Vadybos konspektas
5 (100%) 1 vote

Vadybos konspektas

VADYBA

Įvadas

Vadyba – valdymas, vadovavimas socialinėms grupėms, žmonėms, įvairaus

tipo organizacijoms, įmonėms, įstaigoms, mokykloms ir t.t. Vadybos mokslo

praktika labai sena. Rašytiniai dokumentai egzistuoja apie 6 tūkstančius

metų, o mokyklos – jaunos, susiformavusios šio amžiaus pradžioje. Studijų

objektas yra socialinės sistemos žmonės. Vieningo apibrėžimo nėra. Įvairūs

autoriai vadybą apibūdina skirtingai. Labiausiai paplitęs ir pripažintas

apibūdinimas – vadyba yra mokslas apie planavimo organizavimo, motyvavimo

ir kontrolės funkcijas socialinėse organizacijose.

Organizacija – ,tai grupė žmonių, kurių veikla sąmoningai

koordinuojama stengiantis pasiekti užsibrėžtą tikslą, ir kurią sudaro 2 ar

daugiau žmonių. Organizacija turi bendrą tikslą; visi organizacijos nariai

drauge dirba siekiant šio tikslo. Vadybos tikslas yra organizuoti darbą

taip, kad numatytus įgyvendinus ir iškilusius uždavinius išsprendus

taikiai, per trumpą laiką su mažiausiomis sąnaudomis.

Pagrindinės vadybos kategorijos yra jos funkcijos, metodai ir gamybos

arba paslaugų valdymo operacijų sistema, sistemos sudarymas ir

funkcionavimas. Svarbi veiklos kryptis funkcijonuojant rinkos sąlygomis yra

visuotinės kokybės problema. Visuotinės kokybės kategorija reiškia, kad

visose srityse darbas atliekamas laiku ir kokybiškai. Pagrindiniai vadybos

metodai yra palyginimas, analizė, sintezė, matematiniai metodai ir kt.

1.Organizacija, vadovas ir sėkmingas valdymas

l Organizacijos, valdymo ir vadovų darbo apibūdinimas – pagrindinių

koncepcijų samprata

l Formalios, neformalios ir sudėtingos organizacijos, jų tipai.

Organizacijų priklausomybė nuo aplinkos.

l Horizontalus ir vertikalus darbo pasidalijimas. Valdymo būtinybė,

esmė, vaidmuo ir funkcijos. Žemutinės, vidutinės ir aukščiausios grandies

vadovai. Menedžeris ir verslininkas. Verslininkas vadovo vaidmenyje.

l Organizacijos sėkmės komponentai: efektyvumas, ekonomiškumas ir

našumas. Nėra “vienintelių teisingų” atsakymų vadyboje. Situacinis,

integralinis vadybos pobūdis. Nesėkmingos vadovų karjeros priežastys.Organizacijos veikia visuose trijuose sektoriuose – gavybos, gamybos

ir aptarnavimo. Jų priklausomybė įvairi. Jos gali būti valstybinės,

akcinės, privačios, individualios ir kt. Vadovo darbasir pats valdymo

procesas priklauso nuo organizacijos dydžio, gaminamos produkcijos ar

atliekamų paslaugų pobūdžio, dirbančiųjų kolektyvo, žmonių išsilavinimo,

kultūros lygio ir kitų veiksnių. Vadovo darbas visur labai įvairus ir sunku

nusakyti jo bendrus bruožus ir skirtumus. Vadovų darbui bendra tai, kad jų

veiksmai visuomet yra trumpalaikiai, įvairialypiai, skirtingi ir

fragmentiški. Jų nebūna visiškai vienodų. Be to kiekvienas vadovas atlieka

savo vaidmenį savaip. Tas darbas priklauso nuo jo būdo bruožų, sugebėjimo

bendrauti, kvalifikacijos ir pan.

Galima paminėti tokius svarbius vadovo darbo barus:1. Organizacijos vyriausias vadovas yra simbolinė figūra, atstovaujanti

organizaciją kitur, pasirašo sutartis ir pan.

