TURINYS
TURINYS 2
ĮVADAS 3
VAIZDINĖS ATMINTIES TIKSLUMO TYRIMAS 7
TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS 11
NAUDOTA LITERATŪRA 12
ĮVADAS
Atmintis užima ypatingą asmenybės psichinių reiškinių sistemoje. Be
atminties kiekvienas pojūtis ir suvokimas būtų naujas, žmogus negalėtų
orientuotis tikrovėje. Mąstant be atminties negalima būtų operuoti
sąvokomis, vaizduotė neturėtų iš ko kurti naujų vaizdinių, nebūtų ir
asmenybės “aš” su pastoviais motyvais, nuostatomis išgyvenimų. Atminties
netekimo atvejai kokių nors traumų metu, rodo, kad žmogus be atminties
nustoja būti asmenybe ir tampa panašus į mechaniškai reguliuojantį
automatą.
Atmintis yra ankstesnio patyrimo atspindys, kurį sudaro įsiminimas,
išlaikymas ir atsiminimas to, kas ankščiau buvo pažinta, išgyventa ir
veikta.
Sensorinį atspaudą galima palyginti su fotografija. Jis trumpam laikui
fiksuoja jutimo organų perduotą medžiagą ir kitaip yra vadinamas ikonine,
arba tiesiogine atmintimi.
Pirminė arba kitaip vadinama trumpalaikė atmintis, skiriasi nuo
sensorinės atminties ilgesniu informacijos išlaikymu. Medžiagos
perkėlimas iš sensorinės atminties į trumpalaikę vyksta tada, kai į tą
medžiagą nukrypsta dėmesys.
Į ilgalaikę atmintį medžiaga pereina dėka pakartojimų, kurių metu
trumpalaikėje atmintyje esanti medžiaga įtraukiama į socialinių ryšių
sistemą, ilgalaikėje atmintyje medžiaga laikoma valandas, metus,
dešimtmečius.
Žmogaus ilgalaikė atmintis veikia ryšių pagrindu, tai reiškia, kad
medžiaga įsimenama (ir atgaminama) ne pavieniais elementais, o siejant
įsimenamus dalykus su jau atmintyje turimais ir susidarant sudėtingas ryšių
sistemas tarp atminties saugomos medžiagos elementų. Ryšiai tarp įsimintos
medžiagos elementų yra vadinami asociacijomis.
Pagal turinį, kuriuo operuoja atmintis, yra skirstoma vaizdinės,
motorinės, žodinės – loginės ir emocinės atminties rūšis.
Vaizdinė atmintis operuoja iš tikrovės gauta ir susikurta vaizdine
medžiaga – vaizdiniais. Vaizdinys yra vaizdas objekto, kuris šiuo metu
nesuprantamas. Žmogaus atmintyje yra daugybė regėjimo, girdėjimo, uodimo ir
kitų vaizdinių. Vaizdiniai yra panašūs į suvokimo metu gaunamus objektų
vaizdus. Jie nuo suvokimų skiriasi tuo, kad yra ne tokie ryškūs (kartais
neperduoda spalvų ir kt.), fragmentiški ir nepastovūs. Vaizdiniai
skirstomi į rūšis pagal jutimo organus. Dar skiriami individualūs ir bendri
vaizdiniai. Individualiais laikomi tam tikro vieno objekto vaizdiniai.
Bendri vaizdiniai fiksuoja didesnes ar mažesnes objektų grupes bendras
ypatybes.
Vaizdinė atmintis gali būti nevalinga. Nevalinga atmintis pasireiškia
tuo, kad žmogus ką nors įsimenami atgamina nesistengdamas, o kai kada net
nenorėdamas. Taip įsimenami kokie nors ryškūs, asmenybei reikšmingi
įspūdžiai. Nevalingai atminčiai padeda stiprios emocijos (džiaugsmas,
baimė, pasibjaurėjimas ir kt.). Turi reikšmės ir interesai įsimenamiems
objektams ir su jais atliekama veikla (pvz., eksperimentuojant geriau buvo
įsiminti tie skaičiai, kurie įėjo į pačių tiriamųjų sugalvotus uždavinius).
Nevalingas įsiminimas ir atgaminimas yra ankstyvesnė atminties forma
asmenybės tapsme. Nevalingai sukaupiama nemaža gyvenimiška patirtis be
jokių varginančių pastangų ne tik vaikystėje, bet ir visą asmenybės
egzistavimo metą.
Tačiau pagrindinį vaidmenį žmogaus psichikoje turi valinga atmintis.
Ji pasireiškia tada, kai žmogus sąmoningai užsibrėžia tikslą ką nors
įsiminti ar atgaminti ir tai daryti labai stengiasi. Būdingas valingos
atminties požymis yra tam tikrų motyvų, kurie skatina įsiminimą ir
atgaminimą, dalyvavimas.
