TURINYS
ĮVADAS 3
VAIZDINĖS ATMINTIES APIMTIES TYRIMAS 5
TYRIMO PROTOKOLAS 6
REZULTATŲ ANALIZĖ 8
IŠVADOS 9
LITERATŪRA 10
PRIEDAI 11
ĮVADAS
Atmintis užima ypatingą asmenybės psichinių reiškinių sistemoje. Be
atminties kiekvienas pojūtis ir suvokimas būtų naujas, žmogus negalėtų
orientuotis tikrovėje. Mąstant be atminties negalima būtų operuoti
sąvokomis, vaizduotė neturėtų iš ko kurti naujų vaizdinių, nebūtų ir
asmenybės “aš” su pastoviais motyvais, nuostatomis išgyvenimų. Atminties
netekimo atvejai kokių nors traumų metu, rodo, kad žmogus be atminties
nustoja būti asmenybe ir tampa panašus į mechaniškai reguliuojantį
automatą.
Vaizdinė atmintis operuoja iš tikrovės gauta ir susikurta vaizdine
medžiaga – vaizdiniais. Vaizdinys yra vaizdas objekto, kuris šiuo metu
nesuprantamas. Žmogaus atmintyje yra daugybė regėjimo, girdėjimo, uodimo ir
kitų vaizdinių. Vaizdiniai yra panašūs į suvokimo metu gaunamus objektų
vaizdus. Jie nuo suvokimų skiriasi tuo, kad yra ne tokie ryškūs (kartais
neperduoda spalvų ir kt.), fragmentiški ir nepastovūs. Vaizdiniai
skirstomi į rūšis pagal jutimo organus. Dar skiriami individualūs ir bendri
vaizdiniai. Individualiais laikomi tam tikro vieno objekto vaizdiniai.
Bendri vaizdiniai fiksuoja didesnes ar mažesnes objektų grupes bendras
ypatybes.
Įspūdžių yra visokių : regėjimo, girdėjimo, uoslės, skonio, juslės.
Šie įvairūs įspūdžiai yra surizgę į daugiau ar mažiau sudėtingas
samplaikas – atvaizdus ir vaizdinius. Atsimenant sudėtingesnius dalykus,
komplikuotesnes įspūdžių samplaikas, gali kilti klausimas, kuriuos
įspūdžius lengviau atsimename – regėjimo, girdėjimo ir judesio.
Regimasis (optinis) – pirmasis atminties tipas. Šio atminties tipo
žmonių atsiminimuose dominuoja regimieji įspūdžių atsiminimai. Lengviausia
ir dažniausia įsimenama tai, kas buvo matyta. Šio atminties tipo mokinys
mokydamasis būtinai nori skaityti pats, nes geriau atsimena tai, ką yra
pats skaitęs, negu tai, ką yra girdėjęs. Mokytojo pašauktas atsakinėti
optinio atminties tipo mokinys pasakodamas tartum matyte mato, kuriame
puslapyje ir kurioje vietoje tai parašyta, koks ten šriftas, paveikslėlis
ar schema.
Antrasis atminties tipas – girdimasis (akustinis). Šio atminties tipo
žmonės geriausiai ir ryškiausiai atsimena girdėjimo įspūdžius. Akustinio
tipo mokinys mėgsta pats balsiai skaityti arba klausyti kitą skaitant, jam
svarbu girdėti tai ką mokosi. Girdimosios atminties žmogus lengviau
atimena melodiją, upelio čiurlenimą.
Trečiasis atminties tipas – judesiu (motorinis) šio atminties tipo
asmenys geriau atsimena tai, kas susiję su judesiais. Ypač daug šio tipo
atstovų yra tarp aklųjų. Iš prigimties aklas žmogus daiktų dydį bei padėtį
atsimena, kaip atitinkamus judesius.
Ketvirtas atminties tipas – mišrusis. Šio tipo atsiminimų vyksme
vienodai kyla visų rūšių įspūdžių bei atvaizdų: regėjimo, girdėjimo ir
judesių.
Tačiau vien tik vienam atminties tipui priklausančiam žmonių išskyrus
ketvirtąjį, nes vieni žmonės geriau atsimena spalvą, paveikslą ir pan.
Pagrindiniai atminties procesai yra įsiminimas, laikymas atmintyje,
atsiminimas ir užmiršimas. Įsiminimas priklausomai nuo tikslo gali būti
valingas ir nevalingas. Nevalinga atmintis pasireiškia tuo, kad žmogus ką
nors įsimena ar atgamina nesistemingai. Nevalingas atsiminimas yra
ankstyvesnė atminties forma asmenybės tapsme. Pagrindinį vaidmenį žmogaus
psichikoje vaidina valinga atmintis. Ji pasireiškia tada, kai žmogus
sąmoningai užsibrėžia tikslą ką nors įsiminti ar atgaminti ir tai daryti
stengiasi
Prasmingas įsiminimas vyksta tada, kai įsimenama medžiaga yra
suprasta, kai ji susiejama su atmintyje turimu patyrimu. Psichologijoje yra
nustatyta daug sąlygų, kurios padeda sėkmingai įsiminti.
Pirmoji sėkmingo mokymosi sąlyga yra palanki motyvacija. Yra žinoma,
kad greičiau ir tvirčiau įsimenama esant asmenybinei motyvacijai. Juo
labiau žmogus nori ko nors išmokti, juo jam labiau sekasi tai padaryti.
Antra svarbi įsiminimo sąlyga yra medžiagos kartojimas. Iš tikrųjų
esant kitoms lygioms sąlygoms, geriau įsimenama ta medžiaga, kuri buvo
daugiau kartų pakartota. Tačiau kartojimai mažiau produktyvūs, jei nėra
palankių motyvų, siekių medžiagą įsiminti. Be to tik racionaliai taikomas
kartojamas yra efektyvus.
Atsiminimų rūšys:
Atpažinimas – medžiagos atiminimas tik pakartotinai ją suvokiant.
Atpažįstama arba netvirtai įsiminta medžiaga, kurios savarankiškai įsiminti
dar nepajėgiama arba medžiaga dėl kartojimų trūkumo buvo pamiršta tiek, kad
savarankiškai prisiminti jau nepavyksta, o pakartotinai suvokiant –
atpažįstama.
Atgaminimu yra vadinamas medžiagos atsiminimas be pakartotinio jos
suvokimo. Atgaminimas gali vykti be sąmoningų pastangų, kai viena ar kita
atsitiktinė asociacija patraukia visą ryšių tinklą.
Atsiminimo lengvumas,
greitumas ir tikslumas priklauso nuo įsiminimo
ir išlaikymo ypatybių. Idealios sąlygos atsiminimui susidaro tik tais
atvejais, kai: įsiminta įdomi medžiaga, ji buvo įsimenama planingai
panaudojant sėkmingo įsiminimo metodus, medžiaga buvo sistemingai
kartojama, atsiminimas remiasi asmenybės palankiai motyvacijai ir palydimas
malonių emocinių išgyvenimų.
VAIZDINĖS ATMINTIES APIMTIES TYRIMAS
HIPOTEZĖ: 6 – 7 metų vaikų vaizdinės atminties apimtis yra didelė.UŽDUOTIES TIKSLAS: Vaizdinės atminties apimties tyrimas atpažinimo
metodu.TIRIAMIEJI: tyrime dalyvavo 10 pirmos klasės mokinių, iš kurių7