Įvadas
Psichologinis klimatas – vyraujantis grupėje emocinis nusiteikimas, psichinė būsena, atspindinti grupės veiklą. Tai požiūris į įvykius, reiškinius, atspindys žmonių tarpusavio santykių, jų vertybių orientacijų, interesų, moralinių normų… Psichosocialinis grupės klimatas susidaro ir įsivyrauja bendraujant, veikiant. Bendraujant išryškėja vidinės žmonių tarpusavio poveikio situacijos: konkuravimas, kolektyvinė atsakomybė, grupės spaudimas ar bendradarbiavimas, sąmoninga ar formali drausmė.
Šiame darbe iš pradžių, supažindinsiu su grupių įvairove, nes kiekvienas iš mūsų priklausome ne vienai grupei, o bent jau kelioms mažiausiai. Vėliau kalbėsiu kaip grupė veikia naują jos narį, kaip jis palaipsniui pritampa arba ne prie kolektyvo, pabandysiu atskleisti žmonių tarpusavio santykius grupėje, jų įtaką klimatui darbe, asmenybių skirtumus ir kitus veiksnius, kurie įtakoja teigiamą arba neigiamą psichologinį klimatą.
Grupių skirstymas
„Asmenybė yra grupių, iš kurių susidaro visuomenė narys. Žmonės jungiasi į grupes, kad lengviau galėtų patenkinti įvairius savo poreikius. Dėl to kiekvienos kultūros visuomenėje randama daug grupių, besiskiriančių savo funkcijomis.“ (A. Jacikevičius, 1995, p. 170). Grupės skirstomos:
§ realios (kai jos nariai palaiko kontaktus (moksleivių klasė, choras ir pan.) ir sąlyginės (sudaromos teoriškai pagal bendrus požymius (sportininkai, inteligentai, paaugliai ir pan.).
§ Pagal narių skaičių ir tam tikras ypatybes: makro – didelės grupės, jų nariams nebūtini tarpasmeniniai santykiai (tautos, partijos, žmonija…) ir mikro – nedidelės grupės, kuriose nariai pasiskirstę tam tikromis rolėmis pvz.: vadovas, seniūnė, valytoja…
§ Formalios – grupės sudarytos pagal tam tikras taisykles įvairiems uždaviniams spręsti (moksleivių klasė, futbolo komanda..) ir neformalios – formuojasi pagal poreikius.
§ Siekiančios antivisuomeninių tikslų – klikos.
§ Taip pat skiriamos trys grupių pakopos: asociacija korporacija kolektyvas.
§ Laiko atžvilgiu – nuolatinės, laikinosios, atsitiktinės.
§ Grupės į kurias laisvai įstojama ir priverstinės.
Šiame darbe aptarsiu psichosocialinį klimatą formalioje grupėje t.y. darbo kolektyve, kurios nariai be jokios abejonės yra taip pat daugelio išvardintų grupių atstovai.
Asmenybė ir grupė
Kiekviena grupė turi savo taisykles, vertybių sistemas, tikslus, kitas ypatybes kurios susiformavo dar prieš asmenybei tampant grupės nariu. Asmenybė susiduria su sudėtinga sistema, pati būdama įvairiausių gebėjimų, gabumų, nuostatų, įsitikinimų ir kt. ypatybių visuma.
Ar asmenybė gali būti savarankiška grupėje? Amerikiečių psichologas Solomonas Aschas nustatė, kad 33 % žmonių nepajėgia atsispirti grupės nuomonei ir prisitaiko prie nustatytos tvarkos, taisyklių – jie vadinami konformistais, na, o tie kurie yra pastovūs, autonomiški – vadinami neokonformistais.
Štai tokios aplinkybės didina konformiškumą:
§ Kai pasijuntame neišmanantys arba nesaugūs;
§ kai grupėje yra bent trys žmonės (dar labiau didėjant žmonių kiekiui, konformiškumas didėja nedaug);
§ kai grupė yra vieninga (jei grupėje atsiranda dar nors vienas pasipriešinantis, socialinė drąsa padidėja);
§ kai grupė patinka, atrodo patraukli;
§ kai nesame iš anksto apsisprendę dėl atsakymo;
§ kai kiti grupės nariai stebi mūsų elgesį;
§ kai kultūra skatina pagarbą socialinėms normoms.
