Vaistų gamyba
5 (100%) 1 vote

Vaistų gamyba

VAISTŲ GAMYBA

Įvadas

Dabartiniu metu įvairios kilmės vaistingosios medžiagos (augalinės, gyvulinės, sintetinės ), kad būtų patogiau jas priimti, prieš vartojimą vienokiu ar kitokiu būdu paruošiamos.

Vaistų paruošimo būdus nagrinėja vaistų formų ir farmacinių preparatų technologija.

Jau senovės Graikijos ir Romos gydytojai pradėjo tobulinti vaistų gamybą. Garsus Romos mokslininkas gydytojas Klaudijus Galenas (130-200 m.e.) pradėjo gaminti ištraukas iš vaistingųjų augalų, iš dalies atskirdamas veikliąsias augalo sudėtines dalis nuo neturinčių gydomosios reikšmės medžiagų. Jo garbei tokio pobūdžio ir kai kurie kiti preparatai vadinami galeniniais (Galenica).

Pirmąjį receptūros vadovėlį parašė graikų gydytojas Skribonijus Largus (Skribonius Largus). Viduramžiais arabų mokslininkai davė nemažai žinių apie vaistų paruošimą ir išrašymą.

Europoje pirmieji receptūros vadovėliai pasirodė XI – XII a. Šių dienų receptūra, kuri remiasi naujausiais medicinos ir farmacijos mokslų pasiekimais, žymiai skiriasi nuo praėjusių šimtmečių receptūros.

Vaistinės medžiagos gaunamos iš vaistinių augalų, gyvulių organų bei audinių, gamtinių mineralinių produktų, be to sintetinamos iš paprastesnių cheminių medžiagų.

Pašalinus iš augalinės ar gyvulinės kilmės vaistingųjų žaliavų balastines medžiagas, gaunami galeniniai preparatai. Dar grynesni yra neogaleniniai preparatai.

Iš augalinės ar gyvulinės kilmės vaistingųjų žaliavų yra išskiriamos veikliosios dalys (substancijos) nuo kurių priklauso šių žaliavų gydomosios savybės. Svarbiausi jų yra: alkaloidai, gliukozidai, vitaminai, tanidai, eteriniai aliejai, antibiotikai, įvairios organinės rūgštys ir kiti. Kartais šias medžiagas lengviau ir patogiau susintetinti, negu išskirti iš natūralių gamtinių produktų. Susintetinamos gali būti ir tokios vaistingosios medžiagos, kurių gamtoje iš viso neaptinkami, pavyzdžiui: aspirinas, urotropikas, sulfanilamidiniai preparatai.

Galeniniai preparatai

(Galenica)

Galeniniai preparatai gaminami daugiausiai iš augalinės kilmės ir rečiau iš gyvulinės kilmės vaistingųjų žaliavų. Anksčiau galeniniai preparatai buvo gaminami vaistinėse, dabar – specialiose laboratorijose arba vaistų fabrikuose.

Tinktūros

(Tincturae)

Tinktūros yra skaidrūs, spalvoti skysčiai, gaunami išekstrahuojant iš augalinės ar gyvulinės vaistingosios žaliavos veikliąsias medžiagas spiritu, eteriu, vandeniu arba jų mišiniais. Vaistingoji žaliava, dažniausiai vaistingųjų augalų lapai, žiedai, šaknys, žievė ir kt.(1 svorio dalis) iš kurios gaminamos tinktūros, atitinkamai susmulkinama, pasveriama, užpilama vienu iš minėtų skysčių arba jų mišiniu (5 tūrio dalys)ir paliekama kambario temperatūroje 7 paroms. Skystis difunduos į žaliavos daleles ir tirpins juose esančias įvairias, tuo pačiu ir veikliąsias medžiagas. Po 7 parų skystis nupilamas, jo likučiai iš žaliavos išspaudžiami presu, ir visas skystis nufiltruojamas. Tokiu būdu gaminamos tinktūros iš vaistingųjų žaliavų, kurių sudėtyje nėra nuodingųjų ar stipriai veikiančių medžiagų. Toks gamybos būdas vadinamas maceracija.

Tinktūros iš žaliavų, kurių sudėtyje yra nuodingos ar stipriai veikiančios medžiagos, gaminamos perkoliacijos būdu santykiu 1 : 10. Gaminant tinktūras šiuo būdu paprastai iš žaliavos išekstrahuojama daugiau veikliosios medžiagos negu maceracijos būdu, nes čia medžiaga nuolat veikiama naujai užpilamo skysčio.

Tinktūroms gaminti dažniausiai naudojamas 700 ar 400 spiritas, nes jame gerai tirpsta dauguma veikliųjų medžiagų, be to jis yra gera konservuojanti medžiaga. Spiritinės tinktūros gana patvarios ir gali būti naudojamos ilgai.

Vanduo tinktūroms gaminti naudojamas retai, nes jame prastai tirpsta vaistingosios medžiagos, be to vandeninės tinktūros nepatvarios, greitai genda, rūgsta, pelėja.

Eteris taip pat naudojamas retai, nes jis farmakologiškai neindiferentiškas, stiprus narkotikas.

Ekstraktai

(Extracta)

Ekstraktai, kaip ir tinktūros, gaunami išekstrahuojant iš augalinės žaliavos veikliąsias dalis spiritu, eteriu ar vandeniu. Jie irgi gaminami meceracijos, perkoliacijos ir reperkoliacijos būdais. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad po ekstrakcijos dalis, ar visas skystis išgarinama. Priklausomai nuo to, kokia skysčio dalis išgarinama, skiriamos šios ekstraktų rūšys: Skysti, tirštoki – medaus konsistencijos, tiršti ir sausi – miltelių ar lengvai į miltelius subyrančių gabaliukų pavidalo ekstraktai.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 672 žodžiai iš 2047 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.