TURINYS
SANTRAUKA 3
ĮVADAS 4
1. TYRIMO OBJEKTO IR INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ APŽVALGA 5
2. METODOLOGINĖ DALIS 7
2.1 Planavimas 7
2.2 Darbo proceso organizavimas 8
2.3 Personalo valdymas 9
2.3.1 Personalo planavimas 9
2.3.2 Atranka 10
2.3.3 Įdarbinimas 11
2.3.4 Atlyginimas už darbą 11
2.4 Vadovavimas ir įtakojimas 12
2.5 Kontrolė 13
3. PRAKTINĖ – TIRIAMOJI DALIS 15
3.1 Planavimo analizė 15
3.2 Darbo proceso organizavimo analizė 16
3.3 Personalo planavimas ir atranka 17
3.4 Įdarbinimas ir atlyginimas už darbą 18
3.5 Vadovavimas ir įtakojimas 19
3.6 Kontrolė 21
IŠVADOS IR PASIŪLIMAI 23
NAUDOTA LITERATŪRA 25
SANTRAUKA
Daugeli moksleivių baigę vidurinę ar pagrindinę mokyklą tęsia mokslus toliau. Siekia kuo geresnį ir aukštesnį išsilavinimą. Tokiu būdu tenka išvykti į kita miestą ir ieškoti gyvenamosios vietos. Dauguma studentų, kurie neturi giminių ar pažįstamų, kurie galėtu apgyvendinti, dažniausia pasirenka bendrabutį, nes tai yra pigiausia ir kartais patogiausia išeitis, nes kai kurie bendrabučiai yra prie pat mokymosi įstaigų. Vienas iš tokių bendrabučių yra KVTK priklausantis padalinys, kuris yra prie pat šios kolegijos. Šiame darbe išanalizuota kaip bendrabutyje vykdomas darbo proceso organizavimas, planavimo ypatumai, koks yra personalo valdymas, kontrolė, taip pat atskleista bendrabučio valdytojos valdymo bruožai ir jos įtaka personalui bei bendrabučio veiklai.
Šio darbo tikslas – išanalizuoti kaip bendrabutyje vykdomas planavimas bei darbo proceso organizavimas, įvertinti ir išnagrinėti kaip ir koks bendrabutyje yra personalo valdymas, kaip atliekama kontrolė, išnagrinėti valdytojos vadovavimo stilių ir įtaką personalui. Siekiant efektyvesnės vadybos sistemų analizės, darbo metu bus analizuojama literatūrinė vadybos informacija, ir ji pritaikyta praktinėje – tiriamojoje dalyje.
Analizės metu keliami uždviniai:
• Išanalizuoti kaip vykdomas planavimas, darbo proceso organizavimas;
• Išanalizuoti ir įvertinti personalo vadovo valdymo tipą, jo įtaką personalui;
• Išnagrinėti kaip bendrabutyje vykdoma kontrolė.
Bendrabučio vadybos sistemų analizė bus sisteminama į atskiras dalis. Taip bus daug lengviau ir išsamiau įsigilinti į pačia esmę, pateikti sistemingą ir konkrečia informaciją.
Darbas baigiamas išvadomis ir pasiūlymais, kurie turėtų trumpai nusakyti bendrabučio esminius ypatumus, bei padėti susidaryti nuomonę apie bendrabutyje esančią padėti.
ĮVADAS
Didžioji dalis studentų baigę vidurinę ar pagrindinę mokyklą tęsia mokslus toliau. Dažniausiai išvyksta į kitus miestus studijuoti ir susiduria su problema kur gyventi. Vieni numuojasi butus, kiti renkasi gyvenimą bendrabutyje. Kadangi aš atvykdama studijuoti į Klaipėdą pasirinkau gyventi bendrabutyje, panorau išsamiau susipažinti su bendrabučio veikla.
