Vadybos paskaitų
5 (100%) 1 vote

Vadybos paskaitų

[pic]

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

VADYBOS KATEDRA

Vadybos paskaitų konspektas

Kaunas, 2002

VADYBOS IR VALDYMO SAMPRATOS

Verslo įmonės kaip valdymo objektas

Vadyba yra mokslas, kuris priklausomai nuo pasirinkto valdymo objekto

gali turėti skirtingą apibrėžimą. Tačiau tuose skirtinguose apibrėžimuose

egzistuoja vienas bendras momentas, pagal kurį gali būti išryškinta vadybos

esmė.

Vadyba – tai mokslas, kaip valdyti save, norint egzistuoti vidinėje

ir išorinėje aplinkoje ir kaip valdyti kitus dirbant grupėje arba

kolektyve.

Kitais žodžiais vadyba – tai mokslas, kaip nukreipti žmonių veiklą

norima linkme (savo ir kitų žmonių).

Vadybos mokslas apima valdymo principus, valdymo metodus ir valdymo

priemones.

Valdymas – tai vadybos mokslo taikymas pasirinktoje mokslo sferoje.

Valdymas – tai veikla arba procesas, kurią kuriantys kiti subjektai yra

motyvuojami veikti taip, kad būtų pasiekti vadovo numatyti tikslai.

Valdymas siaurąja prasme tai kiekvieno individo savęs motyvavimas, kad būtų

pasiekti savieji tikslai. Kadangi individų tikslai dažnai nesutampa su

kolektyvo tikslais reikia atskirus individus motyvuoti taip, kad šį

prieštaravimą kuo labiau sušvelninti. Tik tai pasiekus valdymas įgauna

prasmę ir duoda rezultatus.

Labai dažnai vadovas vienareikšmiškai primeta savo tikslus

pavaldiniams ir to pasėkoje valdymas transformuojasi į anarchiją. Vadovas

įmonėje turi daug galių kaip veikti pavaldinį ir turi mokėti tomis galiomis

pasinaudoti priklausomai nuo individo potencialių galimybių priimti vienos

ar kitos galios pasireiškimą. Vadovo galios: prievarta, įsakymas, atpildas

arba motyvavimas, žinojimas arba psichologinė galia.

Valdymo proceso pasėkoje gimsta valdymo sprendimai, kurie kreipia

veiklą norima linkme. Ir jei visos galios panaudotos tinkamai, tai

reglamentuota veiklos tvarka netrikdo atlikėjų ir visi atlikėjai sąmoningai

siekia tikslo (jau dažnai kolektyviškai suderinto).

Jeigu mes kaip objektą parenkame atskiras mokslo rūšis arba atskiras

verslo rūšis valdymas apibrėžiamas skirtingai, priklausomai nuo to, ką

pasirinktas objektas laiko prioritetu. Tuomet žmonių valdymo elementai

tampa baze konkretaus tikslo sukūrimui. Kibernetikai valdymą apibrėžtų

taip: tai sistemos pervedimo į naują iš anksto numatytą būklę procesas.

Ekonomistai valdymą galėtų apibrėžti taip: didinti įplaukas, mažinti

išlaidas, kad grynųjų pinigų masė didėtų. Didinti pajamas, mažinti

sąnaudas, kad pelno masė didėtų.

Valdymas organizacijos prasme, tai veikla, kuri atkuria tvarką,

pažeistas proporcijas arba sukuria naują tvarką organizacijoje.

Valdymas – tai lyg vanduo, kurio negali atskirti dirbtiniai rėmeliai.

Tai lyg grandinė, kurios stiprumas priklauso nuo silpniausios grandies ir

todėl labai puikus vienos srities sprendimas gali būti nuostolingas įmonei

kaip visumai ir atvirkščiai, vienai grandžiai nenaudingas sprendimas gali

išgelbėti visą įmonę.

Valdymo objektas gali būti žmogus organizacijoje, visuomenėje,

grupėje. Mes pasirenkame, kas mūsų objektas yra verslo įmonės. Verslo

įmonės, tai tokios įmonės, kurios orientuotos į pelno siekimą. Neverslo

įmonės nėra pelno siekiančios, jas išlaiko kitos įmonės.