Vaizdinė atmintis gali būti valinga ir nevalinga, judesių įsiminimas
ir atgaminimas gali sietis su žodinėmis instrukcijomis, įsimintais stebėtų
judesių vaizdiniais ir pan.
Įspūdžių yra visokių : regėjimo, girdėjimo, uoslės, skonio, juslės.
Šie įvairūs įspūdžiai yra surizgę į daugiau ar mažiau sudėtingas
samplaikas – atvaizdus ir vaizdinius. Atsimenant sudėtingesnius dalykus,
komplikuotesnes įspūdžių samplaikas, gali kilti klausimas, kuriuos
įspūdžius lengviau atsimename – regėjimo, girdėjimo ir judesio.
Regimasis (optinis) – pirmasis atminties tipas. Šio atminties tipo
žmonių atsiminimuose dominuoja regimieji įspūdžių atsiminimai. Lengviausia
ir dažniausia įsimenama tai, kas buvo matyta. Šio atminties tipo mokinys
mokydamasis būtinai nori skaityti pats, nes geriau atsimena tai, ką yra
pats skaitęs, negu tai, ką yra girdėjęs. Mokytojo pašauktas atsakinėti
optinio atminties tipo mokinys pasakodamas tartum matyte mato, kuriame
puslapyje ir kurioje vietoje tai parašyta, koks ten šriftas, paveikslėlis
ar schema.
Antrasis atminties tipas – girdimasis (akustinis). Šio atminties tipo
žmonės geriausiai ir ryškiausiai atsimena girdėjimo įspūdžius. Akustinio
tipo mokinys
mėgsta pats balsiai skaityti arba klausyti kitą skaitant, jam
svarbu girdėti tai ką mokosi. Girdimosios atminties žmogus lengviau
atimena melodiją, upelio čiurlenimą.
Trečiasis atminties tipas – judesiu (motorinis) šio atminties tipo
asmenys geriau atsimena tai, kas susiję su judesiais. Ypač daug šio tipo
atstovų yra tarp aklųjų. Iš prigimties aklas žmogus daiktų dydį bei padėtį
atsimena, kaip atitinkamus judesius.
Ketvirtas atminties tipas – mišrusis. Šio tipo atsiminimų vyksme
vienodai kyla visų rūšių įspūdžių bei atvaizdų: regėjimo, girdėjimo ir
judesių.
Tačiau vien tik vienam atminties tipui priklausančiam žmonių išskyrus
ketvirtąjį, nes vieni žmonės geriau atsimena spalvą, paveikslą ir pan.
Pagrindiniai atminties procesai yra įsiminimas, laikymas atmintyje,
atsiminimas ir užmiršimas. Įsiminimas priklausomai nuo tikslo gali būti
valingas ir nevalingas. Nevalinga atmintis pasireiškia tuo, kad žmogus ką
nors įsimena ar atgamina nesistemingai. Nevalingas atsiminimas yra
ankstyvesnė atminties forma asmenybės tapsme. Pagrindinį vaidmenį žmogaus
psichikoje vaidina valinga atmintis. Ji pasireiškia tada, kai žmogus
sąmoningai užsibrėžia tikslą ką nors įsiminti ar atgaminti ir tai daryti
stengiasi
Prasmingas įsiminimas vyksta tada, kai įsimenama medžiaga yra
suprasta, kai ji susiejama su atmintyje turimu patyrimu. Psichologijoje yra
nustatyta daug sąlygų, kurios padeda sėkmingai įsiminti.
Pirmoji sėkmingo mokymosi sąlyga yra palanki motyvacija. Yra žinoma,
kad greičiau ir tvirčiau įsimenama esant asmenybinei motyvacijai. Juo
labiau žmogus nori ko nors išmokti, juo jam labiau sekasi tai padaryti.
Antra svarbi įsiminimo sąlyga yra medžiagos kartojimas. Iš tikrųjų
esant kitoms lygioms sąlygoms, geriau įsimenama ta medžiaga, kuri buvo
daugiau kartų pakartota. Tačiau kartojimai mažiau produktyvūs, jei nėra
palankių motyvų, siekių medžiagą įsiminti. Be to tik racionaliai taikomas
kartojamas yra efektyvus. Pagrindiniai tokio kartojimo dėsningumai:
1. kartojimai turi būti atsikirti tam tikrais laiko intervalais.
2. jei medžiaga platesnės apimties, tai kartojimai turi būti
atliekami pagal schemą: ištisi – dalimis – ištisai.
3. kartojant įsitvirtina asociaciniai ryšiai, tačiau pats žmogus
negali vidinėmis pastangomis išmatuoti jų tvirtumo.
4. monotoniškų kartojimų rezultatai yra menkesni, dėl to juos
būtina įvairinti keičiant kartojimų būdus, kartojimų aplinką.
5. įsiminimo sėkmei yra būtini teigiami pastiprinimai, kai
įsiminimo faktus lydi kokia nors maloni emocinė būsena.