Tikslas – teoriškai ir praktiškai išanalizuoti planavimo ypatumus, nustatyti kokiais būdais vykdomas personalo organizavimas, įvertinti vadovavimą ir vadovo įtakojimą personalui, taip pat atskleisti kaip vykdoma kontrolė.
Uždaviniai:
• Išanalizuoti kaip vykdomas planavimas, darbo proceso organizavimas;
• Išanalizuoti ir įvertinti personalo vadovo valdymo tipą, jo įtaką personalui;
• Išnagrinėti kaip bendrabutyje vykdoma kontrolė.
Darbo procese pasinaudosiu įvairiai tyrimo metodais. Pirmiausia bus didelis dėmesys kreipiamas į vadybos literatūra..
Bendrabučio sistemos analizė, vėlesniame etape, bus atliekama remiantis empiriniais metodais: apklausa, testavimu, interviu. Taip pat bus nemažai pasidomėta konkrečiais įvykiais, faktais, paanalizuoti ir konkretūs dokumentai.
Darant išvadas, bus remiamasi teoriniais tyrimo metodais, pavyzdžiui, sistemine analize. Pastarieji tyrimo metodai padės ne tik padaryti išvadas, bet ir palyginti kintamuosius, įvertinti realią padėtį.
1. TYRIMO OBJEKTO IR INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ APŽVALGA
Šio darbo tyrimo objektas – Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijai (KVTK) priklausantis bendrabutis.
Bendrabučio adresas: Jaunystės 4, Klaipėda, LR 5813.
Studentų bendrabutis – tai specialiai tam tikslui pastatytas pastatas. Jis yra KVTK nuosavybė ir išlaikomas iš biudžeto lėšų bei mokesčių gaunamų už naudojimąsi bendrabučiu. Pagal Lietuvos respublikos galiojančius įstatymus aukštųjų mokyklų studentų lovų bendrabučiuose skiriama nemažesnis kaip 6 kv.m. gyvenamasis plotas, kai viename kambaryje gyvena po kelis asmenis ir kiekvienas jų turi atskirą kovą. Priklausomai nuo kambario ploto gali gyventi nuo 2 iki 4 studentų. Taip pat KVTK bendrabutyje yra apgyvendinama ir neregistruoti Klaipėdos mieste KVTK pagrindinių studijų studentai ir svačiai nustatyta tvarka tam tikslui skirtose kambariuose.
Principinius bendrabučių statybos, reorganizavio, rekonstravimo, valdymo klausimus sprendžia direktorius ir dekanai. Bandrabučio praktinę veiklą organizuoja bendrabučio valdytoja. Jai padeda bendrabučio taryba bei KVTK studentų atstovybė socialinių reikalų komiteto narys. Bendrabučio aptarnaujančio pesonalo konplektavimo, tvarkos užtikrinimo ir saugaus darbo organizavimo klausimus sprendžia taip pat direktorius ir dekanai. Bendrabučio valdytoja pateikia pasiūlymus. Bandrabutyje gyvenančių studentų socialinių, ekonominių ir
poilsio problemų sprendimui bei vidaus tvarkos palaikymui yra renkama bendrabučio taryba. Šios tarybos nutarimai derinami su bendrabučio administracija ir yra privalomi visiems bendrabučio gyventojams.
Vieta bendrabutyje skiriama visam studijų laikotarpiui (išskyrus ne KVTK studentams). Ji gali būti keičiama valdytojos nurodymu, esant reikalui su bendrabučio tarybos pritarimu.
Mokestį už bendrabutį skaičiuoja KLVTK finansų skyriaus darbuotoja kuris yra 80 Lt per mėnesį. Mokestis už gyvenamąjį plotą mokamas už einamąjį mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10d. Eant pakeitimams apie mokestį, studentai informuojami prieš naujus mokslų metus.
Bendrabutyje dirba 9 darbuotojai: bendrabučio valdytoja, 4 budinčiosios, stalius, elektrikas, santechnikas ir valytoja.
