Vairuotojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
5 (100%) 1 vote

Vairuotojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

VADYBOS KATEDRA

Renata RUMBAUSKAITĖ

Verslo administravimo AD2/3 gr. studentė

Mindaugas BUDVYTIS

Verslo administravimo AD2/3 gr. studentas

Gediminas DAUKŠAS

Verslo administravimo AD2/3 gr. studentas

VAIRUOTOJŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMASIS DRAUDIMAS

Šiauliai, 2005

ĮVADAS

Temos naujumas ir aktualumas. Per metus Lietuvoje užregistruojama daugiau nei 40 000 autoavarijų, iš jų – apie 8500, kuriose žūva arba būna sužalojami žmonės. Labai didelė autoavarijų dalis iš viso nėra registruojama. Pažymėtina, kad pastaraisiais metais Lietuvos automobilių parkas jaunėja – tai reiškia, kad auga automobiliams padarytų nuostolių sumos, juk naujesniems automobiliams padarytos žalos yra žymiai didesnės. Manoma, kad Lietuvos keliais važinėja apie 1 milijonas transporto priemonių. Autoavarijose patiriami nuostoliai paprastai svyruoja nuo 100 Lt iki 200 000 Lt ir daugiau.

Vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paskirtis – apsaugoti vairuojančius transporto priemones žmones nuo nuostolių, patirtų eismo įvykių metu. Privalomas vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas taip pat apsaugo nuo nemokių kaltininkų, bei padeda išvengti ilgai trunkančių bylinėjimųsi su jais išieškant nuostolius. Kadangi ši draudimo rūšis yra privaloma visiems Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkams, todėl būtina žinoti apie vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojąjį draudimo įstatymą bei šią draudimo rūšį teikiančias draudimo kompanijas.

Darbo tikslas- išanalizuoti Lietuvos Respublikos vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, bendrosios civilinės atsakomybės draudimo įstatymą, bendrosios profesinės civilinės atsakomybės įstatymą, panagrinėti draudimo rinką Lietuvoje.

Darbo objektas- Lietuvos draudimo kompanijos, kurios draudžia vairuotojus privalomuoju civiliniu draudimu.

Darbo uždaviniai:

• Atskleisti vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo teorinius aspektus.

• Paanalizuoti draudimo kompanijas, kurios teikia privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą.

• Išanalizuoti bendrosios civilinės ir bendrosios profesinės civilinės atsakomybės įstatymus.

I. Transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo raida Europoje

Automobilių draudimo, tame tarpe ir transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo atsiradimas, bei vystymasis buvo glaudžiai susijęs su automobilių atsiradimu bei jų panaudojimo didėjimu. Todėl nenuostabu, kad transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas atsirado praėjus vos keletui metų po to, kai automobiliai buvo pradėti gaminti serijiniu būdu; Vokietijoje tai įvyko dar šio šimtmečio pradžioje. Nepaisant draudimo veiklos sąstingio pirmojo pasaulinio karo metais po to buvusios ekonominės krizės, automobilių draudimas sparčiai vystėsi bei jo reikšmė kitų draudimo rūšių atžvilgiu pastebėjimai didėjo. Pamažu buvo sukaupta ir pakankama statistinių duomenų bazė, leidusi teisingai įvertinti individualias rizikas bei nustatyti galimai teisingus draudimo įmokų tarifus.

Privalomas transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas atsirado ne iš karto, o vystėsi pamažu ir skirtingose Europos valstybėse skirtingu greičiu. Iš pradžių jis buvo privalomas daugiausiai visuomeninio transporto priemonėms. Užstato palikimas buvo laikomas patikima padarytos žalos atlyginimo garantija ne tik Norvegijoje, bet ir Anglijoje bei Čekijoje. Pirmosios šalys, kuriose buvo įteisintas privalomas transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas, buvo Suomija (1924.4.28), Norvegija (1926.2.20), Danija (1927.7.1), Švedija

(1929.5.10), Austrija (1929.12.20), Anglija (1930.12.24), Šveicarija (1932.3.15) bei Liuksenburgas (1932.6.10). Reikia paminėti ir “klasikinį” privalomojo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo pavyzdį – Masačiūsetso valstiją. 1925 metais priimtas įstatymas, numatęs šią draudimo grupę privaloma, dar ilgą laiką buvo vienintelis visose Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Kadangi skirtingose Europos valstybėse egzistavo nevienodi transporto priemonių civilinės atsakomybės įstatymai bei šios atsakomybės draudimo teisės normos, tai atsitikus eismo nelaimei užsienyje, transporto priemonių vairuotojai susidurdavo su įvairiomis problemomis, susijusiomis su minėtaisiais teisinių normų skirtumais. Skandinavijos šalys buvo pirmosios, sugalvoję minėtosios problemos sprendimą bei pabandę tai įgyvendinti praktikoje. 1938 metais Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje bei Suomijoje egzistavęs privalomas transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas bei keturšakis susitarimas pripažinti kitose valstybėse sudarytas transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo sutartis lėmė automobilių eismo tarp šių šalių pagyvėjimą.