1. Tikrasis organizacijos vadovas yra jos lyderis.

1. Vadovas yra jungianti grandis pasitarimuose, pasitarimuose,

susirašinėjimuose ir t.t.

1. Vadovas – informacijos ieškotojas.

1. Informacijos platintojas – perduoda informaciją kam reikia ir kur

reikia, bei stengiasi, kad informacija nepaplistų kam nereikia.

1. Vadovas vaidina svarbų vaidmenį rengiant ir įgyvendinant sprendimus,

vystant verslą.

1. Gamybos ar paslaugų organizatorius.

1. Dispečeris.

1. Išteklių paskirstytojas.

1. Diplomatas.

Visi vaidmenys tampriai susieti ir sudaro vieningą vadovo darbo

visumą, jo turinį. Juo organizacija didesnė, tuo vadybos darbų daugiau,

todėl jie paskirstomi, išskiriant atskirus lygius, darant horizontalų ir

vertikalų darbų pasidalijimą.

l

Greta formalių įvairaus lygio vadovų, vadovaujančių atskirų padalinių

darbui būna ir neformalūs lyderiai, grupės ir organizacijos. Neformalias

grupes sudaryti skatina draugai, giminystės ryšiai, pasipriešinimas

pokyčiams, savisauga, noras išlaikyti darbo vietą ir panašiai.

Visos organizacijos darbo sėkmė visada priklauso nuo aplinkos: vidinės

ir išorinės. Vidinė aplinka – tai technologija, bendradarbiai, žemesni,

aukštesni ir lygūs valdininkai. Nuo jų susiklausymo, susitarimo, sugebėjimo

bendrai dirbti siekiant tikslo priklauso organizacijos sėkmė ir ateitis.

Galima išskirti išorinę aplinką: energija, žaliavos, medžiagų tiekėjai,

transportas, medicininis ir buitinis aptarnavimas, prekyba ir t.t. Jei ši

infrastruktūra veikia optimaliai, dirbantieji neturi problemų, tai

atsiliepia bendriems organizacijos darbo rezultatams.

l

Organizacijos veiklos rezultatai labai priklauso nuo organizacinės

valdymo strukūros, atskirų padalinių tarnybų organizavimo, pavaldinių

skaičiaus, valdymo struktūros, vadovų darbo stiliaus, elgesio ir pan.

Visais atvejais, kokia struktūra
bebūtų, iškyla jos valdymo būtinybė,

valdymo funkcijos ir metodai. Kad darbas būtų efetyvus yra atliekamas darbo

pasidalijimas – horizontalus: cechai, skyriai, barai, darbo vietos ir

vertikalus, pagal pavaldumą: generalinis direktorius, tarnybų direktoriai,

cechų viršininkai, meistrai, darbų vykdytojai ir atlikėjai. Kad

organizacija optimaliai veiktų būtina, kad visuose lygiuose atitinkamuose

padaliniuose, atitinkami žmonės gerai žinotų savo vietą, darbą, vaidmenį ir

atliekamas funkcijas.

l

Organizacijos sėkmės komponentai yra efektyvumas, naudingumas,

pelningumas. Šie rodikliai apibūdina santykį gautų iš gamybos pajamų su jos

organizavimui išleistų lėšų dydžių. Efektyvumas yra santykinis rodiklis.

Absoliutus rodiklis yra efektas. Tai yra konkreti pinigų suma, grynasis

pelnas, kuris panaudojamas tolesnių tikslų įgyvendinimui.

Kitas sėkmės rodiklis – našumas. Tai pagaminamų gaminių kiekis per

laiko vienetą. Našumo rodiklis susietas su kokybe. Niekada nebūna

vienintelių teisingų sprendimų vadyboje. Visais atvejais yra skirtingos

situacijos, vadovai, sprendimai, kurių niekas negali pakartoti. Viskas

priklauso nuo situacijos.