Verslo įmonė – tai žmonių grupė, tam tikromis priemonėmis apjungta į

vieningą visumą (sistemą) bendram darbui. Duota sistema yra visuomet

atvira. Tai reiškia, kad informacija, kaip verslo atributas cirkuliuoja

tiek jos viduje, tiek tarp jos išorės pirmyn ir atgal.

Verslo įmonėms būdingi tokie atributai ar savybės:

1. Pirmas principas, kuris būdingas įmonei, kaip atvirai sistemai –

NEADITYVUMAS – atskirų sistemos dalių rezultatų suma ne visada lygi

visos sistemos rezultatui. Neadityvumo principą gali sukurti žmogaus

sprendimai arba technologijos ypatumai.

2. SYNERCHIZMAS – tai kai kelių asmenų vienakryptis veiksmas kartu duoda

daug didesnį rezultatą negu matematinė suma.

3. CENTRALIZUOTUMAS – bet kokiai grupei turi vadovauti asmuo, galintis

priimti paskutinį sprendimą.

4. SUDERINAMUMAS – tiek žmonės, tiek atskiros sistemos grandys turi būti

suderintos savo veiksmuose. Suderinamumą galima atlikti įvedus rėmus

arba principus.

5. MULTIPLIKATYVUMAS.

Įmonė yra atvira sistema, bet joje yra keletas viena kitą gaubiančių

grandžių:

[pic]

Vidinė įmonės sistema (A – zona):

[pic]

Išorinė sistema susideda iš dviejų dalių: mikroaplinkos (B zona) ir makro

arba išorinės aplinkos (C zona).

[pic]

B zoną sudaro dileriai, makleriai, pirkėjai, konkurentai, partneriai,

tiekėjai.

Pirkėjai – tai fiziniai arba juridiniai asmenys, norintys įsigyti

prekę
ir įsipareigojantys už ją sumokėti. Jie pažinsime pirkėjus, galėsime

valdyti paklausą ir formuoti pirkėjų elgseną. Pirkėjai gali būti

individualūs (vartotojai), pirkėjai kaip gamintojai, perpardavėjai,

viešosios įstaigos ir valstybinės organizacijos.

Tiekėjai – tai įmonės ir pavieniai asmenys, iš kurių mes perkame

gamybos priemones, darbo priemones ir darbo objektus (ilgalaikį ir

trumpalaikį turtą). Šioje srityje mes turime pasirinkti mums tinkamiausius

tiekėjus ir per tai veikti pasiūlą.

Konkurentai – tai rinkos dalyviai, siūlantys potencialiems pirkėjams

tuos pačius arba panašius poreikius tenkinančias prekes. Konkurencijos

formos : visuotinė konkurentinė, oligopolinė konkurencija ir t.t.

Verslo partneriai – tai pardavimų tarpininkai ir paslaugų tiekėjai.

Perdavimų tarpininkai , distibutoriai perparduoda prekes kitiems, dileriai

pačios prekės neturi, tik randa pirkėją, makleris – finansinis patarėjas.

C zoną sudaro:

[pic]

Gamtinė aplinka – tai įmonės valdymo elementas, apimantis klimato

sąlygų, gautų išteklių, jų panaudojimo ir aplinkosaugos priemonių įtaką

valdymo sprendimams. Pavyzdžiui, gamtinių išteklių trūkumas varžo įmonės

vystymąsi.

Ekonominė aplinka – tai įmonės valdymo elementas, pasireiškiantis tam

tikrais ūkio raidos dėsningumais, kurie daro įtaką valdymo sprendimams

(ekonominio valdymo cikliškumas).

Socialinė, kultūrinė aplinka tai įmonės valdymo elementai,

atspindintys visuomenės poveikį įmonei ir jos valdymo sprendimams

(demografinė situacija, išsilavinimas ir t.t.).

