Atlyginimo priklausomybė nuo kiekio ir kokybės;

8. Centralizacija;

9. Valdymo hierarchija;

10. Pareigų atitikimas kompetencijai;

11. Teisingumas;

12. Personalo pastovumas;

13. Iniciatyva;

14. Personalo vienijimas tikslams pasiekti.

Fajolis teigė, kad vadovavimo sugebėjimų negalima išugdyti vien tik inžineriniais techniniais mokslais. Kiekvienas būdamas vadovo ar vykdytojo vaidmenyje, privalo žinoti vadybos pagrindus, efektyviau galėtų realizuotis praktinėje veikloje, sėkmingai vadovaudami organizacijai. Didelį dėmesį Fajolis skyrė organizavimo ir planavimo koncepcijai. Jo suformuluotas principas, kad planas turi numatyti ne įvykusių įvykių pasikartojimą, o galimus pokyčius.

Fajolis parengė administravimo doktriną – išskyrė šešias įmonės veiklos funkcines sritis:

1. Techninės-technologinės veiklos organizavimas (gamyba, paslaugos, produkto atnaujinimas);

2. Komercinės veiklos organizavimas (pirkimai, pardavimai, mainai);

3. Finansinės veiklos organizavimas (kapitalo paieška ir efektyvus jos panaudojimas);

4. Įmonės apsaugos organizavimas (nuosavybės ir asmens apsauga, tvarkos palaikymas);

5. Buhalterinės apskaitos organizavimas (sąskaityba, statistika, pajamos, išlaidos, balansai);

6. Tiesioginis administravimas (personalo valdymas).

Administravimo doktrina apima sekančias funkcijas:

Planavimas – valdymo funkcija apibrėžti veiklos tikslus, išteklius ir būdus veiksmingiausiai tikslams pasiekti.

Organizavimas – organizacijos struktūros suformavimas ir jos struktūrinių dalių aprūpinimas ištekliais garantuojančiais organizacijos funkcionavimą.

Motyvavimas – darbuotojų aktyvinimas siekti bendrų tikslų ir rodyti kūrybinį potencialą, juos moraliai ir materialiai skatinant.

Kontrolė – darbo rezultatų apskaita ir kiekybinis bei kokybinis įvertinimas, pagal tai koreguojant planus ir sprendimus.

Koordinavimas – visų sistemos grandžių darbo suderinimas nustatant veiksmingus jų savitarpio ryšius.

Mokslinio valdymo teorija – valdymo sistemą siūlė kurti iš „apačios“, administracinė valdymo teorija – valdymo sistemą siūlė kurti iš „viršaus“. Mokslinė ir administracinė valdymo teorijos sudarė klasikinės vadybos mokykos pagrindą.

Klasikinės mokyklos savrbiausieji veiksniai, kaip visos valdymo sistemos pakrindas – organizacijos struktūra, valdymo funkcijos, valdymo ir organizavimo principai.

Klasikinės mokyklos šalininkai darbuotoją laikė administracinio mechanizmo varžtekiu, kuris tuo efektyvesnis, kuo mažiau jame žmogiškumo. Žmogus čia traktuojamas ne kaip gamybos subjektas, o kaip vienas iš gamybos veiksnių, kurio socialines psichologines sąlygas galima nekreipti dėmesio.

Nauju vadybos mokslo teorijos ir praktikos raidos etapu laikomi 1920 metai, kai buvo pradėta išsamiai tyrinėti psichologiniai ir socialiniai darbo efektyvumo veiksniai, kai valstybė pradėjo reguliuoti darbdavių ir samdomų darbuotojų santykius. To pagrindu susiformavo žmonių santykių koncepcija, kurios pradininku laikomas Kurtas Levinas (Kurt Lewin, 1890-1947). Ši koncepcija remiasi psichologijos, sociologijos ir antropologijos disciplinomis.

Istorinė praktika parodė, kad valdyme būtina atsižvelgti ir į žmogiškuosius santykius. JAV (1924-1933,
Hawthorne) atlikti eksperimentai, siekiant nustatyti socialinių veiksnių įtaką darbuotojo darbui, parodė, kad darbo našumas priklauso ne tik nuo organizacijos lygio, bet ir nuo socialinio-psichologinio klimato. Tai davė pradžią „Žmogiškųjų santykių teorijų“ radimuisi, kurių pagrindu susiformavo „Žmogiškųjų santykių mokykla“ – tai mokslininkų grupė, turinčių sociologijos, psichologijos ir kt. šioms disciplinoms giminingų sričių išsilavinimą ir žinias panaudojančių tam, kad geriau suprastų ir efektyviau valdytų darbuotojus organizacijoje.

