TURINYS
I.DĖSTOMA MEDŽIAGA
A.VADYBOS TEORIJOS RAIDA
1) Mokslinio valdymo mokykla( Taylor)
2) Klasikinės organizacijos teorijos mokykla( Fayolis)
3) Bihevioristinė mokykla
4) Sisteminis požiūris
B.ORGANIZACINĖ KULTŪRA
1) Pagrindiniai elementai
2) Korporacinė kultūra
3) Multikultūra
C.MOTYVACIJA
1) Samprata,pagrindiniai teiginiai
2) Poreikių teorijos( Maslow,Herzberg,McClelland)
3) Vilčių teorija
4) Pastiprinimo teorija
II.IŠVADOS
III.LITERATŪRA
A.
Valdymas ir organizacijos-savo istorinių laikų ir socialinės santvarkos bei vietos produktai. Tai vadybos teorijos raidą įmanoma suvokti kaip žmonių mėginimus sutvarkyti santykius atitinkamu istorijos laikotarpiu.
1) Mokslinio valdymo teorija:vadybos kryptis,siekusi moksliškai nustatyti geriausius bet kurios užduoties atlikimo metodus, taip pat parinkti, apmokyti ir motyvuoti darbininkus.
Frederickas W. Tayloras ( 1856-1915) grindžia savo filosofiją keturiais pagrindais principais:
1. Tikro vadybos mokslo sukūrimas taip, kad būtų galima nustatyti geriausią kiekvienos užduoties atlikimo būdą.
2. Darbininkų parinkimas moksliniais pagrindais, tai yra taip,kad kiekvienas darbuotojas būtų atsakingas už užduotį,kuriai jis labiausiai tinka.
3. Mokslinis darbininkų lavinimas ir tobulinimas.
4. Glaudūs ir draugiški ryšiai tarp administracijos ir darbininkų.
2) Klasikinės organizacijos teorija: įvardinti principus ir įgūdžius, lemiančius valdymo efektyvumą.
Henris Fayolis (1841-1925) paprastai yra vertinamas kaip klasikinės vadybos mokyklos įkūrėjas. Jis ne tik pirmas tyrinėjo vadovų elgesį,bet ir pirmasis tai susistemino.
FAYOLIO 14 VALDYMO PRINCIPŲ:
1. Darbo pasidalijimas. Kuo daugiau žmonės specializuojasi tam tikroje srityje, tuo efektyviau atlieka savo darbą.
2. Valdžia. Vadovai turi duoti nurodymus,kaip atlikti užduotis.
3. Drausmė. Organizacijos nariai turi gerbti joje galiojančias taisykles ir nuostatas.
4. Komandų vienovė. Kiekvienas darbuotojas turi gauti instrukcijas tik iš vieno asmens.
5. Krypties vienovė. Toms organizacijos operacijoms,kurių tikslas tas pats,turi vadovauti tas pats vadovas pagal vieną planą.
6. Individualių tikslų pajungimas bendrai gerovei. Kad ir koks būtų įsipareigojimas,darbuotojų interesai negali būti svarbesni už visos organizacijos interesus.
7. Atlyginimas. Už atliktą darbą turi būti atlyginama teisingai ir darbdaviams ir darbuotojams.
8. Centralizacija. Vadovai atsakingi už visą darbą,tačiau turi suteikti savo pavaldiniams pakankamai atsakomybės savo darbus tinkamai atlikti.
9. Hierarchija. Valdžios linija organizacijoje-šiandien dažnai žymima tvarkingais keturkampiais ir linijomis organizacinėse struktūroje-visada įmonėje „brėžiama“ iš viršaus į apačią nuo aukščiausio iki žemiausio valdymo lygio.
10. Tvarka. Medžiagos ir žmonės turi būti reikiamoje vietoje reikiamu laiku.
11. Teisingumas. Vadovai turi būti draugiški ir teisingi savo pavaldiniams.
12. Personalo stabilumas. Didelė darbuotojų kaita trukdo organizacijai sėkmingai dirbti.
13. Iniciatyva. Pavaldiniams turi būti leidžiama patiems kurti ir įgyvendinti savo planus,net jei kartais gali pasitaikyti ir klaidų.
14. Esprit de Corps (kolektyvo dvasia). Komandos dvasios stiprinamas teikia organizacijai vieningumo.
3) Bihevioristinė mokykla:( organizacija yra žmonės) tai grupė vadybos mokslininkų, turinčių sociologijos, psichologijos ir kitų šioms disciplinoms giminingų sričių išsilavinimą ir savo įvairiapuses žinias panaudojančių tam, kad geriau suprastų ir efektingiau valdytų žmones organizacijoje.
Žmonių santykiai,tai kaip vadovas elgiasi su kitais darbuotojais ar naujai priimtaisiais.
Šiomis dienomis konkurencinėje aplinkoje pastebima,kaip yra pritaikytos santykių teorijos. Todėl keičiantis dabartinei pasaulio ekonomikai,dauguma kompanijų nusprendžia sumažinti vadovų ir darbininkų skaičius. Norėdami sušvelninti galimas problemas po mažinimo, vadovai priėmė „visuotinės kokybės valdymo“ programą. Siekiant padėti tiems, kuriuos reikės atleisti, buvo teikiamos išsamios konsultavimo ir perkėlimo paslaugos.
