Vaisinės daržovių nagrinėjimas
5 (100%) 1 vote

Vaisinės daržovių nagrinėjimas

1121

Turinys

Įvadas 3

Vaisinės daržovės 4

Pomidorai 4

Baklažanai 8

Paprika 9

Dumplainiai 10

Įvadas

Pastaruoju metu mūsų Respublikoje lauke ir šiltadaržiuose auginama daugiau ir nuimamas vis didesnis derlius, bet jų dar trūksta, ypač šviežių daržovių gruodžio-kovo mėnesiais. Labai sunku išlaikyti tinkamą auginimo procesą, nes kai kuriems trūksta žinių, kiti negeba negeba įsigyti tinkamos agrotechnikos. Jei žmogus nori lengvai susitvarkyti su savo auginamais vaisiais ir daržovėm jam reikia žinot jų biologines savybes, jų agrotechniką ir mokėti sudaryti palankiausias sąlygas dideliam ir geram kokybės derliui gauti. Tam reikia teorinių žinių ir patirties.

Mums vaisiai ir daržovės yra labai reikalingi, jose yra įvairiausių mūsų organizmui pagerinti medžiagų, kurios sustipriną imuninę sistemą, taip gaunami įvairiausi vitaminai, žinoma jog tai kaip ir vaistai ir daug kas sako gad šie natūralūs vaistai yra patys veiksmingiausi.

Vaisinės daržovės

Tai pomidorai, baklažanai, paprika ir dumplainiai. Jie priklauso bulvinių šeimai ir yra vienmiečiai augalai. Minėtų daržovių ilgas vegetacijos periodas, todėl Lietuvos sąlygomis jų daigai auginami lauke. Iš vaisinių daržovių svarbiausi yra pomidorai. Baklažanai ir paprika dėl nepalankių oro sąlygų ne kasmet dera, todėl juos sėkmingai galima auginti šiltadaržiuose. Dumplainiams reikia mažiau šilumos, todėl lauke jie dera ir nepalankiais metais.

Pomidorai

Pomidorai kilę iš Pietų amerikos. Europoje juos pirmiausia imta auginti Ispanijoje ir Portugalijoje. Kada pradėta pomidorus auginti Lietuvoje, tikslių duomenų nėra, tačiau kai kurie autoriai teigia, kad Vilniuje ir kituose didesniuose miestuose XIX a. Pradžioje jie jau buvo auginami kaip dekoratyviniai augalai botanikos soduose ir dvarininkų sodybose. Po pirmojo pasaulinio karo pomidorus pradėjo auginti kai kurie valstiečiai prie didesnių miestų: kauno, Kėdainių, Šiaulių, Panevėžio ir kt. Juos labai propagavo Žemės akademijos mokomojo daržo vedėjas prof. S.Nacevičius. Jis užėmė daržovių, tarp jų ir pomidorų, selekcija-išvedė vietos sąlygomis pritaikytą veislę „Dotnuvos tobulybė“.

Labiausiai Lietuvoje pomidorai paplito po Antrojo pasaulinio karo. Pastaruoju metu jie vis plačiau auginami šiltnamiuose ir po polietilelinės plėvelės danga.

Veislės. Yra labai daug pomidorų formų ir veislių.(1.1 pav) Pagal vegetacijos periodo trukmę jos skirstomos į ankstyvąsias (nuo sudygimo iki vaisių sunokimo 100-110d.), vidutinio ankstyvumo (111-120 d.) ir vėlyvąsias (daugiau kaip 120 d.). Pagal paskirtį veislės skirstomos į salotines ir konservines. Salotinės veislės auginamos lauke ir šiltadaržiuose, konservinės – tik lauke. Lietuvoje daugiausiai auginami salotinės veislės pomodorai.

„Ryčiai“- veislė išvesta buvusioje Vytėnų bandymo stotyje, ankstyva, labai derlinga. Keras vidutinio aukščio (pusiau determinantinis). Kekės paprastos. Vaisiai stamboki, oranžiškai raudoni, mėsingi, skanūs. Salotiniai, tačiau tinka konservuoti sultims ir tyrėms gaminti. Auginami lauke ir šiltadaržiuose.

