Vadybos samprata esmė ir objektas
5 (100%) 1 vote

Vadybos samprata esmė ir objektas

Vadybos samprata, esmė ir objektas

Vadybos ir menedžmento supratimas.

Šios dvi sąvokos yra tapačios.

Vadyba – poveikio į valdomą objektą būdas, sistema.

Poveikis reikalingas užtikrinti rezultato gavimą. Organizacija yra vadybos objektas ir prielaida.

Sistema – tai tam tikra struktūra, charakterizuojama elementų išdėstymu tam tikra tvarka.

Tikslas apsprendžia sistemos buvimą ir organizacijos paskirtį.

Tvarka – žmonių bendradarbiavimas, kooperavimas ir jų veiklos koordinavimas.

Hierarchija – sistemos pasidalijimas koordinavimo funkcijų.

Vadybos subjektas – vadovai.

Esant sistemai, organizacijoje egzistuoja:

1. horizontalūs ryšiai tarp žmonių, dirbančių vienoje organizacijoje;

2. vertikalūs ryšiai;

3. skirtingo pobūdžio jungiamosios grandys:

• technologiniai ryšiai;

• funkciniai ryšiai;

• tarnybiniai ryšiai (vadovų ir pavaldinių);

• informaciniai ryšiai.

Vadyba yra procesas, kurio metu asmenų grupė ar vadovas, vadovauja kitiems asmenims.

H. MAYERS klasifikavimo pobūdis.

Vadyba yra:

1. Ekonominis išteklius (ekonominis pobūdis);

2. Poveikių sistema (administracinis-organizacinis pobūdis);

3. Žmonių klasė ar elitas (socialinis pobūdis).

Požiūriai į vadybą:

1. Sisteminis.

Tai yra valdymo požiūris. Sistema – visuma sudaryta iš tam tikrų sąveikaujančių dalių, kurios bendrai daro įtaką vienai organizacijai. Organizacija – atvira sistema, kurią apsprendžia vidinė ir išorinės aplinkos.

Sistema skirstoma į posistemes:

• Programinės sistemos;

• Adaptyvinės sistemos;

• Mišrios (sudėtingos) sistemos.

2. Procesinis.

Vadyba nagrinėjama kaip procesas. Kadangi darbas yra tikslo siekimas kitų pagalba nėra vienkartinis veiksmas, o organizacijos{…}

Procesai – tai funkcijos. Vadyba yra visų funkcijų visuma.

A.FAYOLL iškėlė 5 pagrindines funkcijas, kurios vėliau buvo papildytos:

• Numatyti arba planuoti.

Vadyba – tai procesas, kuriame atliekama planavimo, organizavimo ir motyvacijos funkcijos.

• Organizuoti.

• Tvarkyti.

• Koordinuoti.

• Kontroliuoti.

Reikia pažymėti, kad šios funkcijos nėra vienintelės.

Kitos funkcijos:

1) Planavimas.

2) Organizavimas.

3) Tvarkymas (administravimas).

4) Motyvacija.

5) Vadovavimas (lyderystė).

6) Koordinavimas.

7) Kontrolė.

8) Komunikacija.

9) Tyrimai ir vertinimas.

10) Sprendimų priėmimas.

11) Personalo vadyba.

12) Atstovavimas ir derybų vedimas.

13) Diagnostika.



3. Situacinis.

Šį požiūrį lemia konkrečių aplinkybių visuma.

Situacinio požiūrio metodologija apibūdinama kaip keturių žingsnių procesas:

1) Vadovas turi būti susipažinęs su įrodžiusiomis savo efektyvumą profesionalios vadybos priemonėmis. Esmė ir metodai.

2) Kiekviena iš vadybos koncepcijų turi stipriąsias ir silpnąsias puses. Galimybės panaudoti metodus konkrečioje situacijoje. Rizikos faktoriaus įvertinimas.

3) Vadovas turi įvertinti ir interpretuoti situaciją. Svarbiausia įvertinti reikšmingiausius veiksnius, jų įtaką.

4) Vadovas turi mokėti susieti konkrečius veiksmus, kurie duotų maksimaliai mažesnes neigiamas pasekmes ir turėtų mažiausiai trūkumų ne apskritai, bet konkrečioje situacijoje.

Taip užtikrinamas tikslo pasiekimas, efektyviausiu būdu duotomis aplinkybėmis.

Vadybos proceso turinys ir lygiai

Svarbiausi organizaciją apibūdinantys bruožai:

1. Ne mažiau kaip 2 žmonės;

2. Bendras tikslas, kurį iškelia žmonės;

3. Sąmoningai siekiant bendro rezultato, suderinta veikla.

Organizavija – tai grupė asmenų, kurių veikla yra sąmoningai kordinuojama siekiant tikslo.

Organizacija yra socialinė-ekonominė sistema. Organizacija – tai bendradarbiavimo ryšiais susieta žmonių grupė. Kiekviena organizacija kuriama, kad kurti prekę, teikti paslaugas.

Organizacija turi visas sistemoms būdingas sąvybes:

• Vientisumas

• Dalumas

• Unikalumas

• Neapibrėžtumas

• kt.

Projektuojant kiekvieną sistemą būtina nustatyti 3 charakteristikas:

1. funkcinę (atlieka funkcijas)

2. morfologinę (sistemos sandara: homogeninė, heterogeninė)

3. procesinę (informaciniai procesai).

Organizacijos grupuojamos pagal 5 aspektus

I Funkcijos visuomenės gyvenimo požiūriu:

1. Gamybinės

2. Komercinės

3. Finansinės

4. Gamybinės infrastruktūros (transporto, energetikos)

5. Socialinės infrastruktūros (mokslo, sporto)

6. Klubinės organizacijos (kurybinės sąjungos)

7. Specifinės (kariuomenė, kulto tarnybos)

8. Politinės (partijos, politinės organizacijos).

II Nuosavybės formos požiūtiu:

1. Privačios

2. Valstybinės

3. Akcinės bendrovės

III Teisinės-organizacinės formos požiūriu:

1. Savistoviai

2. Kartelis

3. Sindikatas

4. Trestas

5. Konsernas

6. Konsorpciumas

7. Satelitinės

IV Dydžio požiūriu:

1. Mažos (smulkios)

2. Vidutinės

3. Didelės

V Gamybos tipo požiūriu:

1. Vienetinė

2. Serijinė

3. Masinė

Svarbiausios organizacijos charakteristikos:

1.1 Ištekliai (jų įvairumas – finansiniai, nekilnojamas turtas, žmogiškieji ištekliai)

1.2 Technologija, technika

2 Priklausomybė nuo išorinės aplinkos (išorinės aplinkos poveikio laipsnis). Svarbiausia, kad reikia atsižvelgti į išorinių veiksnių dinamiškumą, kiekybinį, kokybinį jų pakitimą.

3 Horizontalus ir vertikalus darbo pasidalinimas. Visos darbų apimties padalinimą į
dalis vadiname horizontaliu pasidalinimu. Tam tikros veiklos apribojimas. Vertikalus pasidalinimas – tai vadovavimo darbų atskyrimas nuo kitų darbų, tai darbo kordinavimo veiksmų atskyrimas nuo darbo veiksmų. Nuo horizontalaus ir vertikalaus darbo pasidalinimo priklauso organizacijos sėkmė.

Vadybai būdingi bruožai:

HENRY MINTZBERG nuomone: Vadyba – tai tam tikrų vaidmenų arba rolių vykdymas.

Vaidmuo – tai apibrėžtų elgesio taisyklių rinkinys, atitinkantis konkrečiai pareigybei. Galima turėti įtakos vaidmens charakteriui bet ne turiniui.

Jis išskyrė 10 vaidmenų, kuriuos sugrupavo į 3 grupes (paskelbti buvo 1973m.):

I Tarpasmeniniai vaidmenys:

1 Vyriausias vadovas – simbolis, galva, privalantis paklusti teisinėms ir socialinėms normoms;

2 Lyderis – atsakingas už pavaldinių skatinimą, už darbuotojų parinkimą, paruošimą;

3 Jungiančioji grandis – užtikrina kontaktus viduje ir išorėje

II Informaciniai vaidmenys (svarbiausi):

1 Informacijos priėmėjas – renka specelizuotą informaciją apie išorines sąlygas;

2 Informacijos skleidėjas – duoda komandas, rengia planus;

3 Atstovas – dalyvauja pasitarimuose, priima sprendimus.

III Vaidmenys pagal sprendimų priėmimą:

1 Verslininkas – ieško galimybių organizacijoje ir už jos ribų įgyvendinti tikslus;

2 Pašalinantis nesklandumus – priima sprendimus ekstremaliomis sąlygomis;

3 Išteklių skirstytojas – atsakingas už įvairių išteklių paskirstymą;

4 Vedantis derybas, derybininkas – atsakingas už atstovavimą organizacijos išorėje, veda derybas su klientais.

HENRY ROGERS “vienos skrybelės principas”

Kiekvienas vadovas tuo pačiu metu yra ir pavaldinys.

Vadovas yra toks, kokį jį laiko pavaldinys.

Vadyba – tai būtinas organizacijos suformulavimo ir siekių įgyvendinimo, planavimo, organizavimo motyvacijos ir kontrolės procesas.

Šios 4 funkcijos laikomos pirminėmis, be to dar išskiriamos komunikacijos, sprendimų priėmimo, personalo vadybos ir lyderystės funkcijos.

ZAKAREVIČIUS rašo, kad svarbiausias yra sprendimų priėmimas.

Vadybos funkcijos yra universalios.

ANRI FAJOLI apibrėžimas: Vadyba – tai darbo atlikimas kitų rankomis.

Vadybos funkcijos

1 Planavimas – ateities vizijos numatymo ir veiklos turinio numatymo procesas;

2 Organizavimas – sudaryti struktūrą, paskirstyti darbą, parinkti konkrečius vykdytojus, suteikti įgaliojimus, atsakomybę, kordinuoti veiklą;

3 Motyvacija – savęs ir kitų skatinimas;

4 Kontrolė – užtikrinti ar visi procesai atliekami teisingai, palyginama su standartais;

5 Sprendimų priėmimas – veikimo krypties pasirinkimas iš kelių alternatyvų. Intelektualinis procesas;

6 Komunikacija – pasikeitimo informacija procesas. Sugebėjimas perduoti idėjas. Informacijos kaupimas, panaudojimas;

7 Personalo vadyba – specifinė žmonių parinkimo, paskirstymo ir tobulinimo veikla;

8 Lyderystė, vadovavimas – pavaldinių veiklos nukreipimas tam tikra reikiama linkme savo autoriteto ir sąvybių pagalba.

Vadovų lygiai


• Aukščiausio, institucinio lygio vadovai;

• Vidutiniai vadovai (oadalinių vadovai);

• Žemiausio, technologinio lygio vadovai.

Aukščiausio lygio vadovai daugiausia dėmesio skiria ryšiams su kitomis organizacijomis.

Žemiausio lygio – pavaldiniams.

Vidutinio lygio – veiklos kordinavimui horizontale kryptimi.

Aukščiausio lygio vadovai labiausiai atsakingi už strateginius klausimus; vidutiniai – taktinius; žemiausi – operatyvinius.

Vadovavimas apsprendžia sėkmę įmonėje. Organizacijos veikla sėkminga, jei ji pasiekia savo tikslą.

Organizacijos sėkmės elementai:

1. Tęstinumas ( išgyvenimas);

2. Efektyvumas-rezultatyvumas;

3. Praktinis realizavimas – visuomenės opinija.

 Kiekviena organizacija turi tikslą. Vienas iš tikslų yra tai, kad organizacija būtų tęsiama, išgyventų, tęstų pasirinktą veiklą. Išgyvenimas – tai veiklos tęstinumo garantas. Tačiau tai ne tikslas, o priemonė, prielaida, sėkmės elementas.

 Organizacija turi dirbti efektyviai, rezultatyviai. P.Dukelis: “Rezultatyvumas pasireiškia tame, kad daromi reikalingi, naudingi daiktai. Efektyvumas – kad teisingai sukuriami šie daiktai.

Organizacinės sistemos vertinimo kriterijai

1. Veiksmingumas;

2. Ekonomiškumas;

3. Kokybė;

4. Pelningumas;

5. Našumas;

6. Darbo aplinkos kokybė (socialinės saugos lygis);

7. Inovacijos.

1. Veiksmingumas apibūdina tikslų pasiekimo laipsnį. Naudojami 3 kriterijai:

• Kokybinio vertinimo (ar mes darome reikalingus daiktus, atitinkančius reikalavimus, standartus);

• Kiekybinio verinimo (ar mes darome visus reikalingus daiktus);

• Laiko arba terminų reikalavimai, savalaikiškumas (ar laiku darome daiktus).

2. Ekonomiškumas. reikalingi panaudojimui ištekliai

faktinis panaudojimas

Turi būti >1.

3. Kokybė. Ar produktas patenkina poreikius, ar jis skirtas tam, kam gaminamas, ar bus ilgai vartojamas?

4. Pelningumas. Įvairūs koeficientai. Bendros pajamos Pelnas

Bendros sąnaudos Apyvarta

5. Našumas – sistemos produkcijos ir sąnaudų jai pagaminti santykis;

6. Darbo aplinkos kokybė – toje sistemoje dalyvaujančių asmenų reakcija į socialinius-techninius sistemos aspektus;

7. Inovacijos – naujovių taikymas, produkcijos ar paslaugų tinkamumo vartotojo požiūriu taikymas.

 Praktinis realizavimas –

visuomenės nuomonė. Sėkmingas sprendimas yra tada, kai jis praktiškai realizuojamas.

Prestižas įgyjamas labai dažnai vadybos dėka.

Organizacijai sekasi jei ji turi atitinkamus išteklius, yra gerai tvarkoma gabių ir išmanančių menedžerių, kurie prisitaiko prie kintančių aplinkos reikalavimų ir turi laimę.

