Vairaus amžiaus žmonių kūno kultūra1
5 (100%) 1 vote

Vairaus amžiaus žmonių kūno kultūra1

Priešmokyklinio amžiaus vaikų kūno kultūra

1. Kūno kultūra- pramoga, aktyvus poilsis, šventė.

Vaikų darželis- pirmoji vaiko kūno kultūros mokykla. Čia mažylis susipažįsta su sporto abėcėle, įpranta sistemingai mankštinti kūną, patiria fizinių pratimų emocinį džiaugsmą. Čia vaikas susipažįsta su higienos reikalavimais, įgyja elementarius higienos įgūdžius, išmoksta saugoti sveikatą. Vaizdžiai kalbant, vaiku darželis tai durys į sveiką, kūrybingą gyvenimą. Auklėtojai iškyla svarbus uždavinys- įskiepyti vaikams meilę kūno kultūrai. Tai nėra taip sunku, jeigu auklėtoja pati mėgsta sportą, supranta fizinių pratimų reikšmę vaiko sveikatai ir, žinoma, yra gera pedagogė.

Labai svarbu, kad pirmieji vaiko pojūčiai ir emocijos mankštinantis būtų teigiami. Siekdamas teigiamų išgyvenimų, žmogus veiklą kartoja, tobulina. Neigiamo pobūdžio emocijų įtaka žalinga, kartasi net pragaištinga. Fizinės veiklos vienodumas,. monotoniškumas, taigi ir emocinės patirties skurdumas tiesiog atgraso vaiką nuo domėjimosi šia veikla.

Pirmasis vaiko susitikimas kūno kultūra turi tapti švente, kuri tęstųsi visą gyvenimą. To pasiekti gali tik puikus pedagogas, gerai žinantis vaikų ypatumus psichologiją. Pedagogo gebėjimas uždegti vaikus, sužadinti norą aktyviai judėti nulemia vaiko tolesnės veiklos pobūdį. Vaikas turi iš mažumės pajusti fizinių pratimų, varžybų emocinį žavesį, patirti raumenų fizinį nuovargį, įprasti sistemingai mankštintis, įgyti kūno kultūros žinių.

Fiziniai pratimai yra vienas iš būtinų dienos režimo komponentų. Aktyvus vaikų poilsis, judri ir įdomi veikla: mažina psichinį nuovargį, didina ir palaiko darbingumą, gerina vaiko fizinę būklę. Aktyvus pasivaikščiojimas yra daug efektyvesnis už pasyvų, kurio metu vaikai mažai juda- stovi, sėdi, vaikštinėja. Judria veikla siekiama suaktyvinti vaikus, pakreipti tinkama linkme jų darbo ir poilsio režimą užtikrinti protinės veiklos pusiausvyrą, stiprinti sveikatą, fizinį pajėgumą ir darbingumą.

Negalima pamiršti tokio svarbaus reikalavimo vaiko mankštinimas turi būti ne tik treniruotė, bet ir pramoga. Būtina remtis žaidybiniais pratimais, žaidimais, įdomiomis ir linksmomis užduotimis.Vaikai nuo vienodų pratimų pavargsta ne tiek fiziškai, kiek psichiškai. Žaidybinio pobūdžio pratybos teikia vaikams džiaugsmo, žadina smagią, žvalią nuotaiką, ypač įdomios ir emocingos. Mažyliai džiaugsmingai reaguoja, jeigu auklėtoja yra švelni, judri, linksma, domisi jų atliekamais veiksmais, pati žaidžia kartu. Juos džiugina įdomios užduotys, žaislai, įrengimai, erdvė judėti. Vaikams nuobodu, kai jie mažai užimti, ilgai reikia laukti eilės atlikti veiksmus, kai užduotys neįdomios.

2. Svarbiausias tikslas- sustiprinti vaikų sveikatą.

Kūno kultūra turi stiprinti vaikų organizmą ir sveikata skatinti normalų augimą ir vystymąsi. Fiziniai pratimai parenkami pagal vaikų fizinį išsivystymą ir pasirengimą atsižvelgiant į anatominius-fiziologinius organizmo vystymosi ypatumus. Kiekviena organizmo sistema vystosi ir auga pagal savus dėsnius. Kad galėtų sėkmingai organizuoti ugdymo procesą ir pasiektų gerų judesių lavinimo ir sveikatingumo rezultatų, auklėtoja turi gerai žinoti vaikų amžiaus ypatumus.