„Neris“- veislė išvesta buvusioje Vytėnų bandymo stotyje, ankstyva, derlinga, panaši į „Ryčius“. Auginama lauke ir šiltadaržiuose.

„Vytėnų didieji“- išvesta Vytėnų bandymų stotyje, ankstyva, derlinga. Keras vidutinio aukščio, kekės paprastos. Salotiniai, tinka tyrėms ir sultims gaminti. Auginami lauke ir šiltadaržiuose.

„Talalichin 186“– veislė išvesta Baltarusijos sodininkystės, daržininkystės ir bulvininkystės mokslinio tyrimo institute, ankstyva, vidutinio derlingumo. Keras žemas, kekės mišraus tipo. Vaisiai stambūs, plokščiai apvalūs, mėsingi, vidutinio skonio. Salotinė veislė, auginama lauke.

„Sibirskij skorospelyj 1450“- veislė išvesta Vakarų Sibiro bandymo stotyje, labai ankstyva, vidutinio derlingumo. Keras vidutinio aukščio, kekės paprastos. Vaisiai stambūs, truputį briaunuoti, skanūs. Salotinė veislė, auginama lauke.

Laikymas. Pomidorai gali būti laikomi raudoni, rausvi, pieniės brandos ir žali. Pomidorų derlių skirtą laikymui, būtina nuimti, kol ne mažiau kaip 5 laipsniai C šilumos. Žemesnėje temperatūroje nuskinti laikymo metu mąsiškai pūva, o pieninės brandos ir žali nebeprinoksta. Laikymosi trukmė pomidorų veislės nevienodos. Ilgiau laikosi tų vaisiai, kuriuose daugiau ląstelienos ir sausųjų medžiagų. Smulkiavaisiai ir vidutinio vaisių dydžio pomidorai laikosi geriau negu stambiavaisiai. Laikyti paliekami tik visiškai sveiki vaisiai.

Standartiniai raudoni ir rausvi pomidorai dedami į dėžes ne storiau kaip 3 eilėmis ir laikomi ant padėklų šaldytuve. Dėžes galima apdengti polietileline plėvele. Raudonų ir rausvų pomidorų optimali laikymo temperatūra 1-2 laipsniai C, santykinis oro drėgnumas 85-90%.

Pieninės brandos ir žali pomidorai dėžėse laikomi ne vėsiau kaip 10-12 laipsnių C temp; santykinis oro drėgnumas-80-90%. Patartina juos dėžėse susluoksniuoti su 30-32% drėgnumo kraikinėmis durpėmis. Sluoksniuoti galima ir su kitomis medžiagomis: sausais svogūnų lukštais, laiškais, pjuvenomis, šienu. Laikymo metu būtina kas savaitę peržiūrėti ir atrinkti raudonus ir sudegusius vaisius. Laikymą pratęsti galima modifikavus orą.
Optimaliame ore turi būti 1-3% Co2, 8-10% O2, o santykinis oro drėgnumas 92-98%. Modifikuoto oro temp. Priklauso nuo pomidorų brandos: raudoniems ir rausviems 1-2 laipsniai C, žaliems ir plieninės brandos 8-10 laipsniai C.

Laikymo trukmė prilauso nuo pomidorų brandos. Prinokę raudoni laikosi ne ilgiau kaip mėnesį, rausvi iki 2 mėnesių, o pieninės brandos ir zali iki 3 mėnesių.

Daigų auginimas. Mūsų krašte pomidorai, pasėti tiesiog į lauką, vaisių nespėja sunokinti. Todėl pirmiausia rekia daigus užauginti šiltadaržiuose, o šalnų pavojui praėjus sodinti į dirvą. Pomidorų sėjos laikais iš dalies priklauso nuo daigų auginimo būdo ir sodinimo į dirvą laiko. Normaliomis sąlygomis pomidorų daigai užauga per 50-60 dienų. Tinkamiausias jų sėjos laikas-kovo pabaiga-balandžio pradžia.