Kokios konformiškumo priežastys? Kodėl mes dažnai tampame paklusnūs grupės nuostatoms ir taisyklėms? Dažniausiai taip elgiamės nes nenorime būti atstumti arba norime sulaukti socialinio pritarimo – tai vadinama normine socialine įtaka. Ištikimas laikymasis grupės normų labai svarbus identifikacijai su grupe. Kita konformiškumo priežastis: grupė gali suteikti vertingos informacijos. Pritardami kitų žmonių nuomonei apie tikrovę, pasiduodame informacinei socialinei įtakai.
Kiekvieno grupės nario statusą lemia ne oficialios jo pareigos, bet teigiamas ar neigiamas viso kolektyvo įvertinimas, jo normų paisymas. Kiekvienas savo poelgius lygina su grupės, visuomenės narių elgesiu, vertybėmis, susiformuoja savo ir kitų elgesio etaloną, kuris įpareigoja vienaip ar kitaip elgtis; nuo to priklauso asmenybės savijauta grupėje.
Žmogaus padėtį grupėje nulemia profesinio meistriškumo lygis, asmenybės savybės (socialumas, principingumas, iniciatyvumas, savarankiškumas ir kt.), kiek individas atitinka grupės reikalavimus taip pat nuo savijautos – subjektyvaus savos pozicijos joje suvokimo.
Naujai į grupę patekęs žmogus turi joje rasti sau vietą. Taisyklės yra neaiškios, jas būtina išmokti, suprasti ir tai padaryti reikia kuo greičiau. Tai laikotarpis, kuris vadinamas pritapimo etapu. Čia ir yra labai svarbus, ankščiau minėtas konformizmas, įgaudamas reikalavimų, socialinio laukimo pavidalą. Kitas etapas yra – kovos ir pripažinimo etapas, kurio metu žmogaus tobulėjimui gali kliudyti taisyklės ir tradicijos. Sukaupęs tam tikros patirties ir atsiliepęs į grupės reikalavimus, naujas narys pereina į trečią – konsolodacijos etapą. Svarbiausia – pasiekti, kad laikytų reikalingu, geru ir vertingu. Adaptacija vyksta apie 18 – 30 mėnesių. Vėliau jau išgyvenamas apmąstymų laikotarpis.
Kai pradeda žmogus sau kelti klausimus: „ar reikia taip aukotis?‘ – prieinamas pervertinimo etapas. Sėkmingai jį įveikęs, žmogus tampa laisvas. Dar vėliau grupės narys pradeda skirti dėmesį naujesnių darbuotojų ugdymui, pradeda rūpintis visos organizacijos sėkme, stengiasi gerai dirbti ir būti naudingu. Tai – valdymo meno laikotarpis – daugiau pastangų skiriama kitiems tobulinti.
Pasiskirstymas vaidmenimis grupėje
Kiekvienas žmogus gyvenime atlieka tam tikrą vaidmenį, tiksliau begalę vaidmenų: aš esu dukra, mama, studentė, žmona, draugė…. Įvairiose situacijose vaidmenys gali būti vis kitokie. Darbo kolektyve taip pat yra pasiskirstymas vaidmenimis. Kiekvienas vaidmuo reikalauja atsižvelgti į kito asmens vaidmenį bei sufleruoja, ko iš to vaidmens tikėtis.
Žmogaus vaidmuo grupėje atlieka dvi funkcijas:
1) Parodo, kaip tam tikroje situacijoje elgtis apskritai bei aplinkiniu atžvilgiu;
2) Vaidmuo sufleruoja asmeniui, užmezgusiam kontaktą su kitu asmeniu, ko iš jo tikėtis, kaip elgtis pačiam.
Grupės veikloje būtina stebėti jos narių vaidmenis ir derinti juos su pareigybėmis, orientuoti žmones į grupės veiklą bei tarpusavio supratimą – nepamiršti, kad kiekvienas yra unikalus ir nepakartojama asmenybė.
Grupės nariai grupėje pasiskirsto į pogrupius, rodančius jų statusus tarpasmeninių santykių sistemoje. Tai yra: