Vadybos turinys ir funkcijos
5 (100%) 1 vote

Vadybos turinys ir funkcijos

Turinys

1. Vadybos turinys ir funkcijos

1.1.Valdymo esmė ir sudėtinės dalys…………………………………………1

1.2. Fajolio valdymo principai………………………………………………….3

1.3. Vadybos funkcijos……………………………………………………..6

2. Gamybos proceso organizavimas

2.1. Gamybos proceso sąvoka ir sudėtis………………………………………10

2.2. Gamybos proceso organizavimo principai………………………………..13

3. Ekonomikos ir vadybos studijų užsienio universitetuose ypatumai……17

4. Naudota literatūra…………………………………………………………22

1. Vadybos turinys ir funkcijos

1.1. Valdymo esmė ir sudėtinės dalys

Valdymas – tai priemonė ar visuma priemonių, valdymo tikslams pasiekti, valdymo sprendimų paruošimas, priėmimas ir bendravimas visose darbo veiklos srityse, tai specifinė žmonių veiklos funkcija.

Valdymo procesai visuomenėje – tai procesai, vykstantys socialinėse sistemose. Valdymas, kaip poveikis j žmonių veiklą, vadinamas žmonių, sujungtų j grupes, kolektyvus su skirtingais interesais valdymu. Kolektyvas arba žmonių grupė, tai jau daugiau kaip du žmonės. Grupė – tai keletas atsitiktinių asmenų. Kolektyvas – tai visuma asmenų, kuriuos jungia bendri tikslai, siekiai, idėjos, interesai, tai bendrija žmonių, susirinkusių draugėn, kad išspręstų kokį uždavinį. Žmonių kolektyvai, sąmoningai derinantieji pastangas siekti bendro tikslo, vadinami organizacijomis. Organizacijų nariai bendromis pastangomis veikia kokį nors darbo objektą ir paverčia jį darbo produktu. Įvairios darbo technologijos išskaido darbo procesą ir kiekvieno organizacijos nario darbą paverčia daliniu, kurį nusako darbo pasidalijimas arba specializacija. Bendro darbo sėkmė visada priklauso nuo to, kaip organizuota jo narių veika, tarpusavio ryšiai. Poveikis kolektyvo veiklai – tai ir yra jo valdymas. Valdymas yra ta organizuojanti visų gamybos (darbo) procesų pradžia, kai darbas (procesas) organizuojamas ne stichiškai, o siekiant atitinkamo tikslo. Kiekvienas darbas turi būti organizuotas. Atskiras žmogus pats valdo savo veiksmus, o žmonių kolektyvui reikia vadovo, atliekančio valdymo funkciją. Organizacijų vadovybės tikslo siekimas pavaldinių pastangomis vadinamas vadyba.

Valdymas – tai poveikio sistemai procesas, siekiant jam suteikti naują būklę, arba palaikyti kažkokiame nustatytame rėžime. Šis procesas nevyks, jei nebus grįžtamojo ryšio tarp valdomo objekto ir valdymo subjekto, t.y. jei pastarasis negaus informacijos apie poveikio rezultatus.

Valdymą galima nagrinėti organizaciniu požiūriu ir kaip procesą. Organizaciniu požiūriu valdymas apima visą valdymo sistemą – vadovus (vadybininkus), specialistus, tarnautojus, – organizuotą į tam tikras struktūras, geriausiai atitinkančias valdo¬mos sistemos tikslus. Nagrinėjant valdymą organizaciniu požiūriu, akcentuojami šie valdymo sistemos elementai: valdymo personalas, valdymo struktūros, valdymo technika. Pagal valdymo subjekto poveikį valdomajam objektui skiriami valdymo tikslai, principai, funkcijos ir būdai.

Kaip procesas,valdymas apima visus įmonei valdyti reikalingus darbus, uždavinius.

Tai yra dvi vientisos valdymo dalys, todėl valdymas gali būti traktuojamas kaip procesas, kurio valdymo subjektas, organizuotas pagal tam tikras taisykles, užtikrina kryptingą valdomo objekto veiklą.

Valdymas – tai organizacijos narių darbo planavimas, organizavimas, vadovavimas, kontrolė bei visų organizacijos išteklių panaudojimas iškeltiems organizacijos tikslams siekti.