Politinė, teisinė aplinka – tai įmonės valdymo elementai, apimantys

politinių struktūrų veiksmus ir teisės aktams, kurie daro įtaką valdymo

sprendimams (teisės aktai, kurie draudžia, riboja, sudaro galimybes,

skatina). Didelę reikšmę turi politinės idėjos, ar jos yra korumpuotos ar

ne. Teisės aktai gali būti reglamentuojantys įmonių steigimą, veikimą ir

likvidavimą, reglamentuojantys santykius su tiekėjais, pirkėjais,

konkurentais ir partneriais.

Mokslinė, technologinė aplinka – tai įmonės valdymo elementas,

apimantis mokslo žinių ir jų praktinio taikymo poveikį valdymo sprendimams.

Įmonių rūšys

[pic]

TŪB – tikroji ūkinė bendrija.

KŪB – komanditinė ūkinė bendrija.

Pelno siekimas:

|Pasirinkimo pozicijos |AB |UAB |I |UB |

|Savininkų arba akcininkų | |

|skaičius: | |

| min |1 akc. |1 akc. |1 sav.|2 sav. |

| max |- |50 akc. | | |

|Min. akcinis kapitalas, Lt |≤ 100000|10000 |- |- |

|Valdymo organai: | |

| Stebėtojų tarnyba |+- |- |- |- |

| Valdyba |+ |- |- |- |

| Administracija |+ |+ |- |- |

| Visuotinis akc. |+ |+ |- |- |

|susirinkimas | | | | |

|Privalomo finansininko tarnyba|+ |+ |- |- |

|Apskaitos būdas: pilnas |+ |+ |- |+ |

|Mokesčių tarifai, palankūs |- |- |+ |+ |

|verslui | | | | |

Valdymo teorijos raida ir valdymo ypatumai XXI amžiuje

Moksliniu požiūriu vadybos teorija yra tiksliųjų, bei humanitarinių

mokslų, empirinės patirties ir sveiko proto lydinys.

Vadybos teorija kaip grynas vadybos mokslas – tai teiginių ir

koncepcijų visuma, kuriuo siekiam ką nors paaiškinti arba numatyti.

Vadybos žinovų šiandien pikčiausiai puolama figūra F. Teiloras (1856

– 1915). Jo pagrindinė teorija: darbo našumo paslaptis yra teisingas

užduoties parinkimas arba pasirenkamas ir adekvatus, priklausantis nuo

rezultato atlygis.

A. Fojolis (1841 – 1925) , prancūzų inžinierius, pirmasis išdėstė

administravimo teoriją. Jo teorija rėmėsi penkiais drambliais:

1. Planavimas.

2. Organizavimas.

3. Vadovavimas.

4. Koordinavimas.

5. Kontrolė.

A. Folet (1868 -1933) suformulavo vadybos teoriją. Pagrindinis

dalykas – tik grupiniame darbe atsiskleidžia ir pilnai panaudojamos žmogaus

galimybės, tam reikalingas grupinis mąstymas. A. Folet šūkiai : geras

lyderis reikalauja, kad žmonės tarnautų ne jam, bet bendrai nustatytam

tikslui. Geriausias lyderis ne tas, kuris turi pasekėjų, bet tas, su kuriuo

kartu dirba žmonės.

E. Mejis (1880 – 1949) įamžino eksperimentu (gesino lemputes,

užgesinus visas našumas padidėjo) tai, kad viršininko dėmesys teigiamai

veikia darbuotojo motyvaciją, o tai padidina darbo našumą. Tai pradėjo

darbo santykių erą.

H. Saimonas (1916 – 19XX) – tai enciklopedinio mąstymo žmogus. Išvedė

algoritmą problemoms
spręsti:

1. Butinybės priimti sprendimą suvokimas.

2. Veiksmų variantų generavimas.

3. Variantų vertinimas.

4. Vieno arba kelių variantų pasirinkimas.

S. Ansofas (1918). Jis kūrė strategijų korporacijos valdymo modelį ir

vadovavosi pagrindine prielaida, kad kiekvienos įmonės galutinis tikslas

yra maksimizuoti investicijų grįžtamumų normą. Nustačius galutinį tikslą,

grįžti atgal ir nustatyti pradinį tikslą, po to grįžti link misijos,

vizijos ir filosofijos.