Žmogiškųjų santykių doktrina, kitaip nei klasikinė, į priekį iškelia socialinių veiksnių įtaką gamybos valdymui ir suranda naujų būdų darbo našumui didinti: tarnautojų švietimas; grupiniai sprendimai; darbo humanizavimas; žmonių elgesio psichologiniai motyvai gamybos procese; grupiniai santykiai; grupinės normos; neformalios organizacijos ir neformalūs lyderiai.

Šios teorijos atstovas M. Folet (Mary Parker Follett, 1865-1933) bandė sudaryti visumą iš trijų valdymo teorijų: mokslinės, administracinės ir žmogiškųjų santykių. Jos nuomone valdymas yra – „garantuoti darbo rezultatą kitiems dirbant“. Follett iškėlė darbo ir kapitalo harmonijos idėją: harmonija gali būti pasiekta vienodai vertinant abiejų pusių interesus ir teisingai motyvuojant.

Vienas šios mokyklos atstovų amerikietis E.Mayo, tyrimų pagrindu, sukūrė socialinę valdymo filosofiją – „Žmogiškųjų santykių sistemą“ , kurios pagrindinis teiginys – tik laimingas žmogus dirba veiksmingai ir našiai. Jis suformulavo sekančias išvadas:

o Didelę reikšmę didinant darbo našumą turi draugiškas ir atidus dėmesys darbininkui;

o Svarbus ne tik darbo užmokesčio dydis, bet ir jo ryšys su darbininko statusu;

o Žmodus – socialinė asmenybė ir griežtas jo elgesio reglamentavimas sukelia priešiškumą, todėl svarbi pasitenkinimo darbu sąlyga yra darbo įvertinimas, darbininko savarankiškumas ir galimybė reikšti iniciatyvą.

Žmogiškųjų santykių teorijos atstovas, valdymo teoretikas Č.Bernardas pagrindė motyvų svarbą siekiant veiklos efektyvumo bei išskyrė bendruosius motyvus:

o Darbo sąlygų atitikimas darbuotojų nuostatoms ir įgūdžiams;

o Darbų patrauklumas;

o Aktyvaus asmeninio dalyvavimo sprendžiant organizacijos problemas galimybė;

o Darugiški santykiai su bendradarbiais, sąlygojantys gerą mikroklimatą.

Vokiečių psichologas G.Miunsterbergas įkūrė gamybos psichologų mokyklą ir suformulavo pagrindinius principus, pagal kuriuos žmones reikėtų priimti vadovaujančioms pareigoms. Jo požiūriu gerų ekonominių rezultatų galima pasiekti atsižvelgiant į tris reikšmingiausius veiksnius: žmones, finansus ir techniką.

Vienas garsiausių žmogiškųjų santykių vadybos teoretikų Duglas Makgregoras (D.McGregor) vadyvą traktavo kaip žmonių santykių reguliavimo meną. Jis skyrė dvi šio meno teorijas: X teorija, autoritarinė – grindžiama Teiloro mokymu, kuri teigia, kad žmogus iš prigimties yra tingus, jis stengiasi simuliuoti, vengti darbo. Todėl jį reikia raginti, grąsinti nuobaudomis, bausmėmis; Y teorija – demokratiško požiūrio į darbuotoją teorija, kuri teigia, kad žmogus iš prigimties yra kūrybingas ir aktyvus. Juo realizuojama saviraiška – vienas aukščiausių žmogaus socialinių poreikių. Todėl darbininko išradingumo ir žinių pritaikymas, duos ženkliai didesnį efektą, nei fizinių pastangų didinimas. X ir Y teorinių nuostatų palyginimas pagal vadovavimo stilius pavaizduotas sekančioje lentelėje.

1 lentelė

Vadovavimo stiliai pagal X ir Y teorijų nuostatas (S. Stoškus, D. Beržinskienė, 2005)

Tradicinis vadovas (X vadovas) Šiuolaikinis vadovas (Y vadovas)

Kritikuoja Giria

Įsakinėja Nusako tikslą

Akcentuoja darbo atlikimą Akcentuoja paskatinimą

Svarbiausia – formali darbo drausmė Svarbiausia – pavaldinių darbo efektyvumas

Elgesio su pavaldiniais maniera – griežta ir oficiali Su pavaldiniais – draugiškas

D. Makgregoro teorija buvo esminis žingsnis į darbo bei personalo humanizavimą. Japonų kilmės amerikietis Viljamas Ouči, plėtodamas Makgregoro teoriją sukūrė Z teoriją. Ši teorija grindžiama grupinės sąveikos plėtojimo principu, kurios esmę sudaro „grupizmkas“. Z teorija apibendrina bei integruoja pagrindinius JAV (A tipo) bei Japonijos (J tipo) vadovavimo praktikos principus Z tipo organizacijose. Šios priklausomybės pateiktos lentelėje.