2 Valdymo koncepcijų raidal Vadybos praktikos ir mokslo evoliucija. Organizacijos ir jų valdymas

senovėje.

l Mokslinis valdymas 1885-1920 metais, klasikinė arba administracinė

valdymo mokykla 1920-1950 metais. Žmogiškųjų santykių koncepcija vadyboje

1930-1950 metais. Vadybos mokslas nuo 1950 metų iki šiol.

l Sisteminis, situacinis požiūris ir naujas mąstymas vadyboje.

l Vadybos mokslo evoliucija Lietuvoje.Vadybos praktika labai sena. Apie tai liudija gausūs senovės

paminklai, kuriuos buvo galima pastatyti tik suderinus organizuotas žmonių

pastangas. Senovės imperijų ir valstybių istorija rodo, kad ir tada buvo

formalios organizacijos. Jos vystėsi ir stiprėjo, o kartu sudėtingesnis

darėsi ir jų valdymas. Jose pastebimi beveik visų dabartinio valdymo formų

požymiai. Nors jų valdymo pobūdis ir stipriai skiriasi nuo šiuolaikinių

organizacijų valdymo. Senovės organizacijose aukščiausiausios grandies

vadovų grupės buvo neskaitlingos. Mažai buvo ir vidutinės grandinies

vadovų. Beveik viskas priklausė nuo vyriausio vadovo valios, kuris sprendė

vadybos klausimus pagal savo patirtį ir intuiciją. Tada mažai rūpėjo kaip

valdyti. Organizacijas buvo siekiama panaudoti turtui įsigyti ir politinei

valdžiai išlaikyti.

l

Pirmąją mokslinę valdymo koncepciją (MVK) suformulavo Teiloras,

Grantas ir Gilbertas. Jie stengėsi žmones priversti dirbti organizacijos

labui ir tam tikslui kūrė procedūras, kaip geriau atlikti darbus,

kontroliuoti jų eigą, kaip skatinti žmones geriau dirbti. Teiloras

suformulavo pirmuosius valdymo organizavimo principus. Svarbiausi tokie:

1. Organizacijos administracija turi detaliai išanalizuoti geriausius

darbo būdus ir tuo remiantis sudaryti mokslinius gamybos

organizavimo pagrindus.

1. Administracija turi nustatyti dirbančiųjų kvalifikacijos

reikalavimus ir pagal juos mokyti ir parinkti žmones.

1. Nustatyti ryšį tarp užduoties dydžio, kokybės ir atlyginimo už

darbą.

1. Darbą ir atsakomybę paskirstyti lygiai tarp administracijos ir

darbininkų.

Teiloras pirmasis pasiūlė atskirti nuo darbų jų koordinavimą šiam

tikslui, t.y. darbų tvarkymui, kontrolei, jis panaudojo funkcinio valdymo

aparatą. Pagrindinį dėmesį mokslinės valdymo mokyklos atstovai skyrė pačiai

gamybai. Jie didino darbo efektyvumą, veiksmingumą gamybos sferoje, o ne

valdymo srityje. Teiloro mokyklą tęsė Emersonas, kuris suformulavo 12 darbo

našumo principų ir tuo išvystė toliau Teiloro organizavimo teoriją. Įvedė į

ją humanizavimo elementų.

Pirmasis jo principas – būtinybė turėti aiškų tikslą. Vadovas turi

suformuluoti savo tikslus, juos išaiškinti pavaldiniams ir įgyvendinti,

siekiant padidinti individualų ir kolektyvinį darbo našumą.

Antrasis principas – sveikas protas. Visur reikalingas saikas.