P. Drukeris (1909). Jo esminis momentas – tikslinis valdymas:

vadybininkai kartu su įmonės vadovybe nustato pagrindinį tikslą ir sudaro

tikslų medį, po to pasidalina atsakomybe už jų vykdymą.

E. Demingas (1900-1990). Statistikas, vadybos konsultantas. Sukūrė

kokybės valdymo principus:

1. Tik 100% kokybiškai.

2. Be kokybės, kiekybė visai nesvarbi.

3. Kokybės gerinimo procesas begalinis.

4. Tik siekimas begalinio pelno.

R. M. Karter. Sukūrė pokyčių valdymo teoriją:

1.Organizacija be pokyčių – mirusi organizacija. Pokyčiai kiekvieną minutę,

dieną, sekundę ir t.t.

2. Pokyčiai sėkmingi tik tuomet ir transformacija sėkminga tik tada, kai

yra tikras lyderis, pro visus sunkumus įžiūrintis viziją.

3. Sėkmė pokyčiuose galima, jei kiekvienas darbuotojas gali pasijusti turįs

savo rankose galią. Priešingu atveju ta galia bus panaudota neigti

viršininko paliepimus.

4. Inovacijos yra pagrindinis pokyčių materialinis pagrindas. Jis sudaro

galimybę vykdyti produktų gamybos procesus, o pastarieji teigiamai veikia

įmonės veiklą ir rezultatus.

T. Levitas (1925). 1950-1960m. nebuvo žodžio marketingas – visos

įmonės orientuotos į gamybą (kaip pagaminti daugiau su mažesniais kaštais).

1960m. reikia pereiti prie orientacijos į marketingą, į šūkį: orientacija į

vartotojo svajonę, lūkestį. 1980-1990 markeinginiai verslai.

Pagrindinis vadybos dėsnis. Pareto dėsnis, kuris vadinamas 80/20 dėsniu:

valdyme šis dėsnis reiškiasi taip: 20% priežasčių, lemia 80% problemų.

Vadybos uždavinys surasti tas 20% priežasčių ir jas panaikinti.

XXI amžius – beprotystės amžius, didelių ir greitų pokyčių amžius,

kūrybos amžius, resursų trūkumo amžius, atskirų šakų mirimas, naujų

gimimas, verslo sektoriaus mažėjimas ir visuomeninio administravimo

sektoriaus didėjimas, transformavimosi ir dirbančio žmogaus darbo svarbos

didėjimas, ypatingas protinio darbo svarbos augimas, mechaninio darbo

mažėjimas.

Protinis darbas turės būti išvystytas, kad žmogus turės suformuoti

sprendimus, priimti sprendimus ir nešti atsakomybę.

Valdant XXI a. bus labai svarbu:

1. Sukurti savo tikslams pasiekti tinkamą organizacinę struktūrą.

2. Kas priims sprendimą kritinėje situacijoje, struktūra turės būti

skaidri.

3. Būtina užtikrinti, kad tik vienas vadovas duoda nurodymus pavaldiniui.

4. Struktūra darosi plokščia. Kiekvienas darbuotojas vienu metu gali

dirbti skirtingose struktūros vietose. Bus horizontali karjera, bet ne

vertikali.

Personalą reikės ne valdyti, o nukreipti tinkama linkme. Valdymo

tikslas turės būti pasiektas siekiant maksimaliai panaudoti kiekvieno

darbuotojo turimas žinias ir įgūdžius.

Valdymo pagrindu taps kryptis, siekianti pastoviai nustatyti kaip

vartotojas suvokia produkto vertę ir kokį sprendimą vartotojas ruošiasi

padaryti skirstydamas savo grynąsias pajamas.

Valdymo formulė atrodys taip:

I3=PV, kur I3 – intelektas, I2 – informacija, I – idėjos, PV – naujai

sukurta pridėtinė vertė.

Informatizacija eis kaip pirma kartu su intelektu ir idėjomis, o

jiems iš paskos seks procesų automatizacija. Valdymo sprendimai tik tada

bus efektyvūs, jei jų nevaržys juridiniai, teisiniai ar politiniai

apribojimai. Apribojimai – rinkos santykius iškreipiantis prievartinis

mechanizmas.