Planavimas reiškia, kad vadovai numato savo tikslus bei veiksmus iš anksto, kurie remiasi kokia nors taisykle, planu ar logika. Pirmasis planavimo žingsnis – tai organizacijos tikslų formulavimas, po kurio nustatomi tikslai kiekvienam smulkesniam tos organizacijos vienetui. Planuojant pateikiami organizacijų tikslai ir geriausios procedūros tikslams pasiekti. Planai yra gairės, kuriomis vadovau¬damasi: 1) organizacija gauna būtinus išteklius tikslams pasiekti ir jais dis¬ponuoja; 2) organizacijos nariai veikia pagal parinktus tikslus ir procedūras; 3) artėjimas pasirinktų tikslų link yra valdomas ir vertinamas, kad būtų ga¬lima laiku imtis priemonių, pataisyti situaciją, jei prie pasirinkto tikslo artėjama nepatenkinamai.

Organizavimas – tai toks darbo, valdžios ir išteklių paskirstymo tarp organizacijos narių ir jų suderinamumo procesas, kuris leidžia jiems pasiekti numatytus organizacijos tikslus. Skirtingi tikslai reikalauja skirtingų organizacinių valdymo struktūrų. Organizacinei veiklai svarbiausia yra žmonių santykiai ir laikas. Organizuojant susidaro organizacijos santykių struktūra ir per šiuos struktūrinius santykius yra siekiama ateities planų.

Vadovavimas – tai darbuotojų skatinimas, nukreipimas reikiama linkme, atitinkama įtaka, siekiant, kad jie atliktų būtinas užduotis. Vadovavimui svarbu žmonių santykiai ir laikas, nes jis glaudžiai sieja vadovą su visais kitais darbuotojais. Sudarydami tinkamą aplinką, vadovai padeda siekti darbuotojams geriausių rezultatų.

Kontrolė skirta tam, kad vadovas turi žinoti, ar organizacijos narių veiksmai iš tikro padeda įgyvendinti jos užsibrėžtus tikslus. Kontrolė
apima šiuos elementus: 1) atliekamo darbo standartų nustatymą; 2) darbo vertinimą; 3) darbo palyginimą su nustatytais standartais ir 4) pasirinktų veiksmų keitimą, kai randama nukrypimų nuo standartų. Kontrolei svarbūs yra žmonių santykiai ir laikas, nes ilgainiui organizuotų santykių rezultatai ne visada susiklosto kaip planuota, todėl vadovai privalo rūpintis kontrole, kuri padeda vadovui išlaikyti organizaciją pasirinktame kelyje. Vis dau¬giau organizacijų kuria naujus būdus, kaip į kontrolės funkciją įtrauk¬ti kokybę.

1.2. Fajolio valdymo principai

Prancūzų inžinierius Henris Fajolis, gyvenęs (1841 – 1925 m.) yra vertinamas kaip klasikinės va¬dybos mokyklos įkūrėjas. Nes jis ne tik pirmasis tyrinėjo vadovų elgesį, bet ir pirmasis tai susistemino. Fajolis tikėjo, kad puiki valdymo praktika turi tam tikrų bendrų bruožų, kuriuos galima identifikuoti ir nagrinėti. Remdamasis šiuo savo įžvalgumu jis suformulavo idealios valdymo doktrinos kontūrus, kurie dar ir šiandien daug kur nepraranda savo galios. Iki Fajolio buvo tikima, kad „vadovais gimstama, o ne tampama“. Tačiau Fa¬jolis tvirtino, kad valdymas – tai įgūdžiai. Jų, kaip ir bet kurių kitų, galima išmokti, tereikia tik suvokti pagrindinius valdymo principus.

Jo doktrina, tai administracijos funkcijos, kurios turi padėti administracijos personalui ryškiau ir sėkmingiau valdyti aparatą. Fajolis administracinę doktriną išdėstė savo knygoje “Pramonės ir bendrasis valdymas” (1916 m.).

Fajolis teigė, kad administravimo funkciją sudaro numatymas, organizavimas, tvarkymas ir kontrolė. Numatyti, tai yra prognozuoti ateitį, nustatyti veiksmų programą. Organizuoti, t.y. derinti įmonės medžiaginį ir socialinį organizavimą. Tvarkyti, t.y. įsakyti veikti įmonės personalui. Derinti, t.y. jungti ir vienyti visus veiksmus ir pastangas. Kontroliuoti, t.y. tikrinti, kad viskas vyktų nustatyta tvarka.

