Vaisiniai augalai
5 (100%) 1 vote

Vaisiniai augalai



Referatas

„Vaisiniai augalai“

Vilnius 2004

TURINYS

Vaisinių augalų kilmė ir paplitimas………………………………………………..3

Vaisinių augalų botanikinė sudėtis ir jų grupavimas………………………………3

Vaisinių ir uoginių augalų morfologinės ypatybės…………………………………6

Vaisinių augalų augimo ir derėjimo amžiniai laikotarpiai…………………………7

Vaisinių augalų antžeminės dalies augimas……………………………………….8

Vaisinių augalų derėjimo dėsningumai……………………………………………9

Vaisinių augalų audimo ir derėjimo tarpusavio ryšys……………………………11

Palankios dienos sodinimui pagal mėnulio kalendorių…………………………..12

Naudota literatūra…………………………………………………………………14

Vaisinių augalų kilmė ir paplitimas

Dauguma vaisinių augalų rušių ir formų buvo dar priešistoriniais laikais. Amžiais vystydamiesi įvairiose ekologinėse sąlygose, vaisiniai augalai įgijo savitas paveldimas ypatybes ir reikalavimus aplinkos sąlygoms. Žmonėms, iš dalies ir gyvuliams, padedant, vaisiniai augalai plito atskiruose kontinentuose. Dabartinės laukinės ir kultūrinės sodo augalų formos yra ilgalaikės atrankos, natūralios ir dirbtinės hibridizacijos rezultatas.

Sėklavaisių, kaulavaisių, riešutinių ir uoginių augalų daugiausia yra Rusijoje, o subtropinių- Kinijoje. Laukinių vaisinių augalų formų daugiausia tebėra Kaukaze, Vidurinėje Azijoje ir Tolimuosiuose rytuose. Kaukaze aptinkama virš 80 rūšių vaisinių medžių ir krūmų, vidurinėje Azijoje auga virš 70 rūšių vaisinių medžių ir krūmų. Tolymuosiuose Rytuose priskaitoma iki 74 rušių vaisinių ir uoginių augalų, kurių tarpe vyrauja obelys, kriaušės, slyvos, abrikosai, aktinidijos, mandžiūrinis riešutmedis ir kt.

Visasąjunginio augalininkystės instituto duomenimis, vaisiniai laukmedžiai mūsų šalyje užima apie 7 mln.ha.

Vaisinių laukmedžių reikšmė didelė, nes jie duoda papildomus tūkstančius tonų vaisių ir uogų, didelį kiekį sėklų, tarnauja selekciniam reikalui. Tik labia svarbu šiuos masyvus tinkamai įsavinti ir racionaliai panaudoti.

Vaisinių augalų botanikinė sudėtis ir jų grupavimas

Boranikiniu požiūriu augalai skirstomi į šeimas, gentis, rūšis ir individus. Tačiau sodininkystėje naudingiausias vienetas yra kloninė veislė. Pagal Vigando klasifikaciją Beili Sodininkystės enciklopedijoje visi sodo augalai priskiriami gaubtasėklių tipui, dviskilčių klasei. Žemiau pateikiama jų klasifikacija.

Vienos genties augalai tarpusavyje žymiai mažiau skiriasi pagal fiziologines savybes. Sodininkui svarbu tirti požymius tų genčių, kurioms priklauso vaisinių kultūrų rūšys. Vienos genties atskirų rūšių augalus galima kryžminti tarpusavyje ir skiepyti vienus į kitus. Tačiau kokius dviejų panašių rūšių augalus galima sukryžminti ar skiepijant suauginti, nustatoma tik bandymais.

Kiekvienas laukinis vaisinis sodo augalas yra individas. Laukinė obelis ir miškinė kriaušė yra du individai. Iš kai kurių požymių šiuos individus lengva atskirti. Bendrus požymius turintys individai grupuojami į rūšis. Atskiros rūšys, turinčios bendrus požymius, sudaro gentį.

Sodininkystėje žymiai patikimesniu vienetu laikoma vegetatyviškai padauginta augalo veislė- klonas. Mat, vegetatyviškai padaugintos veislės visi augalai yra kilę iš vienos sėklos. Tuo tarpu padauginus sėklomis kiekvienas augalas tampa skirtingu sėjinuku. Dėl to vegetatyviniu būdu gautus augalus būtų tiksliau vadinti klonais. Tačiau veislės terminas yra bendresnis ir labiau paplitęs, todėl taikomas tiek sėjinukams, tiek klono vienetams vadinti. Pasauliniame sortimente aprašyta apie 10000 obelų, 5000 kriaušių, 2000 slyvų, daugiau kaip 2000 žemuogių.

Vaisiniai ir uoginiai augalai labai skiriasi augimo spartumu ir būdu, derėjimu, vaisių kokybe, amžiaus ilgumu, reikalavimais augimo sąlygoms ir t.t. Jų tarpe yra medžiai, krūmai, puskrūmiai ir daugiamečiai žoliniai augalai. Visi jie yra daugiamečiai, auga ir dera daug kartų. Tokie augalai vadinami polikarpiniais.

Vaisiniai ir uoginiai augalai skiriasi pagal žiedų skirtalytiškumą. Obelis, kriaušė, vyšnia yra vienanamiai ir turi dvilyčius žiedus; lazdynas, graikinis riešutmedis, kaštanas yra vienanamiai augalai, bet turi skirtalyčius žiedus; braškė, aktinidija, šaltalankis- dvinamiai, skirtalyčius žiedus turintys augalai. Jų kuokeliniai žiedai būna ant vyriškų, o piesteliniai ant moteriškų augalų. Vėjas padeda apsidulkinti tik lazdynui, graikiniam riešutmedžiui ir kaštanui. Kitiems apsidulkinti padeda vabzdžiai.

