Vaikų ir paauglių savižudybės
5 (100%) 1 vote

Vaikų ir paauglių savižudybės

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

SOCIALINĖS POLITIKOS FAKULTETAS

PSICHOLOGIJOS KATEDRA

Ignė Lavrukėnaitė

Dieninės studijos, teisė ir muitinės veikla

III kursas 2grupė

VAIKŲ IR PAAUGLIŲ SAVIŽUDYBĖS

Psichologijos referatas

Tikrino: lekt. R. Vilkauskaitė Valickienė

VILNIUS

2007

Turinys

1. Įvadas………………………………………………………………………………………………………………………3

2. Vaikų ir paauglių savižudybių mastas………………………………………………………………………….4

3. Vaikų ir paauglių savižudybių priežastys

3.1. Socialiniai veiksniai, įtakojantys savižudybę……………………………………………………………..6

3.2. Psichologiniai veiksniai, įtakojantys savižudybę………………………………………………………..7

4. Savižudybių prevencijos būdai…………………………………………………………………………………..9

5. Išvados…………………………………………………………………………………………………………………..11

6. Literatūra……………………………………………………………………………………………………………….12

1. Įvadas

Savižudybė – ilgalaikis procesas, nulemtas labai daugelio dvasinių, psichologinių, socialinių, psichopatologinių veiksnių. Tai valingas, paties žmogaus atliktas gyvybei grėsmingas veiksmas, sukeliantis mirtį.

Yra daug teorijų, kuriomis mėginama paaiškinti, kodėl žmonės pasirenka mirtį, savižudybės dar gi klasifikuojamos ir grupuojamos pagal įvairius požymius. Tačiau visa tai yra tik teoriniai pasvarstymai, bandant paaiškinti tai, kas, ko gero, nepaaiškinama. Juk nepaklausi jau mirusio žmogaus, kodėl jis taip pasielgė. Todėl dažniausiai taip ir lieka nežinomas tas dvasinis skausmas, kurį žmogus nusinešė su savimi į Anapilį.

Bene labiausiai šiurpina vaikų savižudybės. Neramina ir tai, kad mirtį renkasi ne tik 14-18 metų paaugliai, bet ir mažamečiai, neretai dar net nesulaukę mokyklinio amžiaus. Kas gi gali nutikti tokio kraupaus, kad penkerių šešerių metų vaikas nori mirties?

Suaugusieji dažniausiai linkę manyti, kad vaikai nesižudo. Neretai jie mąsto stereotipiškai – vaikystė – laimingiausias žmogaus gyvenimo amžiaus tarpsnis, todėl sunku patikėti, kad vaikai gali taip kentėti, jog pasirenka mirtį.

Taigi šio darbo tikslas – panagrinėti vaikų ir paauglių savižudybes.

Uždaviniai:

1) Apžvelgti vaikų ir paauglių savižudybių mastą.

2) Išanalizuoti savižudybių socialines bei psichologines priežastis.

3) Pateikti savižudybių prevencijos būdus.

2.Vaikų ir paauglių savižudybių mastas

Paauglystė dažnai įvardijama kaip kritinis amžiaus tarpsnis, pažymėtas kraštutinumais, sumaištimi ir didelėmis ambicijomis. Kiekvienoje visuomenės raidos epochoje paauglystės laikotarpis suvokiamas skirtingai. Paskutiniame šimtmetyje paauglystė pradėta vertinti kaip atskiras gyvenimo etapas, kurio metu turėtų būti išsprendžiami specifiniai vystimosi uždaviniai (fizinis subrendimas, savo lytiškumo suvokimas, nepriklausomybės nuo savo šeimos įgijimas, žinių ir įgūdžių įgijimas ir pan.).Paauglystei charakteringas fizinių, intelektualinių, psichosocialinių jauno žmogaus galimybių augimas. Pokyčiai paauglystėje yra sąlygoti šių išaugusių galimybių ir socialinių lūkesčių sąveikos. Dėl individualių savybių, kultūrinių bei socialinių ypatumų, kiekvieno asmens paauglystė tampa nepakartojama. Psichosocialinis paauglio vystymasis sąlygiškai gali būti skirstomas į tris etapus:

– Ankstyvąją paauglystę (merginoms tarp 10-13 metų, vaikinams tarp 12 ir 14 metų) Ši fazė dažniausiai sutampa su brendimo pradžia.

– Viduriniąją paauglystę (merginoms apie 13-16 gyvenimo metus, vaikinams apie 14-17 metus).