Vaikų kaulai, palyginti su suaugusiųjų, yra elastingesni, lankstesni, rečiau lūžta, o lūžę greičiau sugyja. Tačiau, veikiant įvairiems neigiamiems veiksniams, jie greičiau ir iškrypsta. Ypač linkęs iškrypti stuburas, greitai deformuojasi pėdos skliautas. ilgųjų skeleto kaulų augimo tempai spartėja racionaliai dozuojant fizinius pratimus, ir lėtėja, labai perkraunant skeletą, ilgą laiką maksimaliai įtempiant jėgas.

Vaikų stambieji raumenys išsivysto anksčiau už smulkiuosius. ikimokyklinukas, sėkmingai įvaldęs galūnių judesius, sunkiau valdo smulkiuosius plaštakos raumenis. Jų lavinimui reikia skirti daug dėmesio, ypač rengiant vaiką rašto darbams. Sulenkiamieji raumenys yra geriau išsivystę negu tiesiamieji, todėl mažyliai linkę kūprintis. Reikia daugiau pratimų skirti tiesiamiesiems raumenims lavinti.

Nors maži vaikai judrus, jų raumenys žaidžiant, laisvai bėgiojant per daug neįsitempia, o jeigu ir dirba įtemptai, tai neilgai. Todėl ikimokyklinukų raumenys auga palyginti lėtai ir būna nelabai stiprūs. Net ir šešerių metų vaikų raumenims tenka tik apie 22 proc. kūno masės. ikimokyklinio amžiaus vaikai statiškai įtemptus raumenis gali išlaikyti trumpai. Štai kodėl nenustygsta, be paliovos juda, kruta. Vaikas greitai nuvargsta nuo statiškų darbo formų, kurioms taip pat priklauso ilgas sėdėjimas toje pačioje pozoje ir kt. Sistemingai treniruojant vaiko raumenų aparatą reikia apriboti jo raumenų įtempimą susijusį su viena ar kita nejudama poza, jėgos pratimus.

Vaikų širdies raumenys kur kas jaudresni negu suaugusiųjų, todėl širdis gali pradėti plakti daug dažniau atliekant netgi nesunkų fizinį darbą. Auklėtoja turi labai atsargiai dozuoti fizinį krūvį visada reikalaujantį intensyvesnės širdies veiklos. Vyresniame ikimokykliniame amžiuje padidėja širdies susitraukimų jėga, jos darbingumas. Kartu gerėja širdies kraujagyslių sistemos adaptacija fiziniams krūviams, trumpėja atsistatymo periodas. Šiame amžiuje taip pat svarbu tinkamai parinkti
fizinius pratimus, užtikrinančius optimalų fizinį krūvį vaiko organizmui.

Laisvai žaisdamas, vaikas pats instinktyviai reguliuoja savo širdies darbą periodiškai sustodamas trumpam pailsėti arba atlieka ne tokius intensyvius judesius. Sistemingas ir saikingas širdies treniravimas stiprina jos raumenis.

Vaikų kvėpavimo organai sandara ir gebėjimu adaptuotis prie fizinio krūvio iš esmės skiriasi nuo suaugusiojo. Krūtinės ląstos ypatybės ir diafragminis kvėpavimo tipas lemia tai, kad vaikai kvėpuoja paviršutiniškai, negiliai. Plaučių gyvybinė talpa nedidelė, didėja jiems augant. Vyresnio ikimokyklinio amžiaus vaikų gyvybinė plaučių talpa yra maždaug 1110-1400 ml. Trejų ketverių metų vaiko, atliekančio fizinius pratimus, kvėpuojamojo oro tūris gali padidėti beveik trigubai, o penkerių šešerių metų -keturgubai. Kai fizinė įtampa trunka ilgiau kaip i5-20 s, vaikas pradeda kvėpuoti ne taip giliai, bet gerokai dažniau. Ypač daug dėmesio vadovaujant fiziniams pratimams reikia skirti vaiko organizmo aprūpinimui grynu oru: gerai vėdinti patalpas, organizuoti žaidimus lauke. Labai svarbu, kad pedagogas pratintų derinti judesius su kvėpavimu. iškvepiant galima liepti tarti įvairius garsus : ššš, žžž.