Darbuotojai į darbą yra priimami skelbiant viešus konkursus bei Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka. Atleidžiami iš įmonės pačių pageidavimu arba remiantis galiojančiais įstatyminiai aktais. Darbuotojams vadovauja bendrabučio valdytoja.
Analizuojant bendrabučio vadybos sistemas, neišvengiamai yra reikalingos ir teorinės vadybos žinios. Tuo tikslu, pristatysiu vadybos teoretikų suformuotas personalo valdymo aktualijas, taip pat remsiuos statistine ir kita medžiaga.
Analizuojant bendrabučio personalo valdymo specifiką, didžiausią naudą be abejo duos pačių darbuotojų informacija, atliktos apklausos, tyrimai ir jų rezultatai
Violetos Damošienės knyga „Valdymo pagrindai”, taip pat šių autorių: Bagdono E., Kazlauskienės E. mintys padės atskleisti planavimo ypatumus, vyraujančias tendencijas, taip pat analizuodama kontrolę remsiuos šių autorių knygomis. Pasirinkau šiuos autorius todėl, kad jų teorijos labiausiai suprantamos, aiškiai išdėstytos visos pagrindinės mintys, patarimai. Jų iškeltos teorijos labiausiai yra pritaikomos praktikoje.
Walter Steiner knyga “Biuro vadyba” padės suprasti darbo proceso organizavimo ypatumus, galimus organizavimo variantus, padės atsakyti į visus iškilusius klausimus ta tema.
Analizuodama personalo planavimą remsiuosi Sakalo A. knyga “Personalo vadyba”. Šioje knygoje pateikta medžiaga apie personalo vadybą išsamiai išanalizuota ir suprantama kiekvienam žmogui, besidominčiam šia sritim.
Analizuodama vadovavimo ir įtakojimo ypatumus remsiuos James A. F. Stoner ir kt. knyga “Vadyba”. Šią knygą pasirinkau todėl, kad joje labai daug medžiagos įvairiomis temomis, sistemingai ir išsamiai išanalizuota kiekviena galima situacija ir sprendimo būdai. Taip pat remsiuos ir Robbins P. S. Knyga.
Siekiant išvengti prisirišimo prie vieno autoriaus nuomonės bei atlikti kryptingesnę ir platesnę, literatūrinę vadybos aspektų analizę, remsiuosi ir kitų autorių leidiniais: Bagdono E., Kazlauskienės E., Sakalo A., Lukaševičiaus K., Butkaus S.F. ir kt.
2. METODOLOGINĖ DALIS
2.1 Planavimas
Įmonė, organizacija ar jos padalinys gali funkcionuoti tik tada, kai jos savivinkas ir visi darbuotojai geba objektyviai įvertinti išorines ir vidaus sąlygas, prognozuoja ateitį, numatyta linkme organizuoja savo veiksmus ir nuolat kontroliuoja esamą padėtį. Tai padeda atlikti viena iš vadybos funkcijų planavimas. Remiantis Damašienės V. (2002), Bagdono E. ir Kazlauskienės E. (2002) mintimis planavimas yra būsimos veiklos sumanymas, numatomas tikslas ar tikslai, apibrėžiamos priemonės ir būdai jiems pasiekti. Nuo seno žmonės stengėsi numatyti savo ateitį, kūrė įvairius planus. Pastebėjau, kad planuojant įmonės dažniausiai atsižvelgia į planavimo bruožus, tai orientavimasis į ateitį ir racionalumas. Su planais glaudžiai susijusios prognozės; jos rodo orientacinę situacijos plėtotę. Planuose įmonė numato, ko ir kaip sieks. Planuojant parengiami planai, vėliau įgyvendinami sprendimai. Planai būna ilgalaikiai, trumpalaikiai ir operatyviniai.
Iškyla pagrindinis klausimas, kas užsiima planavimu įmonėje? Išsiaiškinau, kad tai priklauso nuo įmonės dydžio ir pareigų paskirstymo (1 pav.)
