Vaiku dainos ir zaidinimai
5 (100%) 1 vote

Vaiku dainos ir zaidinimai

Įvadas

Vaikų dainos kitų lietuvių liaudies dainų tarpe užima savitą vietą. Jos yra arba suaugusiųjų kurtos vaikams, arba pačių vaikų kūryba. Dažniausiai vaikų dainas atlieka suaugusieji arba patys vaikai.

Iki šiol vaikų dainoms nei rinkėjai, nei tyrinėtojai, nei patys pateikėjai neskyrė pakankamai dėmesio. Tarybinės santvarkos, ypač pokario metais buvo tęsiama populiariausių vaikų dainų leidinėlių rengimo tradicija. Jie buvo leidžiami be melodijų ir su jomis. Vaikų dainos kaip klasiški liaudies poetinės kūrybos, bet ir muzikiniuose vadovėliuose. Kita vertus, vis didesni vaikų dainų pluoštai imti spausdinti tautosakos rinktinėse, kurios jau buvo leidžiamos moksliniais pagrindais. Vaikų dainų klasifikavimas tautosakos rinkimo programose, literatūros vadovėliuose didesnio mokslinio masto neįgijo. Lietuvių liaudies vaikų dainos kataloge buvo suklasifikuotos remiantis visų pirma pačios dainų medžiagos ypatumais, lietuvių liaudies dainų klasifikavimo tradicija ir kitų tautų vaikų dainų klasifikavimo pasiekimais. Mažesnes grupes sudaro jaunimo, vaikų, meilės dainos ir kitos. Norint suvokti liaudies dainos turinį, meninį savitumą, būtina žinoti apie jos atsiradimo ir atlikimo aplinkybes.

Vaikų dainos

Pagrindiniai vaikų dainų klasifikavimo kriterijai- dainų funkcija, jų tematika, kilmė, kūrėjas, atlikėjas, struktūra. Šiais visais atžvilgiais vaikų dainos nėra vienalytės. Jas sudaro suaugusiųjų dainos, atėjusios į vaikų repertuarą (kai kurios kalendorinės, vaišių dainos) ar specialiai kurtos vaikams, ir pačių vaikų kūryba. Vaikų dainų funkcija susijusi su vaiko amžiumi, jo ugdymo bei auklėjimo reikmėmis. Vaiko psichikos kitimas, jo imlumo ribos nulėmė ir vaikų dainų struktūra bei meninę formą. Atsižvelgiant į visus šiuos veiksnius, vaikų dainų žanro viduje buvo išskirtos žanrinės grupės- lopšinės, žaidimai, gyvūnijos apdainavimai, formulinės dainos, erzinimai. Pirmųjų dviejų grupių dainos yra skirtos patiems mažiesiems vaikams, suaugusiųjų jiems specialiai sukurtos ir atliekamos. Gyvūnijos apdainavimai ir formulinės dainos, skirtos jau didesniems vaikams, atliekamos ir suaugusiųjų, ir vaikų. Daugelis šių dainų yra atėjusių iš suaugusiųjų repertuaro. Erzinimų skyrių sudaro trumpi kūrinėliai, sukurti ir atliekami pačių vaikų.

Lopšinės- truputi motinų ar auklių sukurti kūrinėliai, skirti kūdikiams užmigdyti arba nuraminti. Poetinius žodžius ir melodiją čia lysi lopšio supimo judesys. Lopšinės susiformavo, monotonišku ritmišku judesiu supant vaiką lopšyje ir nesudėtinga melodija dainuojant paprastus žodžius, įteigiančius vaikui miegą, ramybę. Visų pirma tai buvo priedainiai a a a, lylia lylia, čiūčia liūlia ir maloniai, kupini emocijos kreipiniai, kurie ilgainiui išsirutuliojo į poetinius vaizdus.

Lopšinių temų ratas siauras. Pagrindinę vietą jose užima kalba apie miegą. Vaikutis skatinamas užmigti, „užmerkti akytes“ . ir tuose tiesioginiuose raginimuose jau gimsta poezija; motina parenka žodžius, vadinama kūdikį gražiausiai gėlių, paukščių vardais (mėtelė, roželė, balandėlis, dobilėlis). Pasitelkiant kitų liaudies dainų vaizdų stereotipus, idealizuojama kūdikio aplinka: vaikutis vystomas „šilko juostele“, supamas „aukso lingynėlėj“. Kad greičiau vaikams užmigtų, jis kartais net pagąsdinamas fantastiniu „baubu“.

Miego tema neatskiriamai susijusi su gyvūnėlių pasauliu. Gyvūnėliai, supantys vaikus, nešantys jiems miegą, vaizduojami įvairių tautų lopšinėse. Gausu jų rusų, latvių, baltarusių, ukrainiečių folklore. Tačiau kiekvienos tautos pamėgti vis kiti gyvuliai. Antai slavų lopšinių negalima įsivaizduoti be vaikų migdytojo katino, latvių mėgstamas miegą nešančios pelytės motyvas, lietuvių lopšinėse supa zuikis. Populiariausias lopšinės tipas-„Zuikis vaiką lingavo“, labiausiai paplitęs Žemaitijoje ir šiaurės Aukštaitijoje.

Ši gyva, humoru trykštanti dainelė, pasakojanti apie zuikio nuotykį, variantuose smarkiai kinta. Kiekvienas jos tekstas-jau gana išplėtotas. 4-12 eilučių kūrinėlis. Kurio meniniai vaizdai suvokiami kiek didesnio kūdikio psichikos. Šiaurės Žemaitijoje žinoma lopšinė apie pelytę, nešančią vaikui miegelį. Ji bus atėjusi iš latvių, kur yra labai paplitusi. Šios nuostabiai meniškos lopšinės motyvus latvių folkloristė V. Greblė laiko archaiškais ir sieja juos su senaisiais liaudies tikėjimais, miego įasmeninimu.

Rytų Lietuvoje randama lopšinių, kuriose figūruoja katinėlis, vištelės, varnelės. Tai motyvai, žinomi ir baltarusių lopšinėse. Apskritai lietuvių lopšinėse gyvūnėlių apdainavimas nėra toks dažnas, kaip kitų tautų folklore.

Su miego tema artimai susijusi ir sunkios buities tema. Ją motiną ar auklė lopšinėse atskleidžia kartodama monotonišką monologą, išliedama savo vargą ir rūpesčius. Čia randame ir buitinių feodalinio kaimo realijų, sunkios moters dalios apdainavimo, kai „reikia virti pusrytėlį“, viena ranka „puodą maišyti“, kita-„vaiką maldyti“. Nepertraukiami namų ruošos ir laukų darbai neleidžia pabūti prie vaiko. Būdingos šios tematikos lopšinės „Verda
pečiuj padekliukas“, „Čiūčia liūlia mažučiuks“ ir kitos.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 813 žodžiai iš 2476 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.