Vadybos studijų programų uždaviniai europinių standartų kontekste
5 (100%) 1 vote

Vadybos studijų programų uždaviniai europinių standartų kontekste

Turinys

Įvadas… 2

1.Istoriniai vadybos mokslo šaltiniai.. 3

2.Vadybos mokslo teoriniai aspektai 4 2.1.Vadybos samprata 4

2.2.Vadybos mokslo ir studijų sistema bei jos elementai 4

2.3.Vadybos principai 6

2.4.Vadybos funkcijos 7

2.5.Vadybos metodai 8

3.Vadybos mokslo veiklos sektoriai 8

4.Vadybos mokslo aplinkos tendencijos ES kontekste 11

Išvados 13

Literatūra 16

Įvadas

Vadyba, Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje, yra atskira studijų kryptis. Istoriškai vadybos studijos kildinamos iš ekonomikos studijų ir buvo suprantamos kaip pagrindinis pelno siekiančių organizacijų vadovų rengimo edukacinis šaltinis. Besiformuojant vadybos (management) mokslui pradėta laikytis požiūrio, kad vadyba nebūtinai visada susijusi su verslu, kuris dažniausiai apibrėžiamas kaip kryptinga veikla, siekiant pelno. Vadyba – tai veikla, kurią siekiama, kad organizacijos materialieji ir žmogiškieji ištekliai būtų efektyviai panaudoti siekiant užsibrėžtų tikslų Įsigalioja požiūris, kad vadybos mokslas apibrėžia platesnį kontekstą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas organizacijų vadovų racionalaus, sisteminio požiūrio į problemų sprendimą formavimui.

Pirmiausia savo darbe norėčiau atskleisti vadybos mokslo objektą bei turinį.

Panagrinėkime bendresnę sąvoką „valdymas“. Valdymas – tai procesas, kurio metu valdymo subjektas kryptingai veikia valdymo objektą, siekdamas įgyvendinti tam tikrus tikslus ar interesus.

Kategorija „vadyba“ taikytina tiktai socialinių sistemų valdymo procesams apibūdinti. Tokiu būdu vadyba netiria mechaninių, techninių ar biologinių sistemų valdymo dėsningumų.

Vadybos mokslo turinį atskleidžia vadybos funkcijos. Yra įvairių vadybos funkcijų klasifikacijų, tačiau dažniausiai išskiriamos tokios vadybos funkcijų grupės kaip:

a) planavimas ir prognozavimas,

b) organizavimas ir koordinavimas,

c) motyvavimas,

d) analizė, vertinimas, kontrolė bei reguliavimas.

Poveikiai į valdymo objektą gali būti administracinio, ekonominio ar psichologinio pobūdžio.

Taigi, valdymo subjektas (pavadinkime jį vadybininku), realizuodamas vadybos funkcijas bei taikydamas įvairias poveikio priemones, iš esmės už suvokiama kaip realios būsenos neadekvatumas iš ankstonustatytoms normoms bei standartams arba idealiai būsenai. Pirminis vadybininko uždavinys – identifikuoti ir išspręsti versle kylančias problemas.

Problemų sprendimas vadyboje turi būti sprendžiamas kūrybiškai ir inovatyviai. Tai verčia daryti objektyvi situacija versle, kuriame labai svarbų vaidmenį vaidina konkurencija. Ypač aštri konkurencija yra stebima telekomunikacijų ir duomenų perdavimo srityje, tuo pačiu čia stebima daug originalių ir inovatyvių sprendimų, kuriuos konkuruojančios organizacijos siūlo potencialiems ar esamiems klientams.

1.Istoriniai vadybos mokslo šaltiniai

Vadybos universitetinių studijų formavimosi pradžia siejama su 19-ojo amžiaus antrąja puse, kai įsikūrė tokios aukštosios mokyklos, kaip Wharton Business School Pensilvanijos universitete (JAV) bei Ecole des Hautes Etudes Commerciales Paryžiuje. Prasidėjęs spartus pramonės vystymasis darė įtaką ir verslo studijų vystymuisi. Bene didžiausią įtaką Europoje 20-tojo amžiaus pradžioje turėjo vokiškasis studijų modelis, pagal kurį buvo įkurtos specializuotos verslo aukštosios mokyklos ir kitose šalyse, ypač Skandinavijoje. Pagrindiniai tuo metu dėstomi dalykai: ekonomika, teisė, apskaita. Techniškieji Vokietijos universitetai į mokymo programas pirmieji įtraukė dalykus, suformavusius šiuolaikinės vadybos pagrindus: darbo organizavimą, darbo psichologiją, personalo valdymą. Didžiulis vadybos studijų populiarumo augimas septintajame 20-tojo amžiaus dešimtmetyje siejamas su amerikietiškojo studijų modelio įsigalėjimu. Šio modelio pagrindą sudarė formalių, matematinių metodų taikymas vadyboje, o taip pat pradėję formuotis elgsenos mokslai, pasiūlę organizacijų ir juos sudarančių individų veiklos analizės metodus. Imta visuotinai pripažinti, kad vadybos mokslo koncepcijos gali apibrėžti teorinius sėkmingos organizacijų veiklos pagrindus.

Lietuviškoji vadybos, kaip akademinės disciplinos, formavimosi pradžia siejama su Ekonomikos skyriaus įkūrimu 1923 metais Kauno universiteto Teisės fakultete. Tuo metu, tarp kitų dalykų, čia pradėtas dėstyti mokslas apie prekybos ir pramonės įmonių organizavimą. Vėliau (1940 m.), jau Vilniaus universitete buvo įkurtas Ekonomikos mokslų fakultetas, pradėjęs ūkio planavimo, pramonės ekonomikos, finansų ir kredito, statistikos, ūkinės apskaitos specialybių studijas. Būdinga, kad sovietiniu laikotarpiu terminas “vadyba” buvo nevartojamas, siejant jį su priešiškais oficialiajam

mentalitetui norais susivokti žmonių valdyme (leista tik išrinktiesiems) ar siekti pelno (baudžiama pagal įstatymus).

Atkūrus nepriklausomybę, tie patys terminai pirmiausia tapo ginčų objektu. „Biznis” ar „verslas”, „menedžmentas” ar „vadyba”? – tai klausimai, ilgai aptarinėti akademinėje bei bulvarinėje spaudoje, tiek ieškant geriausio lietuviško atitikmens, tiek ir
aiškinantis šių terminų apibrėžiamą turinį. Pirmosios vadybos studijos universitetuose formavosi, dažnai tik iš nuogirdų mėginant atspėti, kaip ir kodėl jos organizuojamos Vakarų Europos ar JAV aukštosiose mokyklose. Pradininkais čia reikėtų laikyti Kauno technologijos universiteto Administravimo fakultetą ir Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklą. Po nepriklausomybės atkūrimo pradėję aktyviai lankytis istorinėje tėvynėje JAV lietuviškosios akademinės bendruomenės atstovai įtakojo spartų amerikietiškojo studijų modelio paplitimą. Per pastarąjį dešimtmetį vadybos studijos atsirado bene kiekvienoje aukštojoje mokykloje.

2.Vadybos mokslo teoriniai aspektai

2.1.Vadybos samprata

Šiomis dienomis pradėtos vartoti dvi sąvokos – “vadyba” ir “administravimas”. Vienais atvejais šis terminais apibūdinami analogiški procesai, kitais – skirtingi. Lietuvoje terminą “vadyba” įvedė žinomas mokslininkas Graičiūnas.

Vadyba – tai visuminė organizacijos veikla. Visuminis organizacijos valdymas – tai informacinis procesas, kurio metu vyksta sprendimų parengimas ir jų įgyvendinimo organizavimas. Vykdant valdymo veiklą, tenka reguliuoti tiek ekonominius, gamybinius, komercinius, finansinius, tiek socialinius procesus. Praktine prasme vadyba – specifinė veikla, kurią vykdant reguliuojami visi organizacijoje vykstantys procesai. Vadyba moksline prasme – mokslo kryptis apie organizacijų valdymo dėsningumus, principus, metodus, organizacinį mechanizmą. Vadyba yra savotiškas menas, jai atlikti nepakanka turėti reikiamas žinias.

Vadybos praktikai mano, kad sąvokos vadyba ir administravimas yra sinonimai, mokslo požiūriu – tai nepriimtina. Šių sąvokų apibrėžimai remiasi savo poreikiais ir tikslais. Administravimo sąvoka vartojama apibūdinti aukštas vadovo pareigas, kurios nustato organizacijos pagrindinius tikslus, ir strateginę veiklą. Ši sąvoka vartojama, kai nusakoma aukščiausio aparato veikla. Kiti siūlo administravimo sąvoką vartoti kaip įmonės vadovo kasdieninio darbo apibūdinimą. Sakoma, kad sąvoka vadyba yra platesnė.

2.2.Vadybos mokslo ir studijų sistema bei jos elementai

Vadyba yra integruota mokslinė ir praktinė veikla, daranti efektyvų poveikį socialinei, ekonominiai pažangai. Šiuolaikinė vadybos veikla apima ekonominių, teisinių, socialinių, psichologinių žinių panaudojimą įvairių lygmenų praktikoje. Vadybos veikla skirstoma į makro ir mikro vadybos veiklą. Makro vadyba apima stambių, globalinių, didelį poveikį civilizacijos vystymuisi turinčių procesų valdymą. Mikro vadyba apima daugiausia į lokalinius tikslus orientuotų procesų sferą.

Vadybos mokslo ir studijų sistemą sudaro šie elementai :

1. Bendroji vadyba;

2. Strateginė vadyba;

3. Socialinė psichologija ir personalo vadyba;

4. Ekonominiai vadybos pagrindai;

5. Teisiniai vadybos pagrindai;

6. Inovacinių, investicinių procesų bei verslo vadyba;

7. Ekologinių procesų vadyba;

8. Informacinis, marketinginis vadybos aprūpinimas;

9. Technologinių procesų vadyba.

Visose organizacijų valdymo procesuose pagrindinis klausimas yra, kaip priimti teisingus sprendimus ir juos įgyvendinti. Todėl nesuklysime sakydami, kad siauresne prasme vadyba – tai optimalių sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo organizavimo menas ir mokslas.

Vadybos svarbos, sprendžiant šalies ūkio pereinamojo laikotarpio problemas, nagrinėjimas turi prasmę, jei ekonomikos formavimo procesas traktuojamas kaip valdomas procesas. Perėjimas iš planinės į laisvos rinkos ekonomiką gali vykti dviem būdais: Pirmasis – “ šokoterapinis”. Šio modelio esmė – greitas staigus, visų kliūčių trukdančių laisvai paklausos, pasiūlos pusiausvyrai, pašalinimas. Kitas požiūris į ekonomikos reformavimą pagrįstas taip vadinamo “dvisektorinio” modelio panaudojimu, kuris teigia, kad visa reforma turi būti vykdoma suderinant sistemines reformas (kainų, finansų – kredito, pinigų sistemas, apskaitos) su struktūrinėmis reformomis (nuoseklus privatizavimas, praminės ir žemės ūkio restruktūrizavimas it t.t). Šalies ūkiui labai svarbu, kaip veikia dvi aukščiausios valstybinės institucijos – Seimas ir Vyriausybė, nes jie numato ekonomikos reformavimo ir ūkio valdymo strategiją. Svarbu, kad jie konsultuotųsi su mokslininkais, ekspertais praktikais, užsienio konsultantais. Vyriausybė kaip oficialų dokumentą turėtų sudaryti veiksmų programą, kur būtų priemonės padėsiančios realizuoti programą. Visuose valstybės organuose turi dirbti kvalifikuoti darbuotojai.

Visi vadybiniai sprendimai labai svarbūs ir įvairūs savo turiniu, tikslais, priėmimo būdais ir turi ne mažą įtaką priimamų sprendimų kokybei, jų realizavimo proceso eigai.

2.3.Vadybos principai

Vadybos sistemoje svarbiausią vietą užima vadybos principai. Nuo to, kaip praktikoje laikomasi vadybos principų reikalavimų labai priklauso vadybos veiksmingumas. Pirmasis principus paskelbė F.Teiloras:

1. Kiekvienas darbuotojas turi gauti didelę aiškią apibrėžiamą kasdieninę užduotį;

2. Būtinos standartizuotos sąlygos, lengvesniam užduoties įvykdymui garantuoti;

3. Už sėkmingą užduoties vykdymą reikia mokėti, o nepadaręs darbo darbuotojas turėtų patirti materialinius nuostolius.

Toliau principus plėtojo Emersonas:

iškelti idealai ar tikslai;

2. Sveikas protas;

3. Kompetentinga konsultacija;

4. Drausmė;

5. Derama pažiūra į personalą;

6. Greita, patikima, išsami, tiksli ir nuolatinė apskaita;

7. Dispečerystė;

8. Normos ir grafikai;

9. Sąlygų normavimas;

10. Operacijų normavimas;

11. Rašytinės standartinės instrukcijos;

12. Atlyginimas už našumą.

Šiuolaikiniai vadybos principai:

1. Įmonės valdymo decentralizavimas;

2. Darbuotojų skaičiaus, rengiančio valdymo sprendimus, didinimas;

3. Darbuotojo ir įmonės interesų tapatinimas;

4. Pasirengimas diegti naujoves;

5. Nuolatinis personalo mokymas;

6. Nuolatinė alternatyvios įmonės veiklos paieška;

7. Nestandartinių personalo darbo variantų naudojimas;

8. Naujų darbo ir novatoriškumo skatinimo būdų taikymas;

9. Ilgalaikių profesionalios veiklos programų, įjungiant ir karjeros planavimą, vykdymas;

10. Personalo naujo mąstymo formavimas, orientuojantis į įmonės veiklos pokyčius;

11. Rėmimasis lanksčia įmonės darbuotojų lyderystės sistema ir jų asmeniniais ryšiais su išorine aplinka;

12. Nuolatinis ir aktyvus įmonės darbuotojų individualios iniciatyvos rėmimas;

13. Perėjimas nuo komandų direktyvų prie kooperacinės (kolektyvinės) vadybos kultūros, besiremiančios bendrais interesais, žmogiškomis vertybėmis, įmonės tikslais, partneryste, bendradarbiavimu, bendra nauda, o ne valdžia ir pavaldumu;

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1536 žodžiai iš 5020 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.