Fajolis apibudino vadovus. Pirmoji sąlyga vadovui – būti geru administratoriumi. Antroji sąlyga reikalauja, kad vadovas butu kompetentiškas techninėje funkcijoje, budingoje tai įmonei. Trečioji sąlyga apibudinama tokiomis vadovo

savybėmis: sveikata ir fizine jėga, inteligentiškumu ir proto jėga, moralės savybėmis, kaip protinga valia, tvirta ir atkakli energija, atsakomybes jausmas ir rūpinimasis bendru interesu, aukštu bendros kultūros lygiu ir bendru supratimu apie visas esmingiausias funkcijas.

Fajolis pirmasis sudarė administravimo principus. Svarbiausi principai būtu:

1. Darbo pasidalijimas, t.y. specializacijos funkcija, pareigybių pasidalijimas. Kuo daugiau žmonės specializuojasi tam tikroje srityje, tuo efektyviau jie atlieka savo darbą.

2. Valdžia. Vadovai turi duoti nurodymus, kaip atlikti užduotis. Formali vadovų turima valdžia suteikia jiems teisę įsakinėti, tačiau ne visuomet pavyksta pa¬siekti paklusnumo, jei jie neturi asmeninio autoriteto (pavyzdžiui, reikiamos kompetencijos).

3. Drausmė, t.y. pagarba nustatytoms elgesio normoms (klusnumas). Organizacijos nariai turi gerbti joje galiojančias taisykles ir nuosta¬tas. Drausmę garantuoja geras vadovavimas visuose or¬ganizacijos lygiuose, teisingos sutartys (pavyzdžiui, įsipareigojimas atlyginti už geresnę darbo kokybę) ir teisiškai patvirtintos baudos už prasižengimus.

4. Komandų vieningumas, t.y. kiekvienas pavaldinys neturi gauti įsakymus daugiau kaip iš vieno viršininko. Įmonės nepakenčia įsakinėjimu dvigubumo. Jei darbuotojas yra tiesiogiai pavaldus keliems vado¬vams, tai neišvengiami prieštaravimai tarp instrukcijų ir neaiškumai dėl valdžios.

5. Vadovavimo vieningumas, t.y. jeigu suderinimo ir pastangų sujungimo sąlyga. Toms organizacijos operacijoms, kurių tikslas tas pats, turi vadovauti tas pats vadovas pagal vieną planą. Pavyzdžiui, kompanijos per¬sonalo skyrius negali turėti dviejų direktorių, besilaikančių skirtingos samdy¬mo politikos.

6. Atskiro intereso pajungimas bendram interesui, t.y., kad įmonės interesai turi pirmauti prieš jos nario arba grupės interesus. Kad ir koks būtų įsipareigoji¬mas, darbuotojų interesai negali būti svarbesni už visos organizacijos inte¬resus.

7. Darbo atlyginimas, t.y. sutelktų pastangų rezultatas. Už atliktą darbą turi būti atlyginama teisingai ir darbdaviams, ir darbuotojams.

8. Centralizacija, t.y. centralizacija ir decentralizacija. Pavaldinių vaidmens sumažinimas priimant sprendimus yra cen¬tralizacija, o jų vaidmens padidinimas – decentralizacija. Vadovai galiausiai vis tiek turi būti atsakingi už visą darbą, tačiau kartu jie turi suteikti savo pavaldiniams pakankamai atsakomybės savo darbus tinka¬mai atlikti. Kiekvienu atveju būtina nustatyti reikiamą centralizacijos laipsnį.

9. Hierarchija, t.y. eilė vadovaujamų pakopų, einančių nuo aukščiausios valdžios iki žemiausių jos narių. Valdžios linija organizacijoje šiandien dažnai žymima tvarkin¬gais keturkampiais ir linijomis organizacinėse struktūrose – visada įmonėje „brėžiama“ iš viršaus į apačią nuo aukščiausio iki žemiausio valdymo lygio.

10. Tvarka, t.y. tam tikra vieta kiekvienam darbuotojui ir kiekvienas darbuotojas savo vietoje. Medžiagos ir žmonės turi būti reikiamoje vietoje reikiamu metu. Žmonės turi užimti tokias pareigas ir dirbti tokį darbą, kuriam jie labiausiai tin¬ka.

