Vaikų ir nepilnamečių nusikalstamumas
5 (100%) 1 vote

Vaikų ir nepilnamečių nusikalstamumas

Įžanga

Darbo objektas:

Nepilnamečių vaikų nusikalstamumas.

Darbo tikslas:

Vaikų nusikalstamos elgsenos formavimosi ypatumai.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti pagrindines priežastis įtakojančias nepilnamečių vaikų nusikalstamą veiklą.

2. Išanalizuoti nusikalstančių vaikų amžiaus kitimą.

3. Apžvelgi statistinius rodiklius.

Darbo atlikimo metodai:

1. Išanalizuoti įvairių autorių nuomones.

2. Statistikos analizė.

3. Apklausa.

Nepilnamečių nusikaltimai – svarbi visuomenės problema. Tokių nusikaltimų skaičius yra išaugęs, apie tai daug kalbama ir rašoma. Tačiau diskusijose dažniausiai akcentuojamas tik pats faktas ir jo mastai, pamirštant, kad yra ir kita pusė – šį reiškinį lemiantys veiksniai. Nors šiai temai Lietuvoje kol kas dar nėra skiriama pakankamai dėmesio, tačiau, norint suprasti jaunimo padaromus nusikaltimus, būtina žinoti nepilnamečių nusikaltimus lemiančius veiksnius.

Vaikų ir nepilnamečių jaunuolių nusikalstamumas opi problema, ir turbūt ne tik Lietuvoje, bet ir daug toliau pažengusiose užsienio valstybėse. Kodėl vaikai daro nusikaltimus? Kodėl jie skriaudžia už save silpnesnius ar jaunesnius vaikus, tyčiojasi vieni iš kitų, nesutaria su tėvais, bėga iš namų? Mane tiesiog sukrėtė neseniai nuskambėjęs įvykis, kaip kažkuriame Lietuvos kaime gyvenantis vaikas padegė savo katę. Galbūt ir ankščiau nutikdavo panašių dalykų, tik apie tai buvo vengiama viešai kalbėti. Bet dabar, kur be pasisuksi, vis girdi: ten kažką pavogė, ten kažką sumušė, o dar kitur nužudė. Ir skaudžiausia , kad tai daro vaikai.

Jauno žmogaus socializacija, vykstanti šeimoje, mokykloje bei aplinkoje, kurioje jis praleidžia nemažai laiko, įtakoja jo elgesį bei vertybines orientacijas, o taip pat ir nusikaltėlišką elgesį.

Šiame darbe bus aptariami statistiniai duomenys apie nepilnamečių įvykdomus nusikaltimus, veiksniai įtakojantys nepilnamečių nusikaltimus, bei pagrindinės vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programos kryptys.

“- O kas, jūsų manymu, blogiau: numirėliai ar vaikai? – paklausiau aš.

-Vaikai, ko gero, blogiau, jie dažniau mums trukdo. O numirėliai vis dėlto nesibrauna į mūsų gyvenimą – pasakė Sakerdonas Michailovičius.”

“Senė”, D. Charmsas1. Statistika

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis:

2003 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 802,3 tūkst. vaikų, t.y. 23,2 procento visų gyventojų.

2002 m. 14–17 metų amžiaus nepilnamečiai padarė 5,2 tūkst. nusikaltimų, tai apie 14,7 procentų visų išaiškintų nusikaltimų. Apie du trečdalius nusikaltimų – vagystės. Teismai 2002 m. nuteisė 2,6 tūkst. nepilnamečių, tai šiek tiek (2%) mažiau nei 2001 m. Atidėjus bausmės vykdymą, 62 procentai teistų vaikų liko laisvėje.

Iš tiesų nepilnamečių padarytų nusikaltimų vis daugėja. Apie 60% kriminalinių nusikaltimų padaro 14 – 24 metų asmenys, o 14 – 15 % – nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų.

Daugėja nepilnamečių padarytų tyčinių nužudymų, sunkių kūno sužalojimų, plėšimų, vagysčių. Vis daugiau nepilnamečių padaro pakartotinus nusikaltimus. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad vis dažniau visuomenei pavojingas veikas padaro vaikai iki 10 metų!

• 2001 m bendras nepilnamečių nusikalstamumas nežymiai sumažėjo.

• Nepilnamečių padaryti sunkūs nusikaltimai sudarė daugiau nei ketvirtadalį visų šalyje padarytų sunkių nusikaltimų.

• Kasmet didėja apsvaigusių nuo narkotikų vaikų padarytų nusikaltimų skaičius.

• Sistemingai daugėja vaikų padarytų pakartotinių nusikaltimų.

• Nežymiai sumažėjo nepilnamečių padarytų nusikaltimų viešose vietose.

• Penktadaliu sumažėjo neblaivių nepilnamečių padarytų nusikaltimų.

• Nežymiai sumažėjo vaikų grupinių nusikaltimų skaičius, tačiau vis daugiau nusikaltimų vaikai padaro kartu su suaugusiais.

• Kasmet vis dažniau nusikalsta moksleiviai, o taip pat vaikai iki 10 metų amžiaus, kurie nėra baudžiamosios atsakomybės subjektai.

Tokie liūdni statistikos duomenys verčia susimąstyti, ką, mes suaugusieji, darome ne taip? Kodėl vaikai auga pikti, kodėl tarp jaunimo taip paplitęs smurtas? Ar neklystame manydami, kad vaikai su smurtu susiduria tik televizijos ekranuose? Ir kodėl gi televizijos programos su smurto scenomis mūsų vaikams tokios įdomios?2. Pagrindiniai veiksniai darantys įtaką vaikų nusikalstamai veiklai.

Šiame skyriuje mėginsiu paanalizuoti pagrindines priežastis, kodėl vaikai padaro nusikaltimus, kas lemia jų poelgius ir kur viso šito pradžia.

2.1. Šeima

Daugelis sociologų, su kurių darbais man teko susipažinti, ragina šio reiškinio šaknų pradėti ieškoti nuo šeimos. Tai kokioje šeimoje vaikas auga, kokia aplinka ir žmonės jį supa, formuoja jo psichiką. Juk dažnai pastebime agresiją kylančią tarp broliukų ir sesučių, jie atima vieni iš kitų žaislus, pavydi tėvų meilės. Brolių ir seserų santykiai gali būti smurto priežastis vėliau bendraujant. Ypač neigiamas pasekmes turi vaiko mušimas. Tai tarsi perduoda žinią augančiai ir besiformuojančiai asmenybei, kad dideliam ir stipriam mušti mažesnius ir silpnesnius už save yra normalu.

Sociologės Marijos Sniečkutės teigimu: „Vaikų elgesys daugiausiai priklauso nuo socializacijos proceso sėkmės. Socializacija – tai procesas,
kurio metu individai išmoksta ir internalizuoja tam tikros kultūros tinkamus požiūrius, vertybes, įsitikinimus ir elgesio būdus. Šis procesas vyksta visą gyvenimą. Individą veikia iš esmės visi veiksniai, tačiau sociologai labiau linkę akcentuoti tik tam tikrus socializacijos institutus, turinčius ypač didelę reikšmę individo formavimuisi – tai šeima, mokykla, žiniasklaida, draugai.“

Pasak sociologės nė vienas gimęs vaikas negali būti pavadintas nusikaltėliu. Juo tampama ir šeima yra pirmasis institutas, galintis paskatinti kriminalines elgesio užuomazgas.

Buvo atlikta nemažai tyrimų, siekiančių nustatyti, kokie yra šeimos veiksniai, skatinantys nepilnamečius nusikalsti.

Siūlomos įvairios šeimų, iš kurių yra kilę nepilnamečiai nusikaltėliai, tipologijos. Viena siūlomų tipologijų:

1. Tipinė tradicinė šeima; vaikai dažniausiai nusikalsta atsitiktinai, dėl aplinkos, t.y. draugų, kitų suaugusiųjų neigiamos įtakos (10-15 %).

2. Šeima su tam tikra struktūrine ar kitokio pobūdžio (dažniausiai kultūrine) deformacija; kurioje kriminogeninė grėsmė vaikams yra pusantro karto didesnė negu tipinėje šeimoje (60 %).

3. Šeima, kuriai būdinga visiška struktūrinė ir moralinė deformacija. Jose yra didelė kriminogeninė rizika vaikams. Šio tipo šeimų Lietuvoje daugėja.

Sociologės M. Sniečkutės teigimu didžiausią įtaką turi veiksniai, galintys įtakoti nepilnamečių nusikalstamumą: nepilnos šeimos, nusikalstamumas šeimose, smurtas prieš vaikus, dirbančių motinų problema.

Didžiulę įtaka vaiko psichikos formavimuisi turi šeimos stabilumas. Šeimos iširimas, ar vieno iš tėvų mirtis gali turėti įtakos nepilnamečių nusikalstamumui. Pagal užsienio mokslininkų tyrimus 30% berniukų ir 50% mergaičių , buvo kilę iš iširusių šeimų. Šį reiškinį mokslininkai aiškina kontrolės trūkumu.

Viena iš akivaizdžiausių sąlygų, nulemiančių vaikų polinkį nusikalsti – kitų šeimos narių kriminalinis elgesys. Ryšys tarp nusikaltėlių tėvų ir jų vaikų aiškinam tuo, kad tokiose šeimose vaikai auga skurdžiau, dėl tėvų bedarbystės, ar mažo užmokesčio. „Nusikaltėlių tėvų elgesys daro blogą įtaką vaikams. Dažniausiai tėvai tiesiogiai neskatina savo vaikų nusikalsti, tačiau jų požiūris, vertybinė orientacija turi įtakos vaiko pasaulėžiūros susidarymui.“

Taip pat vienas iš neigiamų veiksnių – smurtas prieš vaikus. Smurtaujantys prieš vaikus tėvai skatina vaikus elgtis taip pat su silpnesniais už save. Smurtauti dažniausiai linkę tėvai piktnaudžiaujantys alkoholiu, žemo išsilavinimo, bedarbiai. Tokias išvadas pateikė sociologė M. Sniečkutė atlikusi apklausą mokyklose. Tyrimas parodė, kad beveik pusė vaikų buvo gąsdinami, jog bus nubausti fizinėmis bausmėmis ar patyrė suaugusiųjų šeimos narių įvairų fizinį smurtą.

Analizuojat sociologo Vaidoto Motiejūno požiūrį į šeimos įtaką vaiko nusikalstamai elgsenai pastebima, kad šeimos įtaka vaikui didžiausia pirmaisiais jo gyvenimo metais, po to ši įtaka silpnėja, tačiau tai, ką vaikas patyrė šeimoje, ko ten išmoko, ko buvo iš jo tikimasi, turi didelę reikšmę jo elgesiui. „Prie nusikalstamo elgesio modelio gali atvesti šeimoje vykstantys procesai: grubumas, žiaurumas, piktnaudžiavimas alkoholiu, auklėjimo klaidos, blogos materialinės sąlygos ir pan. Kartais net pati šeima gali įtraukti vaiką į nusikalstamą veiklą. Prie padidėjusios rizikos asmenų grupės priskiriami ir vaikai iš struktūriškai nedarnių šeimų. Kalbant apie materialinę šeimos padėtį, galima pasakyti, kad nepilnamečiai iš sunkios ekonominės padėties, vos galinčių pragyventi šeimų turi mažiau galimybių patenkinti savo poreikius legaliu būdu, nes pinigų ir taip trūksta, o atsilikti nuo bendraamžių nesinori.“

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1344 žodžiai iš 4164 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.