Ryškiausias mokslinės valdymo teorijos taikytojas praktikoje – Henri

Fordas. Jis sukūrė srautinę gamybą , kuri buvo aukšto techninio lygio,

organizuota, su efektyviu atlyginimu pagal darbą, bet labai varginanti

žmones, pasižyminti dideliu darbo reglamentavimu.Antroji MVK kryptis – klasikinė administracinė valdymo mokykla. Jos

būdingas bruožas – valdymo organizavimo problemų tyrimas. Jos pradininkai

buvo prancūzų mokslininkas Fojalis ir jo šalininkai – Murvi, Ovikas ir

kiti šios mokyklos atstovai. Jie stengėsi žvelgti į organizaciją iš

perspektyvos, ieškojo bendrų bruožų ir dėsningumų, kūrė univeraslius

valdymo principus. Vienas iš jų – parengti universalią valdymo sistemą.

Fojalis pirmasis universalų valdymo procesą suskaidė į atskiras funkcijas:

numatymą (planavimą), organizavimą, koordinavimą ir kontrolę. Fojalis

sukūrė ir administravimo doktriną, daugelis šios doktrinos principų yra

aktualūs ir šiandien:

1. Darbo
būtinybė;

2. Vadovas privalo turėti autoritetą, t.y. įgaliojimus, teises,

pareigas, atsakomybę;

2. Būtina drausmė;

2. Reikalinga vienvaldystė, t.y. darbuotojas nurodymus privalo gauti iš

vieno viršininko;

2. Vadovavimas turi būti veiningas, siekiant įgyvendinti bendruosius

organizacijos tikslus;

2. Bendrųjų interesų pirmenybė prieš asmeninius ir grupinius;

2. Atlyginimo priklausomybė nuo darbo kokybės ir kiekio;

2. Valdymas – centralizuotas;

2. Valdymo aparate turi būti hierarchijos lygiai, atitinkantys

organizacijos struktūrą;

2. Darbuotojai turi atitikti užimamoms darbo vietoms;

2. Būtinas teisingumas, kaip gerumo ir teisėtvarkos derinys;

2. Personalo pastovumas; savo vietą branginantis vidutinių gabumų

vadovas geresnis už dažnai besikeičiantį talentingą;

2. Būtinas iniciatyvos skatinimas;

2. Būtinas personalo vienijimas užsibrėžtiems tikslams pasiekti;Pagal Fojalį vadovas turi būti kvalifikuotas, išsilavinęs, vadovas ir

pavaldinys turi vienas kitu pasitikėti. Vadovas turi šalinti negalinčius ir

nenorinčius gerai atlikti savo pareigų. Jis turi būti aukštų moralinių

savybių.

Trečioji MVK – žmogiškųjų santykių teorija. Paminėtosios dvi teorijos

nepakankamai vertino žmogaus vaidmenį. Gyvenimas privertė pažiūrėti į

valdymą kitaip, garantuoti gerus darbo rezultatus kitiems dirbant. Šios

mokyklos kūrėjai ir šalininkai: McGregaras, Likartas, Ardžeris ir kiti. Jie

įrodė, kad žmogaus poelgius gamyboje nulemia ne tik ekonominiai svertai,

pinigai, bet ir moraliniai: tarpusavio santykiai, aplinka, vadovų požiūris

į dirbantįjį ir kt. Jie skaičiavimais patvirtino teiginius, kad darbo

našumas priklauso ne tik nuo organizacinio lygio, bet ir nuo organizacijos

socialinio psichologinio klimato. Pagrindinis šios teorijos teiginys – tik

laimingas žmogus dirba našiai.