Daugelis pritarė Anglijos delegacijos pasiūlytam skandinaviškajam šios problemos sprendimo variantui. 1949m. Sausio 25 dieną išleista JT – rekomendacija nr. 5 buvo pagrindas tarptautinės draudimo kortelės atsiradimui. Kadangi Skandinavijos šalyse galiojusi “Carte d’Assurance” buvo žalios spalvos, tai ir naujoji tarptautinė draudimo kortelė buvo pavadinta žaliąja kortele. 1953m. Sausio 1 dieną įsigaliojo
žaliosios kortelės draudimo sistema, kuriai pradžioje priklausė 12 Europos valstybių, o būtent Danija, Norvegija, Suomija, Airija, Austrija, Belgija, Prancūzija, Olandija, Anglija, Švedija, Šveicarija bei Vokietija. Laikui bėgant prie jų prisijungė ir didžioji dalis likusių Europos valstybių.

Žaliosios kortelės sistemos sukūrimas buvo reikšmingas žingsnis prisidėjęs prie tarptautinio mobilumo didėjimo. Žaliosios kortelės sistema leido iš užsienio atvykusių transporto priemonių vairuotojų padarytus nuostolius reguliuoti pagal kiekvienoje šalyje galiojančius civilinės atsakomybės įstatymus.

1 lentelė

Vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo vidutinės kainos kitose šalyse:

Šalis Kaina (vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo poliuso) Lt.

Anglija 369 svarai – 1887 Lt.

Latvija 23,16 latų – 114,87 Lt.

Estija 1400 kronų – 308 Lt.

Šveicarija 1000 kronų – 2224,2 Lt.

Ispanija 300 eurų – 1035 Lt.

1.1. Lietuvos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo apžvalga

Vairuotojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas – tai yra draudimo rūšis, kuri užtikrina, kad dėl Jūsų kaltės įvykus avarijai bus atlyginta kitų asmenų sveikatai ar turtui padaryta žala. Draudimo sutartį gali sudaryti transporto priemonės savininkas arba transporto savininko vardu, teisėtas valdytojas, arba savininko įgaliotas asmuo. Šis draudimas numatytas 2002 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme. Transporto priemonės vairuotojas, sustabdytas kelių policijos, su kitais dokumentais privalo pateikti ir galiojantį draudimo liudijimą (polisą), patvirtinantį, kad jis turi draudimo sutartį.

Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota.

Draudimo sutarties rūšys

Draudimo sutarties rūšys yra šios:

1) įprastinė draudimo sutartis;

2) pasienio draudimo sutartis.

Įprastinė draudimo sutartis – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sudaroma, kai įprastinė transporto priemonės buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įprastinė draudimo sutartis sudaroma prieš valstybinį transporto priemonės įregistravimą, jeigu ši transporto priemonė yra neapdrausta. Jeigu transporto priemonė neprivalo būti registruojama, draudimo sutartis sudaroma prieš pradedant ją naudoti.

Pasienio draudimo sutartis – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sudaroma, kai transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pasienio draudimo sutartis sudaroma, kai ketinama Europos Sąjungos valstybės narės kelių eisme dalyvauti naudojant transporto priemonę, kurios įprastinė buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu tokios transporto priemonės valdytojas neturi kitos Lietuvos Respublikoje galiojančios transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties.

Valdytojas neturi teisės sudaryti dėl tos pačios transporto priemonės kelių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių, galiojančių vienu metu. Jeigu yra sudarytos kelios draudimo sutartys, įsigaliojus naujai draudimo sutarčiai, prieš tai dėl tos pačios transporto priemonės sudaryta draudimo sutartis pasibaigia. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu draudikas negali sudaryti tokią pat draudimo apsaugą suteikiančią draudimo sutartį tam pačiam ar iš dalies sutampančiam laikotarpiui.

Draudimo sutarties galiojimo teritorija

1. Įprastinė ir pasienio draudimo sutartys suteikia kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje tokią draudimo apsaugą, kokios reikalauja tos Europos Sąjungos valstybės narės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojantys teisės aktai, arba draudimo apsaugą pagal šį Įstatymą, jei ši apsauga yra didesnė. Įprastinė draudimo sutartis, pagal kurią išduota žalioji korta, taip pat suteikia draudimo apsaugą žaliojoje kortoje nurodytose užsienio valstybėse.

2. Įprastinė ir pasienio draudimo sutartys taip pat galioja ir suteikia draudimo apsaugą Šveicarijoje pagal Šveicarijos teisės aktus. Įprastinė draudimo sutartis taip pat suteikia pagal šį Įstatymą privalomą draudimo apsaugą dėl žalos, padarytos per eismo įvykį nukentėjusiems tretiesiems asmenims, nuolat gyvenantiems Europos Sąjungos valstybėje narėje, jų tiesioginėje kelionėje tarp dviejų teritorijų, kuriose galioja Europos Bendrijos steigimo sutartis, jei už teritoriją, per kurią vykstama, nėra atsakingo nacionalinio draudikų biuro.

Draudimo kontrolė

1. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontrolė yra patikrinimas, ar transporto priemonė yra apdrausta.

2. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo: policija,
sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, įmonės, atliekančios valstybinę techninę apžiūrą, institucija, atsakinga už transporto priemonių valstybinę registraciją.

3. Atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo privalo apdrausti transporto priemonę šio Įstatymo reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ne mažesne draudimo suma, negu nustatyta šio Įstatymo 11 straipsnyje (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1466 žodžiai iš 4802 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.