1 pav. Planavimo organų sukūrimas
Šaltinis: Bagdonas E. ir kt. Verslo pradmenys. 2002. Kaunas, p.30
Kaip matome iš 1 paveikslo, planuoti gali pats įmonės savininkas, direktorius (I atvejis). I atvejis būdingas individualiajai įmonei ar nedidelei uždarajai akcinei bendrovei.
Antruoju, didesnės įmonės, atveju visą planavimo darbą atlieka marketingo tarnyba, nes ji tiesiogiai bendrauja su vartotojais ir žino, kiek ir kokių prekių reikės pagaminti ar parduoti. Parengti ir direktoriaus (savininko) patvirtinti planai perduodami kitoms įmonės tarnyboms.
Didesnėse įmonėse kiekvieną tarnyba turi savo planuotoją, kuris ir rengia planus (III atvejis). Šiuo, trečiuoju atveju, planai yra parengiami labai kokybiškai ir greitai, nes kiekvienas planuotojas smulkiai žino savo tarnybos ypatumus. Tačiau yra vienas trūkumas – būtina kruopščiai derinti atskirų tarnybų planų rengimą.
Ketvirtuoju atveju planus rengia direktoriui pavaldus asmuo – planuotojas arba atskira plano tarnyba, kuri vėliau patvirtintus planus perduoda atskiroms tarnyboms ar asmenims. Planuotojas pirmiausia parengia bendrąjį planą. Jis skirtas visai įmonei. Pagal bendrąjį planą sudaromi padalinių planai, o pagal juos kiekvienas firmos darbuotojas gali sudaryti savo planus ir suderintai veiklai.
2.2 Darbo proceso
įmonė, organizacija ar jos padalinys būtinai turi įsteigti darbo vietas ir skyrius (pavyzdžiui, tiekimo, realizavimo, finansų ir buhalterijos ir pan.). Manyčiau, jog darbo proceso organizavimo pagrindinis tikslas yra nustatyti, kokius darbus būtina atlikti, kas, kokia eilės tvarka ir per kiek laiko juos turi atlikti, kokias pagalbines priemones reikia naudoti, tačiau visos priemonės turi būti naudojamos tikslingai, ekonomiškai ir teisėtai.
Šiuo metu labai akivaizdu, kad darbo procesai nuolatos kinta. Ne tik naujos užduotys, bet ir tobulėjanti technologija neleidžia darbuotojams to pamiršti.
Vadybos literatūroje, ypač Lukaševičiaus K. ir Martinkaus B. (2003) knygoje pabrėžiama viena svarbi darbo procese vyraujanti nuostata, kad darbuotojas kurį laiką negaunantis išsamių vadovybės ar savo teisioginio viršininko nurodymų, kaip atlikti darbus, jie turėtų savo iniciatyva sudaryti nuolatinį darbų planą ir aptarti jį su viršininku ar bendradarbiais. Toks planas, kurį sudarnat dalyvauja visi su tuo darbu susiję darbuotojai, padeda sklandžiai dirbti ir tuo pasiekiami puikūs komandinio darbo rezultatai.
Tačiau būna ir tokių situacijų, kada darbuotojas ar kolektyvas nespėja, ar visai negali laiku įvikdyti užduoties per didelio krūvio, ar užduoties sunkumo. Tokiu atveju reikia keisti darbo eigą ir įvertinti darbo padėtį. Visų pirma reikia išnagrinėti tą padėtį ir nustatyti, kas trukdo darbui. Kartais tam nepakanka įvertinti padėtį: „per didelis darbo krūvis“. Tik išsami veiklos analizė padės tinkamai reorganizuoti darbo procesą. Esama padėtis gali būti tiriama stebėjimų ir apklausos būdu. Tam tikslui gali būti sudaromi klausimynai. Esama padėtis paprastai apibūdinama žodžiu, tačiau papildomai pavaizdavus ją grafiškai yra lengviau padėtį apžvelgti ir išnagrinėti.