l

Laikui bėgant, pradedant šio amžiaus viduriu (po 1950 m.) vadybos

specialistai pastebėjo, kad nei mokslinė, nei administracinė, nei žmonių

santykių

teorijos nebegali išspręsti daugelio vadybos problemų. Todėl buvo

pradėta ieškoti naujų būdų. Susiformavo naujoji valdymo mokykla (NVM). Ši

mokykla valdyme pradėjo naudoti tiksliuosius mokslus, skait. techninę

matematiką ir kt. Ji vystėsi dviem kryptim. Pirmajai priklausė matematinių

metodų naudojimas geriausiems sprendimams išrinkti. Antroji kryptis

nagrinėjo valdymą, kaip sistemą, sisteminiu požiūriu. Vėliau buvo bandoma

jas sujungti ir atrasti optimalius valdymo sprendimus, panaudojant

specialius modelius ir pan. Didelis šios mokyklos įnašas – sistemų teorijos

panaudojimas valdymui. Organizacija čia vaizduojama kaip sistema su ryšiais

tarp vadovų ir pavaldinių, tarp dirbančiųjų , tarp organizacijos ir

aplinkos. Sistema – tam tikras vieningumas, sudarytas iš tarpusavyje

susijusių dalių, pvz.: automobilis yra sistema. Tokias sistemas sudaro

daugybė sudedamųjų dalių, kurios tarpusavyje sąveikauja. Visoje sistemoje

aiškiai galima skirti 3 elementus: poveikis, procesas ir rezultatas.

Po naujosios valdymo mokyklos veikė empirinė valdymo mokykla. Esmė –

situacija, t.y. rinkinys aplinkybių , kurios tuo metu daro organizacijai

poveikį. Apibendrinti šios mokyklos darbus sunku, nes čia dominuoja

praktinio patyrimo reikšmė, teorinės pažiūros nesudaro vieningos sampratos.

Išskiriami 4 svarbiausi teiginiai, sudarantys šio mokymo metodikos

pagrindus:

1. Vadovas turi gerai žinoti, kokios yra profesionalaus valdymo

priemonės (telefonas, faksas, TV ir kt.).

1. Valdymo mokykla turi savo silpnąsias ir stipriąsias puses ir vadovas

turi sugebėti nustatyti, kuri sistema jam geriausiai tinka.

1. Vadovas turi mokėti teisingai interpretuoti situaciją.

1. Vadovas turi mokėti atrasti priemones, kurios duotų mažiausią

neigiamą efektą.

Šios mokyklos atstovų tvirtinimu pagrindinis uždavinys yra stebėti

valdymo praktiką, mokytis iš klaidų, formuoti naują mąstymą.

l

Vadybos pagrindus Lietuvoje pradėjo dėstyti tarpukario laikotarpyje

Kauno Universitete profesorius Šimkus. Straipsnius apie mokslinį valdymo

organizavimą rašė Raulinaitis, išvertė Fojelio administracijos principus,

Teiloro darbo mokslinį organizavimą ir kitas knygas.

Vadybos mokslo pagyvėjimas susijęs su Vytauto Andriaus Graičiūno

veikla. Jis pirmasis pasaulyje matematiškai įrodė optimalų vadovo

pavaldinių skaičių. Jis išaiškino, kad tarp vadovo ir pavaldinio yra 3

rūšių ryšiai: asmeniniai, grupiniai ir kryžminiai tarp pavaldinių.

Pavaldinių skaičius didėjant šių ryšių skaičiui didėja geometrine

progresija, ir pasiekus tam tikrą pavaldinių skaičių vadovo darbas tampa

nebeveiksmingas. Jo nuomone, ši riba yra 6 pavaldiniai. 1938 m. jis įkūrė

Lietuvoje mokslinę vadybos draugiją. Ši draugija rūpinosi, kad visos ūkinio

gyvenimo sritys būtų griežtai racionalizuotos, remiantis visų dalyvių

naudos principu. Graičiūno išvesta pavaldinių skaičiavimo matematikos

formulė
įtraukta į pasaulinę vadybos enciklopediją. Pokario laikotarpiu

valdymo organizavimo kryptyje dirbo Rojachas, valdymo strategijos formavimo

srityje KPI dėst. Gubavičius, vadovų kvalifikacijos tobulinimo srityje

Kvarinavičius ir kt.

3. Organizacijos vidinė aplinka.l Organizacijos vidiniai kintamieji ir jų tarpusavio sąveikų

koncepcija. Tikslai, struktūra, uždaviniai, technologija ir žmonės.