Prieš sėją pomidorų sėklos beicuojamos ir sėjamos šiltadaržiuose į dėžutes. Dėžutėje išauga 300-400 tinkamų pikuoti daigų. Sėklos pradeda dygti po 4-7 dienų. Praėjus 10-15 dienų, daigeliai pradeda leisti tikruosius lapelius. Jie pikuojami šiltnamyje 10×10 cm atstumu kiek giliau negu augo. Kuo didesnis maitinamasis plotas, tuo stipresni išauga daigai. Auginant daugiau daigų, sėjama per kelis kartus su 2-4 dienų pertraukomis, kad būtų spėta laiku daigus išpakuoti. Norint gauti ankstyvesnį ir gausesnį derlių , daigus rekomenduotina auginti polietileniniuose maišeliuose, durpių ir kituose puodeliuose.

Kartais prieš daigus sodinti į lauką orai atšalą. Tuomet daigai per ilgai laikomi šiltadaržiuose ištįsta. Tokiu atveju reikia juos mažiau laistyti. Gerai išauginti daigai turi būti žemi, tvirtu stovu ir storu stiebu, su 7-8 stambiais tamsiais lapais ir išsivysčiusiais pirmos kekės žiedų butonais.(1.2 pav.)

Vieta sėjomainoje ir tręšimas. Pomidorams parenkama saulėta, nuo šiaurės ir šiaurės rytų vėjų apsaugota vieta. Pirmaisiais metais mėšlu tręštoje dirvoje pomidorų nepatartina auginti, nes dauguma vaisių iki pirmųjų šalnų nespėja prinokti. Geriausia juos auginti po augalų, tręštų mėšlu, pavyzdžiui, po agurkų, kopūstų. Pomidorai gerai auga ir po dobilų. Negalima jų auginti po bulvių, nes jie serga tomis pačiomis ligomis. Sėjamainoje pomidorus į tą pačią vietą patartina sodinti ne anksčiau kaip po dvejų trejų metų. Jiems tinka lengva, derlinga, silpnai rūgščios (pH 6,0-5,6) reakcijos dirva.

Pomidorams dirva mineralinėmis trąšomis tręšiama atsižvelgiant į tai, kiek maisto elementų joje yra: 90-120kg N, 902-120kg P2P5, 120-160 K2O hektarui. Jie fosforą sunkiai pasisavina, todėl reikia, kad jo dirvoje būtų pakankamai. Kaip ir kitoms daržovėms, fosforo ir kalio trąšos išbarstomos rudenį, azoto prieš sėją.

Daigų sodinimas. Pomidorų dagai labai jautrūs šalnoms, todėl įdirvą sodinami šalnų pavojui praėjus. Nedideliame plote, kurį lengva apsaugoti nuo šalnų, pomidorai pradeami saugot alyvai sužydus, t.y gegužės antrrje pusėje, o masiškai lauke sodinami erškėtrožei bei rugiams pradėjus žydėti, t.y birželio pirmoje pusėje.

Pomidorai sodinami lygioje dirvoje. Pirmiausia ji supurenama akėčiomis, po to sodinant rankomis, ženklintuvu pažymimos eliės. Ptartina tuojau eilėse sukalti kuolus, prie kurių bus rišami daigai. Juos geriau daryti ne trumpesnius kaip 1,5 m, kad, glams nupuvus, galima būtų juos nausmailinti ir vėl sukalti.

Svarbu parinkti pomidorų sodinimo atstumą, kad būrų galima mechanizuotai atlikti priežiūros darbus.

Sodinant tankiau, gaunamas iš hektaro didesnis derlius, bet reikia daugiau daigų. Siauresnių kaip 80 cm tarpueilių daryti nereikia, nes sunku juos įdirbti purentuvais. Kad lengviau būtų purenti bei kaupti, patartina sodinti 80-100 cm tarpueiliais, o eilėse 30-50 cm atstumais, hektare apie 30000-40000 daigų. Dideli plotai pomidorais apsodinami daigų sodinamosiomis. Šiuo atveju kulai įkalami daigus pasodintus iš šiaurinės jų pusės.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1421 žodžiai iš 2753 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.