VALDYMO SISTEMOS

Valdymo sistemos esmė ir struktūra

Valdymo sistema – tai tam tikras mechanizmas, kurio pagalba vadovai

priima valdymo sprendimus, dislokuoja laike ir erdvėje ir deleguoja juos

pavaldiniams. Struktūriniu požiūriu valdymo sistema apjungia tokius

elementus:

1. Valdymo principus.

2. Valdymo metodus.

3. Valdymo stilius.

4. Valdymo struktūras.

5. Valdymo techniką.

Svarbiausia, naudojantis valdymo sistemos pagalba, valdyti bet kokius

procesus. valdymas remiasi pagrindiniais principais, jeigu jie nėra

išlaikomi rezultato niekada neturėsime. Principai apibrėžiami kaip valdymo

elementai, kurių laikantis formuojami ryšiai tarp vadovų ir pavaldinių.

Principai:

1. Įgaliojimų veikti perdavimas pavaldiniui, užimančiam tam tikrą

pareigybę yra parašyti pareigų nuostatuose (pareigų aprašuose,

pareigybių instrukcijose).

2. Kartu su įgaliojimais turi būti deleguojama atsakomybė. Įgaliojimas be

atsakomybės yra bevertis. Atsakomybė yra aprašoma pareigų nuostatuose.

Juridiškai patikrinama atsakomybė. juridiškai atsakomybė
įtvirtinama

parašu ir įmonės antspaudu.

3. Kartu su įgaliojimais ir atsakomybe pavaldiniui deleguojama ir

valdžia. Valdžia pasireiškia normalia forma, jeigu įgaliojimai ir

atsakomybės laipsnis yra lygiaverčiai.

4. Vienvaldiškumo išlaikymas. Kiekvienas pavaldinys turi turėti tik viena

vadovą.

Įgaliojimas – tai teisių ir galimybių naudotis valdžia suteikimas.

Valdžia – tai galimybė įtakoti pavaldinių poelgius. Įtakojimas yra vykdymas

naudojant valdymo metodus. Yra 3 valdymo metodai:

Administraciniai (įstatymai, nurodymai).

Ekonominiai (atlyginimo sumažinimas, padidinimas).

Psichologiniai (įtikinėjimas, pagrindimas, vertimas daryti per baimę,

tikėjimo generavimas, naudojimasis savo žavesiu ir t.t.).

Kaip panaudoti metodus? Kiekvienas vadovas pasirenka pagal valdymo save

valdymo stilių:

Autokratinis (labiausiai naudojasi patvariais, vadovo „aš“).

Demokratinis (pilna laisvė).

Liberalinis (vidurkis tarp autokratinio ir demokratinio). Priklauso nuo

situacijos, kaip elgiasi vadovas.

kad vadovai galėtu veikti pavaldinius naudodami principus, metodus, stilius

yra sudaromos valdymo struktūros, kuriose pasiskirstomi darbai pagal

funkcijas ir schematiškai parodoma, kuriam vadovui priklauso kurie

pavaldiniai. Priklausomai nuo tikslų, struktūros gali būti linijinės,

matricinės, funkcinės, štabinės ir t.t.

Valdymo sistemų formavimo požiūriai

Priklausoma nuo valdomo objekto ir nuo vadovo norų, bei sugebėjimų

valdymo struktūra gali būti formuojama skirtingais požiūriais. Yra žinomi 4

sistemų formavimo požiūriai:

1. Klasikinis arba tradicinis.

2. Procesų.

3. Sisteminis.

4. Situacinis.

Žiūrint į valdymo sistemą tradiciniu požiūriu atskirai galvojama kaip bus

motyvuojamas darbas, siekiama lyderiavimo, kuriama organizacijos kultūra ir

t.t.

Žiūrint į valdymo sistemą procesų požiūriu sprendžiame kaip planuosime

procesus, kaip organizuosime procesus, kaip motyvuosime ir kontroliuosime.

Sisteminis požiūris, tai kai į valdymo objektą žiūrime kaip į kibernetinę

sistemą (įėjimas, juoda dėžė, išėjimas). Įėjime dažniausiai įvardijami

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2203 žodžiai iš 7323 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.