Susidarius esamos padėties vaizdą būtinai reikia ją įvertinti, t.y. nustatyti, kas labiausiai trukdo darbą. Turint visus rezultatus ir aiškias išvadas dėl blogos darbo kokybės vadovas privalo imtis visas įmanomas priemones, kad darbo procesas ir rezultatai būtų patys geriausi ir naudingiausi įmonei.
Darbo eigos analizė (suskaitymas į atskiras dalis) būtina kiekvienai įmonei, organizacijai ar padaliniui, nes šis procesas padeda įvertinti padėtį ar pastebėti darbo trūkumus. O tie trūkumai dažniausiai pasitaiko dėl to, kad per ilgas tvarkymo laikas, nevienodai darbu apkrauti darbuotojai (vieni pervargsta, o kiti neturi pakankamai darbo), įvairūs darbo trukdymai, neleidžiantys laiku atlikti užduočių. Kai siekiama reorganizuoti darbą, esamos padėties analizė yra pirmas žingsnis planuojant, projektuojant, įgyvendinant ir kontroliuojant naują darbo organizavimo modelį.
2.3 Personalo valdymas
Sėkmingai besivystančios Lietuvos, bendros su užsieniu įmonės, įvairiose organizacijose, įstaigose vis daugiau dėmesio skiria personalo vadybos problemoms. Tiek literatūroje, tiek pačiose įmonėse akcentuojamos darbuotojų kompetencijos ugdymo, karjeros, motyvavimo, atsakomybės problemoms. Derinamas pažangus Vakarų šalių patyrimas su Lietuvoje susiformavusiomis tradicijomis ir aplinka, nes tik tokiu būdu užtikrinamas personalo valdymo efektyvumas.
Nagrinėdama personalo valdymo ypatumus rėmiausi Sakalo A. (2003) mintimis, nes mano manymu, jis geriausiai atskleidė valdymo ypatumus. Jis pastebėjo, kad žmogus pats net nenumanė, kad kokioje nors veiklos srityje jis turi ypatingų sugebėjimų, kad jame glūdi labai vertingos potencialios galimybės, o vadovui pavyko jas aptikti, padėti jam sąmoningai suvokti jų esmę ir sudaryti sąlygas jas realizuoti. Ir iš tikrųjų, svarbiausia, kad vadovas visa tai darytų be kokio nors noro parodyti, kad jis daugiau išmano ar siekia sau papildomo autoriteto, bet dėl to, jog jis nori įgyvendinti organizacijos tikslą, kad jis, padėdamas kiekvienam kolektyvo nariui įgyvendinti jo asmeninius tikslus, bei svajones, nukreiptu juos organizacijos interesų ir jų paties naudai.
Pastaruoju metu keičiasi personalo valdymo specialistų vaidmuo. Daugelyje įmonių ar organizacijų personalo vadovui suteikiama vis daugiau įgaliojimų, jam keliama viena svarbiausių užduočių – sukurti lanksčią ir nukreiptą į individą valdymo sistemą, padedančią įmonei, organizacijai, įvairioms institucijoms dirbti kuo efektyviau.
Vadybos literatūroje išskiariama nemažai personalo valdymo veiklos sričių, bet parinkau, mano manymu, pačias svarbiausias, kuriomis galėčiau remtis analizuodama bendrabučio personalą:
• personalo planavimas;
• atranka;
• įdarbinimas;
• atlyginimas už darbą;
2.3.1 Personalo planavimas
Remiantis Sakalo A.(2003) bei Butkaus E. (2003) ir kai kurių kitų autorių nuomone pastebėjau, kad akcentuojamas įmonės ar organizacijos personalo poreikio nustatymo procesas. Kitaip tariant, kai planuojamas personalas nustatoma, kada, kur, kiek ir kokių (kokios kvalifikacijos) darbuotojų reikės organizacijai.
Manau, kad planuojant personalą reikia numatyti: