ORGANIZAVIMAS
1. ORGANIZAVIMAS, JO ESMĖ
Organizavimas yra ko nors surengimas, sutvarkymas į vieną visumą ar griežta sistema, tai kieno nors sandora ar struktūra. Tai vientisų žmonių įrengimų ir medžiagų sistemų projektavimas, tobulinimas ir įgyvendinimas. Darbas yra irgi tokių sistemų elementas. Organizavimo paskirtis yra nurodyti kiekvienam darbuotojui jo darbą, bei suteikti jam įgaliojimus tai yra teisės ištekliams panaudoti.
Organizavimas remiasi sisteminių požiūrių ir nuolatinių, bei visuotinių procesų racionalizavimo.
Organizavimas yra tiesiogiai susijęs su daugelių uždavinių.
Įmonės organizavimas – tai sudarymas ir tobulinimas jos struktūros, kuri leidžia žmonėms bendrai ir rezultatyviai dirbti įgyvendinant įmonės tikslus.
Organizavimas turi 2 pagrindinių aspektų:
1) įgaliojimų suderinimas
2) organizacijos padalinių sutvarkymas pagal strategiją ir tikslus.
2. ĮGALIOJIMŲ SUDERINIMAS
Kiekviena darbo vieta-tai funkcijų ir joms atlikti reikalingų teisių sistema. Visos darbuotojų funkcijos veiklos sistemoje išreiškiamos užduotimis ir atsakomybę. O priemonės išreiškiamos įgaliojimais ir valdžia. Kiekvieno darbo vieta ar pareigos turi būti subalansuotos- tai yra negalima pareigoms skirti funkcijų, kurioms atlikti neduoda pakankamai įgaliojimų.
Skirtingoms pareigoms yra reikalingi ir skirtingo dydžio įgaliojimai. Santykiai tarp skirtingų įgaliojimų pakopų yra nustatomi delegavimų.
Delegavimų vadinamas įpareigojimų ir teisių perdavimas darbuotojui, kuris atsakingas už jų įvykdymą.
Delegavimas naudojamas paskirstant darbuotojams užstatys.
Atsakomybė- yra įsipareigojimas atlikti užduotis ir atsakyti už kokybišką jų rezultatą. Vadovas gali deleguoti tik įsipareigojimus, bei nesavo atsakomybę. Vadovas lieka atsakingas už pavaldinius ir jų veiklą, net ir tuo atvejų jeigu darbuotojas nėra jam tiesiogiai pavaldus.
Įgaliojimai yra skiriami pareigoms, o ne asmeniui, kuris jas užima. Darbuotojas netenka įgaliojimų, kai netenka pareigų. Įgaliojimų ribas apibrėžia organizacijos politika, konkrečius įgaliojimus nurodo pareigybiniai nuostatai, procedūrai ir instrukcijos.
Įgaliojimų negalima sutapatinti su valdžia.
Valdžia- tai reali galimybę veikti ar daryti įtaką situacijai. Valdžia galima turėti ir be įgaliojimų. Įgaliojimai rodo darbuotojų teisę, ką nors daryti užimant šias pareigas. Valdžia rodo ką realiai jis gali padaryti.
Įgaliojimai gali būti 2 tipų:
1.linijiniai
2.funkciniai
Linijinius įgaliojimus vadovas gauna iš savo tiesioginio viršininko jie suteikia teisėtą valdžią reikalauti iš pavaldinių, kad būtų siekiama organizacijos tikslų. Linijinius įgaliojimus turintis vadovus gali savarankiškai bet neviršydama jų ir su kitais nederindamas spręsti ir veikti.
Įgaliojimų delegavimas sukuriama valdymo hierarchija organizacijoje, nes kiekvieno žemesniojo lygio vadovai turi mažesnių įgaliojimų.
Kad vadovams būtų suteikta kvalifikuotų specialistų pagalba, vadovai naudojasi štabų arba funkcinių padalinių konsultacijomis.
Štabo padalinis gali būti 3 tipų:
1.konsultavimo
2.aptarnavimo
3.asmeninio
Pvz. Personalo skyrius vykdo aptarnavimo funkcijos- tai yra jis ieško darbuotojų, aprenka jos, organizuoja mokymą.
Asmeninė administracija-tai vadovo suformuota personalinio padidėjo grupė, šie darbuotojai organizacijoje įgaliojimų neturi ir veikia vadovo nurodymų.
Asmeninės administracijos nariai neturėdami oficialių įgaliojimų gali turėti didelę valdžią.
Administracijos padalinių įgaliojimai gali būti šių rūšių:
-rekomendacijų
-suderinimo lygiagretes
-funkciniai
Vadovai iš savo padalinio gali prašyti rekomendacijų, neprašyti arba rekomendacijomis nepasinaudoti.
Kai administracinis padalinis turi suderinimo įgaliojimus vadovas turi privalomas derinti su juo savo sprendimus.
Turėdamas lygiagrečių įgaliojimų administracijos padalinys gali vadovo sprendimams nepritarti, tai yra jos atmesti ir priversti sprendimą pakeisti. Šiuo atvejų tai kontrolės elementas.
Funkciniai įgaliojimai duoda pagrindą į teisę ne tik siūlyti sprendimus, bet ir uždrausti kai kuriuos veiksmus, kiek tai leidžia jo kompetencija.
Administracijos padalinio viduje gali būti linijiniai įgaliojimai.
Linijinė veikla tiesiogiai siejasi su prekių ar paslaugu turimu finansavimu ar pardavimu. O štabas padeda šias funkcijas vykdyti, kurias veiklos sritis pavesti štabui priklauso nuo organizacijos paskirties strategijos ir tikslų.
Linijinių įgaliojimų delegavimas turi lemiamą vaidmenį koordinuojant veiklą. Deleguojant linijinius įgaliojimus būtina laikytis vienvaldiškumo principo.
F=2N+(N/2(N-1))
N-DARBUOTOJŲ SKAIČIUS
ORGANIZACIJOS STRUKTŪROS
Kiekvieno tam tikrą savarankiškumą turinčio vadovo žinioje sudaromas tam tikras funkcinių ir aptarnaujančių padalinių skaičius. Nustatyta, kad racionaliausi organizacijos valdymo darbą dirbančių darbuotojų.
Grupavimo pagrindai yra dvi:
1. pagal organizacijos tikslus
2. pagal organizacijos veiklos sistemos elementus
Elementai yra šie:
a) Darbo produkto posistemis. Šio posistemio uždavinys yra maksimaliai tenkinti vartotojų poreikius pagal produkto kokybę ir kainą. Šiame posistemyje dirbantys darbuotojai turi garantuoti, kad būtų atlikti visi marketingo darbai, laiku rengiami naujų produktų ir jų
tobulinimo elementai. Darbuotojai turi rūpintis tinkama kontrolę, medžiagų ir darbo kokybę.
b) Darbo kokybė. Šio posistemio tikslas sutampo su gamybos tikslu, taip sujungti darbo procese, darbo jėga, darbo priemones, ir darbo objektą, kad būtų garantuota nustatyto reikiamo kiekio produkcijos gamyba. Gamyba būtina atlikti minimaliomis gyvojo ir sudaiktintojo darbo sąnaudomis. Siekdamas šio tikslo posistemis turi atlikti technologinio parengimo funkcija, t.y. parinkti medžiagas, nustatyti jų sunaudojimo normas, suprojektuoti technologinį procesą, kuri sudaro pagrindinės ir pagalbines operacijos, taip pat racionaliai įrengti darbo vietos bei parinkti geriausius darbo metodus.