Pagrindinių kintamųjų charakteristikos ir jų vaidmuo siekiant efektyvaus

organizacijos funkcionavimo.

l Tikslų įvairovė, struktūrų tipai, uždavinių specializacija ir darbo

pasidalijimas pagal specialybes.

l Technologinių procesų standartizavimas, klasifikavimas ir

mechanizavimas bei automatizavimas.

l Veiksniai įtakojantys žmogaus elgesį ir veiklos sėkmę: gabumai,

talentas, pojūtis, požiūris, asmeninės vertybės ir kt. Vidinės aplinkos

poveikis asmenybės elgesiui: grupė, lyderis, kolektyvas. Vidinių kintamųjų

tarpusavio sąveikos modelis ir sociotechninės posistemės.Organizacijos vidinę aplinką formuoja jos tikslai, struktūra,

uždaviniai, technologija ir dirbantieji žmonės.

Tikslai yra norimi, užsibrėžti, geidžiami, kuriuos bendru darbu,

sutelktomis pastangomis stengiamasi įgyvendinti organizacija savo veikloje.

Visi tikslai rengiami, ištyrus esamą padėtį organizacijoje, konkurentus,

rinką, pasiūlos ir paklausos joje bei kitus klausimus. Visi tikslai, planai

iš anksto paskelbiami organizacijos nariams. Įvairių lygių vadovams šie

gali būti skirtingi. Vienus tikslus turi aukščiausio lygio vadovai. Jų

pagrindinis tikslas -perspektyva, ateitis, galimybė konkuruoti kaimynus ir

pan. Žemesnio rango vadovai sprendžia smulkesnius klausimus, pvz.: įmonės,

įstaigos, organizacijos vadovas, generalinis direktorius – kas bus po 10,

25 metų ir pan., o darbuotojus domina ši diena.

Organizacijos struktūra yra atskirų padalinių tarpusavio ryšys,

priklausomybė, padalinių skaičius ir kt. Su organizacijos struktūros

tamprumu susietos 2 darbų rūšys. Pirmoji – darbų pasidalijimas

specializacijoje. Antroji – kontrolė. Kad organizacijos išvengtų klaidų

būtina nuolat savo veiklą kontroliuoti, turint tikslą atrasti geresnius,

efektyvesnius sprendimus ir apsaugoti nuo bankroto. Darbo pasidalijimas

negali būti atsitiktinis. Šis darbas labai atsakingas, reikalauja

specialaus pasiruošimo ir praktinės patirties. Išskiriami horizontalus ir

vertikalus darbo pasidalijimai, taip pat pagal mokėjimą dirbti,

išsilavinimą, darbo stažą ir pan. bei pagal specialybę.

Kontrolės darbai daugiausiai susiję su vert. darbo pasidalijimu,

pavaldinių veiklos kontrole.

Kontrolės sritis labai plati, priklauso nuo organizacijos struktūros,

vadovų, pavaldinių skaičiaus ir kt. veiksnių.

Siekiant efektyviai dirbti organizacijoje svarbu ne tik optimalus

darbo pasidalijimas, bet ir užduočių paskirstymas, laikomas dar viena

tikslesnė darbų pasidalijimo forma. Užduotimi vadinamas žmogui paskirtas

darbas, kurį reikia atlikti iš anksto nustatytu būdu ir nurodytu laiku.

Paprastai užduotys skirstomos į 3 kategorijas:

1. darbas su žmonėmis;

1. darbas su objektais;

1. darbas su informacija.

Technologija yra įrengimų, įrankių ir atitinkamų techninių žinių

derinys, kurį turi žinoti žmonės, dirbantys savo darbo vietose.

Technologija tampriai susieta su užduotimis. Užduočių atlikimui reikalinga

speciali technologija, t.y. užduoties atlikimo būdas, detalus aprašymas.

Technikos poveikis gamybos valdymui reiškiasi pokyčiais, revoliucijomis,

naujais standartais, įrengimais ir pan.

Standartizavimas padeda efektyviau organizuoti gamybą, detalių

apdirbimą, remiantis jų specializavimu. Labiausiai paplitusios prietaisų

gamyboje yra ????? technikos klasifikavimo sistemos.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2515 žodžiai iš 8367 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.