11. Teisingumas, t.y. gero kitam
derinimas su teisingumu, skatinantis funkcijonierių ištikimybę ir gerą valią . Vadovai turi būti draugiški ir teisingi savo pavaldiniams.

12. Personalo pastovumas, t.y. išreiškiamas tuo, kad vidutinio vertingumo vadovas ilgai būnantis savo vietoje, laikomas vertesniu už kelis aukščiausio rango vadovus, kurie tik prabėgomis užima pareigas. Didelė darbuotojų kaita trukdo organizacijai sėkmingai dirbti.

13. Iniciatyva, t.y. galimybė ką nors sumanyti ir įgyvendinti. Pavaldiniams turi būti leidžiama patiems kurti ir įgyvendinti savo planus, netgi jei kartais gali pasitaikyti ir klaidų.

14. Personalo vienijimas, t.y. kolektyvo dvasia. Komandos dvasios stiprinimas teikia or¬ganizacijai vieningumo. Ją padeda ugdyti net ir nežymūs veiks¬niai. Fajolis siūlė kur tik galima bendrauti tiesiogiai žodžiu, o ne for¬maliomis, rašytinėmis priemonėmis.

H.Fajolis nagrinėjo administravimo taisykles. Jis teigė, kad vadovui būtina išstudijuoti savo tiesioginius pavaldinius ir žinoti, ko jis gali laukti iš vadovų, kiek gali pasitikėti jais. Toks tyrimas neįmanomas esant dideliam personalo tekamumui. Taip pat vadovams būtina pašalinti negabiuosius, kurie negali ar nenori vykdyti užduočių. Ši pareiga reikalauja aukščiausių moralinių viršininko savybių ir tam tikro pilietinio didvyriškumo. Vadovas privalo būti pavyzdžiu. Blogas pavyzdys yra užkrečiantis ir, eidamas iš viršaus turi neigiamas pasekmes visam darbui. Vadovui reikia organizuoti pasitarimus. Pasitarimas taip pat yra priemonė geriau pažinti savo pavaldinius. Vadovų pagrindinis tikslas neleisti smulkmenoms atitraukti visų dėmesį.

Taip pat A.Fajolis domėjosi įmonės organizavimo klausimais. Organizuoti įmonę, tai aprūpinti ja viskuo, ko reikia darbui: medžiagomis, įrengimais, kapitalais ir personalu. Jis teigė, kad prieš pradedant įmonėje daryti organizacinius pakeitimus, būtina atsižvelgti į šiuos veiksnius:

1. Ar galima išrinkti bendrą valdymo tipą tinkamiausią duotam atvejui;

2. Visais atvejais neišvengiamos išlaidos, kol įvyks permainos ir sumažės gamybos kaina;

3. Naujienų įsisavinimui reikalingas tam tikras laikas;

4. Svarbu, kad pakeitimai būtu daromi tinkama tvarka, nustatytu nuoseklumu, priešingu atveju gali blogėti kokybė ir kilti nesutarimai su darbininkais, o tokie nesutarimai dažniausiai virsta streikais.

A.Fajolio pažiūros susilaukė plataus atgarsio pramonės sluoksniuose. Jos buvo sutiktos, kaip tikroji šiuolaikinio valdymo poreikių ir siekių išraiška.

1.3. Vadybos funkcijos

Vadyba tai valdymo, vadovavimo mokslas, kuris apima socialinių organizacijų, sistemų valdymą, tam tikro istorinio laikotarpio ar šalies praktinių valdymo metodų ir tradicijų visuma, tai gamybos proceso koordinavimo veikla, siekiant optimizuoti ekonominių išteklių naudojimą.

Vadybinė veikla – tai visuminė organizacijos valdymo veikla, o ne tik žmonių, dirbančių šioje organizacijoje, veiklos ir santykių reguliavimas. Praktine prasme, vadyba yra specifinė veikla, kurią vykdant reguliuojami visi įmonėje vykstantys procesai. Moksline prasme – mokymo kryptis apie organizacijų valdymo dėsningumus, principus, metodus, organizacinį mechanizmą.

Be vadybos neišsiversi jokioje organizacijoje (ar tai būtų pramonės, žemės ūkio įmonė, ar šeima), jos reikia bet kuriame procese (ir socialiniame, ir techniniame). Principiniai vadybos teiginiai yra analogiški ir nepriklauso nuo valdomo proceso ar objekto.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1906 žodžiai iš 6352 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.