Sodo augalai skiriasi derėjimo ankstyvumu. Prie anksti derančių priskiriami uogakrūmiai, kai kurios slyvų rūšys, vyšnių, obelų ir persikų veislės; prie vidutinio ankstyvumo- kaulavaisiniai ir kai kurios obelų veislės; prie vėlyvųjų- graikinis riešutmedis, kai kurios obelų ir kriaušių veislės.

Vaisiniai augalai taip pat skiriasi atsparumu sausroms ir šalčiams, pvz., usūrinė slyva ir sibirinė obelis ištveria 40 šalčius, o alyvmedis nukenčia ir esant keliems laipsniams šalčio. Juodieji
serbentai ir svarainiai reikalauja daugiau drėgmės, tuo tarpu migdolas, alyvmedis ir figmedis pakenčia sausras.

Įvairuoja augalai ir pagal reikalavimus ekologinėms sąlygoms. Mėlynės, bruknės ir spanguolės gerai auga žvarbiuose šiaurės klimato sąlygose. Vidutinį klimatą mėgsta avietės, agrastai, serbentai, žemuogės, obelys, vyšnios, slyvos, kriaušės, lazdynai. Pietų ekologinės sąlygos patinka trešnėms, abrikosams, svarainiams, vynuogėms, graikiniams riešutmedžiams, persikams, migdolui. Subtropinėse sąlygose gali augti citrusiniai, valgomasis kaštanas, fistaška, figmedis, granatas, churma, alyvmedis.

Žmogaus mityboje labai svarbūs yra vaisiai. Dėl to, kad būtų lengviau orientuotis, vaisiniai ir uoginiai augalai sodininkystėje pagal vaisių ypatybes skirstomi į penkias grupes: sėklavaisinius, kaulavaisinius, uoginius, riešutinius ir subtropinius.

Sėklavaisiniams priskirtos šios gentys: obelis, kriaušė, svarainis, šermukšnis, šliandra, guduobelė, medleva, ameliankis. Sėklavaisinių vaisiai yra stambūs, sultingi; penkializdėse sėklų kamerose yra kelios sėklos. Vaisiai gali išsilaikyti, yra transportabilūs, tinka šviežiam vartojimui ištisus metus. Jų tarpe yra žieminių, rudeninių ir vasarinių veislių.

Kaulavaisiniams priklauso: vyšnia, trešnė, slyva, abrikosas, persikas. Kaulavaisinių vaisiuose yra vienas kietas kauliukas, apaugęs sultingu minkštimu. Vaisiai netransportabilūs ir išsilaiko neilgai, todėl dažniausiai perdirbami: džiovinami, gaminamos sultys, uogienės, košės, pastos, sirupai, kompotai.

Uoginių augalų grupė apima daugiausia genčių: vynuogė, agrastas, juodasis serbentas, raudonasis serbentas, gervuogė, katuogė, šiaurinė avietė, tekšė, žemuogė, braškė, šilauogė, mėlynė, girtuoklė, spanguolė, aktinidija. Uoginių augalų vaisiai labai įvairūs: tipingos uogos, yra vynuogių, serbentų ir agrastų; sudėtinės- aviečių ir gervuogių; žemuogių ir braškių žiedsosčio paviršiuje yra sėklos. Daugumos uoginių augalų vaisiai smulkūs, sultingi, nelabai transportabilūs ir greitai genda. Dėl to jie dažniausiai perdirbami.

Riešutinių grupėje yra: lazdynas, graikinis riešutmedis, pekanas, kaštanas, fistaška, migdolas; jų valgoma dalis- sėkla. Migdolas pagal vaisių sandarą priklauso kaulavaisiams. Riešutinių grupei jis priskirtas dėl to, kad jo valgoma dalis yra sėkla.

Subtropiniai augalai: apelsinas, citrina, mandarinas, subtropinė churma, alyvmedis, granatas, figmedis. Apelsinas, citrina ir mandarinas dar vadinami citrusiniais, nes jie yra amžinai žaliuojantys. Kiti žiemai numeta lapus ir žiemoja neapdengti ten, kur temperatūra būna ne žemesnė kaip -15C.

Vaisinių augalų geografinės zonos. Vaisiniai augalai, atsižvelgiant į jų augimo vietas laukinėje būklėje ir paplitimą kultūroje, skirstomi į 4 grupes: 1) šiaurės ir šiaurės rytų zonos augalai, 2) vidurio zonos augalai, 3) pietų zonos augalai, 4)subtropikų zonos augalai.

Vaisinių ir uoginių augalų morfologinės ypatybės

Kiekvienas vaismedis turi stiebinę sistemą, arba antžeminę dalį, ir šaknų sistemą. Šias sistemas jungia šaknies kaklelis. Iš sėklos auginamų vaismedžių šaknies kaklelis išsivysto iš sėklos poskiltinio kulnelio ir vadinamas tikruoju šaknies kakleliu. Vegetatyviškai padauginti vaisiniai augalai turi sąlyginį šaknies kaklelį. Tai riba tarp stiebo ir šaknų. Sodininkystes praktikoje šaknies kaklelis svarbus tuo, kad pagal jį nustatoma, kokiu gilumu reikia sodinti vaismedžius.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1215 žodžiai iš 3931 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.