2 lentelė

Organizacijų įpatumai ir skirtumai (S. Stoškus, D. Beržinskienė, 2005)

A tipo organizacija J tipo organizacija Z tipo organizacija

Trumpalaikis įdarbinimas Įdarbinimas visam gyvenimui Ilgalaikis įdarbinimas

Individualūs sprendimai Kolektyviniai sprendimai Kolektyviniai sprendimai

Individuali atsakomybė Kolektyvinė atsakomybė Individuali atsakomybė

Greitas įvertinimas ir karjera Lėtas įvertinimas ir karjera Lėtas įvertinimas ir karjera

Išorinė kontrolė Vidinė kontrolė Vidinė, neformali kontrolė, naudojant išorinius, formalius mechanizmus

Segmentinis dėmesys darbuotojui Pagarbus požiūris į darbuotoją Pagrbus požiūris į darbuotoją ir jo šeimą

Specializuota karjera Nespecializuota karjera Negriežtai specializuota karjera

Bendriausiu pobūdžiu, Žmogiškųjų santykių teorijos nagrinėja sekančias problemas:

motyvaciją;

• Darbo grupių elgesį;

• Vadovavimo lyderiavimą;

• Elgesį tarp grupių

Žmogiškųjų santykių ir klasikinės mokyklos koncepcijų palyginimas pateikiamas lentelėje.

3 lemtelė

Klasikinės ir žmogiškųjų santykių mokyklų pagrindinės nuostatos (S. Stoškus, D. Beržinskienė, 2005)

Klasikinės mokyklos teiginiai Žmogiškųjų santykių mokyklos teiginiai

Žmogus tingus, priešiškas darbui, todėl stengiasi jo išvengti Žmogui darbas – natūralus poreikis, kaip poilsis ir žaidimas

Kad žmogus siektų organizacijos tikslų, jį reikia priversti, grąsinti, kontroliuoti, bausti Jei žmogus suinteresuotas darbu, tai nereikia prievartos ir grąsinimų

Žmogus vengia atsakomybės Jei organizacijos tikslai sutampa su žmogaus asmeniniais tikslais, jis nevengia atsakomybės

Yra vienintelis geriausias kiekvieno darbo atlikimo būdas, ir jį žino tik vadovas Geriausias darbo atlikimo būdas priklauso nuo vykdytojo, todėl reikia jam suteikti iniciatyvą

Operacijų skaidymas didina darbo našumą Operacijų skaidymas didina dabo monotoniją, todėl stabdo darbo našumą

Tik techniniai veiksniai lemia gamybos rezultatus Ir socialiniai psichologiniai veiksniai svarbūs gamybos rezultatams

Pagrindinis darbo motyvas dirbti – pinigai Svarbus darbo motyvas – darbo turinys ir darbo sąlygos

Reikia skatinti individą Reikia skatinti grupę

XX a. 6-ojo dešimtmečio pabaigoje Žmogiškųjų santykių mokykla virto Elgsenos (Bihevioristinė) valdymo mokykla. Šios krypties atstovai R.Likert, A.Maslow. A.Maslow suformulavo poreikių teoriją, kurioje teigė, kad kiekvienas žmogus turi sudėtingą hierarchiškai išdėstytą poreikių struktūrą. Tuo Elgsenos mokyklos teorija akcentavo, kad kiekvieno darbuotojo bei organizacijos veiksmingumo didinimas priklauso nuo elgsenos ir žmogaus poreikių.

Po antrojo pasaulinio karo, gamtos ir technikos mokslų pasiekimų rezultate, matematinio modeliavimo analizės metodo pagrindu, radosi galimybė sukurti automatines (kibernetines)valdymo sistemas. Tai davė pagrindą Vadybos mokslo (matematizavimo) mokyklos (Kiekybinių metodų vadybos mokykla) radimuisi. Žymiausi šios mokyklos atstovai – R. McNamar, W. Cherchmen, J.W.Forrester. Šios mokyklos šalininku laikomas ir V.A.Graičiūnas.

Kiekybinių metodų vadybos mokyklos tikslas – matematinių modelių, skaičiavimo technikos bei informacinių valdymo sistemų taikymas valdymo situacijoms, problemoms spręsti ir jų vykdymuis kontroliuoti. Šios teorijos požiūriu, organizacijos sistemą sudaro trys pagrindiniai elementai:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2416 žodžiai iš 7981 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.