Vaizdinės atminties tikslumo tyrimas labaratorinis
5 (100%) 1 vote

Vaizdinės atminties tikslumo tyrimas labaratorinis

1121

TURINYS

TURINYS 2

ĮVADAS 3

VAIZDINĖS ATMINTIES TIKSLUMO TYRIMAS 7

TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS 11

NAUDOTA LITERATŪRA 12

ĮVADAS

Atmintis užima ypatingą asmenybės psichinių reiškinių sistemoje. Be

atminties kiekvienas pojūtis ir suvokimas būtų naujas, žmogus negalėtų

orientuotis tikrovėje. Mąstant be atminties negalima būtų operuoti

sąvokomis, vaizduotė neturėtų iš ko kurti naujų vaizdinių, nebūtų ir

asmenybės “aš” su pastoviais motyvais, nuostatomis išgyvenimų. Atminties

netekimo atvejai kokių nors traumų metu, rodo, kad žmogus be atminties

nustoja būti asmenybe ir tampa panašus į mechaniškai reguliuojantį

automatą.

Atmintis yra ankstesnio patyrimo atspindys, kurį sudaro įsiminimas,

išlaikymas ir atsiminimas to, kas ankščiau buvo pažinta, išgyventa ir

veikta.

Sensorinį atspaudą galima palyginti su fotografija. Jis trumpam laikui

fiksuoja jutimo organų perduotą medžiagą ir kitaip yra vadinamas ikonine,

arba tiesiogine atmintimi.

Pirminė arba kitaip vadinama trumpalaikė atmintis, skiriasi nuo

sensorinės atminties ilgesniu informacijos išlaikymu. Medžiagos

perkėlimas iš sensorinės atminties į trumpalaikę vyksta tada, kai į tą

medžiagą nukrypsta dėmesys.

Į ilgalaikę atmintį medžiaga pereina dėka pakartojimų, kurių metu

trumpalaikėje atmintyje esanti medžiaga įtraukiama į socialinių ryšių

sistemą, ilgalaikėje atmintyje medžiaga laikoma valandas, metus,

dešimtmečius.

Žmogaus ilgalaikė atmintis veikia ryšių pagrindu, tai reiškia, kad

medžiaga įsimenama (ir atgaminama) ne pavieniais elementais, o siejant

įsimenamus dalykus su jau atmintyje turimais ir susidarant sudėtingas ryšių

sistemas tarp atminties saugomos medžiagos elementų. Ryšiai tarp įsimintos

medžiagos elementų yra vadinami asociacijomis.

Pagal turinį, kuriuo operuoja atmintis, yra skirstoma vaizdinės,

motorinės, žodinės – loginės ir emocinės atminties rūšis.

Vaizdinė atmintis operuoja iš tikrovės gauta ir susikurta vaizdine

medžiaga – vaizdiniais. Vaizdinys yra vaizdas objekto, kuris šiuo metu

nesuprantamas. Žmogaus atmintyje yra daugybė regėjimo, girdėjimo, uodimo ir

kitų vaizdinių. Vaizdiniai yra panašūs į suvokimo metu gaunamus objektų

vaizdus. Jie nuo suvokimų skiriasi tuo, kad yra ne tokie ryškūs (kartais

neperduoda spalvų ir kt.), fragmentiški ir nepastovūs. Vaizdiniai

skirstomi į rūšis pagal jutimo organus. Dar skiriami individualūs ir bendri

vaizdiniai. Individualiais laikomi tam tikro vieno objekto vaizdiniai.

Bendri vaizdiniai fiksuoja didesnes ar mažesnes objektų grupes bendras

ypatybes.

Vaizdinė atmintis gali būti nevalinga. Nevalinga atmintis pasireiškia

tuo, kad žmogus ką nors įsimenami atgamina nesistengdamas, o kai kada net

nenorėdamas. Taip įsimenami kokie nors ryškūs, asmenybei reikšmingi

įspūdžiai. Nevalingai atminčiai padeda stiprios emocijos (džiaugsmas,

baimė, pasibjaurėjimas ir kt.). Turi reikšmės ir interesai įsimenamiems

objektams ir su jais atliekama veikla (pvz., eksperimentuojant geriau buvo

įsiminti tie skaičiai, kurie įėjo į pačių tiriamųjų sugalvotus uždavinius).

Nevalingas įsiminimas ir atgaminimas yra ankstyvesnė atminties forma

asmenybės tapsme. Nevalingai sukaupiama nemaža gyvenimiška patirtis be

jokių varginančių pastangų ne tik vaikystėje, bet ir visą asmenybės

egzistavimo metą.

Tačiau pagrindinį vaidmenį žmogaus psichikoje turi valinga atmintis.