– Vėlyvąją paauglystę, kuri prasideda 16-17 gyvenimo metais ir trunka iki 21-22 metų.

Visuomenėje vyrauja klaidinga nuomonė, kad savižudybė labai reta tarp jaunimo. Tačiau statistiniai duomenys rodo ką kita – savižudybė yra vyraujanti paauglių mirčių priežastis. Kasdien iš spaudos, radijo ir televizijos sužinome apie savo noru iš gyvenimo pasitraukusius žmones. Pirmuose dienraščių puslapiuose matome nuotraukas iš asmeninių albumų, vos ne kas antro politiko kalboje girdime, kad pagal savižudybių skaičių Lietuva pirmauja pasaulyje. Tokį problemų sprendimo kelią vis dažniau renkasi jauni. Atrodo, kad savižudybė ima integruotis į mūsų gyvenimą kaip natūrali išeitis.

Lietuvoje kasmet nusižudo apie 1700 žmonių, o net 17000 mėgina nusižudyti. Lietuvoje kasdien nusižudo apie 4-5 žmones.

Apie vaikų ir paauglių savižudybių šiandienos aktualumą, galime spręsti iš pateiktų duomenų – Lietuvoje kiekvienais metais iš gyvenimo pasitraukia apie 60 jaunuolių.

Vaikai iki penkerių metų amžiaus žudosi gana retai, o penkerių – dešimties metų amžiaus grupei tenka iki 2,5 % visų vaikų (iki 18m.) savižudybės mėginimų. Specialistai teigia, kad iki dešimties metų pasireiškia įgimti psichikos sutrikimai. Toks vaikas į bet kokį pašalinį dirgiklį reaguoja itin jautriai,
neapgalvodamas savo veiksmų ir impulsyviai, o mirtį pasirenka kaip atsaką į patirtą pažeminimą, kuris suaugusiesiems gali atrodyti menka smulkmena.

10- 19 metų amžiaus Lietuvos gyventojų grupėje savižudybės užima 2-3 vietą tarp mirties priežasčių. Vaikų savižudybės dažnai vertinamos kaip protestas – 80 proc. atvejų žudomasi dėl konfliktų šeimoje. Per pastaruosius 30 metų vaikų nuo 5 iki 14 metų amžiaus savižudybių padaugėjo 8 kartus. Dauguma vaikų mėginimų žudytis yra „nesėkmingi“. Vidutiniškai iš 100 bandymų 1 baigiasi mirtimi. Galbūt daugelis mėginusių žudytis vaikų bei paauglių net nenorėjo nusižudyti, o tik atkeipti aplinkinių dėmesį į save.

Savižudybių pavojus padidėja paauglystėje. Apklausos duomenys parodė, kad apie savižudybę pagalvojo net 29-60 proc. 14-21 metų apklaustųjų, ketino žudytis – 7,5-9 proc., o 7,5 proc. mėgino tai padaryti.

Statistikos departamento pateiktais duomenimis, 2005 m. nusižudė 13 vaikų nuo 12-17 metų, iš jų net 10 berniukų. Berniukų didesnį savižudybių skaičių galbūt lemia tai, kad jie renkasi žiauresnius bei efektyvesnius metodus nei mergaitės. Taip pat psichologai teigia, kad mergaitės dažniau renkasi „nesėkmingą“ savižudybę tiesiog norėdamos atkreipti dėmesį į savo prastą situaciją.

Vaikas mirtį įsivaizduoja visiškai kitaip nei suaugusieji. Jis nemano, kad mirtis yra tai, iš kur nebeįmanoma sugrįžti atgal, jis slapčia tikisi, kad mirtis turi pradžią ir pabaigą, o po jos viskas pasikeis į gerąją pusę. Mažamečiui mirtis tėra paskutinysis argumentas dialoge su jam svarbiausiais asmenimis.

Jauni žmonės linkę mėgdžioti gyvenime matomus ir žiniasklaidoje pateikiamus savižudiško elgesio pavyzdžius. Per pastaruosius metus labiausiai sustiprėjo paauglių savižudiški polinkiai, tuose Lietuvos regionuose, kuriuose įvyksta daugiausiai savižudybių. Lietuvos žiniasklaida savižudybes pateikia kaip romantiškus, herojiškus poelgius. Beveik ketvirtadalis studentų nurodė, kad savižudiško elgesio pavyzdžiai juos paveikė bei paskatino mintis apie savižudybę. Tačiau dar labiau šie pavyzdžiai paveikė jaunesnius paauglius (penkiolikmečius, trylikamečius).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 973 žodžiai iš 3222 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.