Stiprinant vaikų kvėpavimo aparatą, didžiulę reikšmę turi fiziniai pratimai greičiui ir ištvermei ugdyti. Skiriant vienodus fizinius krūvius, organizmas prie jų prisitaiko, pradeda menkai į juos reaguoti. Dėl to reikia parinkti įvairius pratimus ir žaidimus, kaitalioti jų trukmę, intensyvumą, daryti juos be poilsio pertraukėlių ir kiek pailsint.

ikimokykliniame amžiuje intensyviai auga ir vystosi atramos-judėjimo aparatas. Gana intensyviai, nors netolygiai, auga ir vystosi atskiros raumenų grupės. Svarbu žinoti, kad ikimokykliniame amžiuje silpni liemens tiesiamieji raumenys. Pagrindinė taisyklingos laikysenos profilaktinė priemonė yra fiziniai pratimai. Reikia parinkti tokius pratimus, kurie stiprina nugaros, pilvo, rankų pečių juostos raumenis. Kad apsaugotume nuo stuburo iškrypimų, reikia laikytis higieninių reikalavimų, kontroliuoti ir koreguoti vaikų laikyseną.

Plokščiapėdiškumo profilaktikai parenkami pėdos ir pirštų raumenis lavinantieji pratimai, vaikai skatinami vaikščioti basomis, nelygiu paviršiumi (briaunota lenta, virve, lygiais akmenėliais), vasarą puriu smėliu, žolynėliu. Tinka įvairios ėjimo užduotys, pratimai su nosinaitėmis, gimnastikos lanku, lazda,. kamuoliukų ridenimas pirštais ir kt.

Vaikų traumos gali įvykti dėl įvairių priežasčių. Daugiausia jos įvyksta dėl vaikų judamosios patirties ir įgūdžių stokos. Auklėtoja turi numatyti galimas traumas ir imtis priemonių joms išvengti. Neretai traumų priežastimi būna slidžios salės grindys, netinkama avalynė, nekoordinuoti vaikų judesiai.

3. Tenkinti vaiko organizmo poreikį judesiams.

Kūno kultūra turi tenkinti vaiko organizmo poreikį judesiams. Vaiko organizmas, jo nervų sistema gali normaliai funkcionuoti ir vystytis tik įgyvendinant genetiškai užkoduotą biologinį būtinumą judėti. Judesiai skatina vaikų motorikos vystymąsi, stiprina sveikatą, stimuliuoja organizmo augimą, gerina protinį darbingumą, funkcinį pajėgumą.

Moksliniai tyrimai rodo, kad tarp centrinės nervų sistemos ir raumenų yra glaudūs grįžtamieji ryšiai. Judėjimas sumažina jaudinimą galvos smegenų žievėje, nes iš judančių raumenų plintanti nervinė impulsacija sukelia apsauginį slopinimą. Antra vertus, energinga mankšta skatina vegetacinės nervų sistemos simpatinės dalies veiklą, dėl to pagerėja bendras organizmo biotonas ir įvairios neuroreguliacinės funkcijos. Žaidimai ir pratimai gerina galvos smegenų kraujotaką, intensyvina medžiagų apykaitos procesus ir neurodinamiką normalizuoja pagrindinių nervinių procesų jėgą, pusiausvyrą, paslankumą. Taigi centrinės nervų sistemos funkcinė būklė psichinės funkcijos, emocijos glaudžiai susijusi su raumenimis. Nuolatinė dozuota raumenų veikla iškrauna psichoemocinę įtampą, grąžina gerą nuotaiką ir savijautą. Reguliari fizinė veikla teigiamai veikia vaiko sveikatą, didina fizinį ir protinį darbingumą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1409 žodžiai iš 4550 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.