Svarbiausia – žmonių asmeninės savybės

1. Sugebėjimai – tai mokėjimas, gebėjimas kažką tai daryti. Tai išvystoma savybė, gali būti mokymo keliu išvystytoma. Tai dinaminė, kintanti savybė.

2. Gabumai ir polinkiai – įgimtos savybės. Gabumai bus išvystyti, jei polinkiai bus ta pačia kryptimi.

3. Poreikiai – fiziologinis-psichologinis ko tai norėjimas, Įgimti ir išsivysto, atsiranda.

4. Lūkesčiai – žmonės, įvertindami situaciją savo paties patirtimi, tikisi tam tikrų poreikių. Gera ta organizacija, kuri sudaro maksimalias galimybes žmonėms patenkinti savo lūkesčius. Lūkesčiai yra individualūs, bet jie gali ir sutapti.

5. Požiūris, socialinė nuostata – tai ypatybė vertinti įvykius, reiškinius, faktorius, priskiriant juos teigiamam ar neigiamam, patenkinamam ar ne. Požiūris formuoja elgesį. Individualus asmens pajautimas, aplinkos pajautimas.

6. Vertybės – bendros nuostatos arba požiūris kas gera, kas bloga.

Išskiruamos 4 žmonių grupės:

 protingi – mąsto, turi sąmojį,

 gudruoliai – mąsto bet neturi sąmojo,

 aštraliežuviai – nemąsto bet turi sąmojį,

 kvailiai – nei mąsto, nei turi sąmojį.

Pagal temperametrą išskiriami:

 melancholikai – lėtas suvokimas, tvirtas regavimas,

 cholerikai – greitas, tvirtas ragavimas,

 sangvinikai – greitas suvokimas bet silpnas regavimas,

 flegmatikai – apejingas, šaltakraujis, santūrus, lengvo būdo, ramus.

Pagal kūno sandarą:

 cerebrotonikas,

 viseletonikas,

 somatotonikas.

Pagal suvokimą, atmintį:

 vizualikas,

 akustikas,

 kinetikas,

Pagal savo “aš” suvokimą:

 tėvas

 suaugęs

 vaikas

Pagal savęs vertinimą:

 laimėtojas

 pralaimėtojas

 piktas pesimistas

 save menkinantis.

Pagal vertybes:

 politinė

 religinė …

Pagal asmens socialinę orientaciją:

 diktatorius,

 skuduras,

 teisėjas,

 prielipas,

 gynėjas,

 kalkuliatorius,

 chuliganas,

 šaunus vaikinas.

Žmonių elgesys grupėje

H.DIRKSO bendradarbių tipai:

 dalykiški – užtikrinti,

 geranoriški,

 pedantai,

 dėmesio reikalaujantys,

 nerūpestingi,

 nepatenkinti.

Priklausomai nuo jų reakcijos į kritiką, pastabas įvairiose situacijose:

Tipas Reakcija Pagrindimas

Dalykiški – užtikrinti Dalykinis, teigiamas požiūris į pastabas, kritiką. “Klaidas daryti man netinka”

Geranoriški Kaltės jausmas Jis yra teisus mane kritikuodamas

Pedantai Ar jo veikla remiasi taisyklėmis Aš pasistenksiu laikytis taisyklių

Dėmesio reikalaujantys Įsižeidimas Aš negalėjau padaryti tokios klaidos, tai nesusipratimas

Nerūpestingi Nepagrįsti atsikalbinėjimai Taip blogai tikrai nėra

Nepatenkinti Kalti kiti; kaltinimas kitų Kodėl aš visuomet turių būti atpirkimo ožys

Kuo labiau žmogus vertina savo priklausomybę grupei, tuo labiau jo elgesys su taps su grupės siekiais.

Kolektyviškumo ugdymas – organizacijoje esantys nariai turi vienodas vertybes, vienodai vertina aplinką. Kolektyviškumas gali turėti ir neigiamas pasekmes.

Elgesys vadovų ir pavaldinių. Lyderystė arba vadovų tipai

Norint būti efektyviu vadovu, reikia būti efektyviu lyderiu.

Lyderydtė – tai poveikis savo žiniomis, savybėmis į kitus asmenis.

Išorinė aplimka (sisteminis požiūris)

 Tiesioginio poveikio veiksniai

 Netiesioginio poveikio veiksniai

Natūrali-ekologinė aplinka – organizacijos turtai, flora ir fauna, gamtos turtai, atliekų, nutekamų vandenų pašalinimas.

Technologinė aplinka – susijusi su 2 aspektais:

 Technika ir technologija

 Žinios ir įgūdžiai (žinių ir įgūdžių palyginimas išorėje ir viduje).

Ekonominė aplinka – organizacijos veikla (iš išorės gauname išteklius ir duodame rezultatą).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1838 žodžiai iš 6107 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.