Bihevioristai į vadybos ir organizacijų mokslą įvedė du naujus aspektus:
PIRMA ,jie pateikė dar įmantresnį požiūrį į žmones bei jų siekius.
ANTRA ,bihevioristai taikė mokslinius metodus tirti žmonių elgesį organizacijoje kaip nedalomoje visumoje.
Maslowo žodžiais tariant,žmonės skatinantys poreikiai sudaro tam tikrą hierarchiją,kurios apačioje yra fiziologiniai ir saugumo poreikiai, o viršuje-ego poreikiai(pvz.:pagarbos) ir savirealizacijos poreikiai (pvz.: prasmės ir asmenybės augimo poreikis).
4) SISTEMINIS POŽIŪRIS: į organizaciją kaip darnią ir kryptingą sistemą, susidedančią iš tarpusavyje susijusių dalių. Pagal šį požiūrį, vadovai laiko savo organizaciją vieninga visuma ir kartu kitos, didesnės, išorinės aplinkos dalimi. Sistemų teorija teigia, kad bet kurio organizacijos segmento veikla tam tikru laipsniu veikia visų organizacijos segmentų veiklą.
Į vadybos kalbą skverbiasi daug bendrosios sistemų teorijos sąvokų, todėl vadovams privaloma susipažinti su sistemų teorijos žodynu, kad galėtų suvokti šiuolaikinius laimėjimus.
POSISTEMĖS:dalys, kurios sudaro sistemos visumą.
SINERGIJA: situacija, kai visuma didesnė už dalis.
ATVIRA SISTEMA:
sąveikaujanti su savo aplinka.
UŽDARA SISTEMA : nesąveikaujanti su savo aplinka.
SISTEMOS RIBA: skirianti kiekvieną sistemą nuo jos aplinkos. Ji nelanksti uždaroje sistemoje ir lanksti –atviroje.
SRAUTAI: tokie komponentai kaip informacija, medžiagos ir energija, kurios įeina į sistemą ir išeina iš jos.
GRĮŽTAMASIS RYŠYS: kontrolės sistemos dalis,kurioje veiksmų rezultatai sugrįžta atskiram asmeniui ir įgalina jį nagrinėti bei taisyti darbo procedūras.
Taigi sistemų teorija nustato ribas, kurių neperžengdami mes galime planuoti veiksmus ir numatyti tiesiogines, ir tolesnes perspektyvos pasekmes. Todėl vadovaudamiesi šiuo sisteminiu požiūriu, vadovai gali lengviau palaikyti pusiausvyrą.
B. ORGANIZACINĖ KULTŪRA,tai yra būdingų tam tikros organizacijos nariams tokių svarbių sąvokų, kaip, derybos, vertybės, požiūriai, sutikinimai, visuma. Kultūra turi būti susijusi su kitos organizacijos veikla: planavimu, organizavimu, vadovavimu, kontrole.
1) PAGRINDINIAI TRYS KULTŪROS ELEMENTAI:
Sutartiniai dalykai, tai kurie kartu apibrėžia kultūrą ir į šiuos dalykus kreipentiems dėmesį parodo, kas yra kultūra.
Remiamos vertybės, tai priežastys, kuriomis norime paaiškinti tai, ką darome.
Užslėptos nuostatos, tai nesąmoningi, savaime suprantami įsitikinimai, sampratos, mintys ir jausmai.
2) KORPORACINĖ KULTŪRA
Du tyrinėtojai Kotteris ir Heskettas nustatė du kultūros lygius-vieną matomą ir kitą nematomą. Pirmame, matomame lygyje yra darbuotojų elgesio modeliai ir stilius. Antrame, nematomame lygyje-kartu priimtos ilgalaikės vertybės bei nuostatos.
Harvarde tyrimo metu prieita prie keturių išvadų:
1. Korporacinė kultūra gali turėti žymų poveikį ilgalaikei firmos ekonominei veiklai.
2. Korporacinė kultūra turbūt bus dar svarbesnis veiksnys, kuris lems firmų sėkmę ar nesėkmę ateinančiais dešimtmečiais.
3. Korporacinės kultūros, trukdančios stipriai ilgalaikei financinei veiklai, neretos; jos lengvai atsiranda net firmose, kuriose dirba daug sumanių ir protingų žmonių.
4. Nors ir sunku tai pakeisti, tačiau korporacinės kultūros gali būti taip suformuotos, kad labiau stiprintų firmos veiklą.
Ketteris ir Heskettas atrado, jog kai kurios korporacinės kultūros gerai prisitaiko prie permainų ir išsaugo organizacijos veiklos stilių, tuo tarpu kitos-ne. Jie skiria „adaptyvias“ ir „neadaptyvias“ korporacines kultūras bei apibrėžia pagrindines vertybes ir bendrą elgesį kiekvieno tipo kultūroje.