Ji pasireiškia tada, kai žmogus sąmoningai užsibrėžia tikslą ką nors

įsiminti ar atgaminti ir tai daryti labai stengiasi. Būdingas valingos

atminties požymis yra tam tikrų motyvų, kurie skatina įsiminimą ir

atgaminimą, dalyvavimas.

Vaizdinė atmintis gali būti valinga ir nevalinga, judesių įsiminimas

ir atgaminimas gali sietis su žodinėmis instrukcijomis, įsimintais stebėtų

judesių vaizdiniais ir pan.

Įspūdžių yra visokių : regėjimo, girdėjimo, uoslės, skonio, juslės.

Šie įvairūs įspūdžiai yra surizgę į daugiau ar mažiau sudėtingas

samplaikas – atvaizdus ir vaizdinius. Atsimenant sudėtingesnius dalykus,

komplikuotesnes įspūdžių samplaikas, gali kilti klausimas, kuriuos

įspūdžius lengviau atsimename – regėjimo, girdėjimo ir judesio.

Regimasis (optinis) – pirmasis atminties tipas. Šio atminties tipo

žmonių atsiminimuose dominuoja regimieji įspūdžių atsiminimai. Lengviausia

ir dažniausia įsimenama tai, kas buvo matyta. Šio atminties tipo mokinys

mokydamasis būtinai nori skaityti pats, nes geriau atsimena tai, ką yra

pats skaitęs, negu tai, ką yra girdėjęs. Mokytojo pašauktas atsakinėti

optinio atminties tipo mokinys pasakodamas tartum matyte mato, kuriame

puslapyje ir kurioje vietoje tai parašyta, koks ten šriftas, paveikslėlis

ar schema.

Antrasis atminties tipas – girdimasis (akustinis). Šio atminties tipo

žmonės geriausiai ir ryškiausiai atsimena girdėjimo įspūdžius. Akustinio

tipo mokinys
mėgsta pats balsiai skaityti arba klausyti kitą skaitant, jam

svarbu girdėti tai ką mokosi. Girdimosios atminties žmogus lengviau

atimena melodiją, upelio čiurlenimą.

Trečiasis atminties tipas – judesiu (motorinis) šio atminties tipo

asmenys geriau atsimena tai, kas susiję su judesiais. Ypač daug šio tipo

atstovų yra tarp aklųjų. Iš prigimties aklas žmogus daiktų dydį bei padėtį

atsimena, kaip atitinkamus judesius.

Ketvirtas atminties tipas – mišrusis. Šio tipo atsiminimų vyksme

vienodai kyla visų rūšių įspūdžių bei atvaizdų: regėjimo, girdėjimo ir

judesių.

Tačiau vien tik vienam atminties tipui priklausančiam žmonių išskyrus

ketvirtąjį, nes vieni žmonės geriau atsimena spalvą, paveikslą ir pan.

Pagrindiniai atminties procesai yra įsiminimas, laikymas atmintyje,

atsiminimas ir užmiršimas. Įsiminimas priklausomai nuo tikslo gali būti

valingas ir nevalingas. Nevalinga atmintis pasireiškia tuo, kad žmogus ką

nors įsimena ar atgamina nesistemingai. Nevalingas atsiminimas yra

ankstyvesnė atminties forma asmenybės tapsme. Pagrindinį vaidmenį žmogaus

psichikoje vaidina valinga atmintis. Ji pasireiškia tada, kai žmogus

sąmoningai užsibrėžia tikslą ką nors įsiminti ar atgaminti ir tai daryti

stengiasi

Prasmingas įsiminimas vyksta tada, kai įsimenama medžiaga yra

suprasta, kai ji susiejama su atmintyje turimu patyrimu. Psichologijoje yra

nustatyta daug sąlygų, kurios padeda sėkmingai įsiminti.

Pirmoji sėkmingo mokymosi sąlyga yra palanki motyvacija. Yra žinoma,

kad greičiau ir tvirčiau įsimenama esant asmenybinei motyvacijai. Juo

labiau žmogus nori ko nors išmokti, juo jam labiau sekasi tai padaryti.

Antra svarbi įsiminimo sąlyga yra medžiagos kartojimas. Iš tikrųjų

esant kitoms lygioms sąlygoms, geriau įsimenama ta medžiaga, kuri buvo

daugiau kartų pakartota. Tačiau kartojimai mažiau produktyvūs, jei nėra

palankių motyvų, siekių medžiagą įsiminti. Be to tik racionaliai taikomas

kartojamas yra efektyvus. Pagrindiniai tokio kartojimo dėsningumai:

1. kartojimai turi būti atsikirti tam tikrais laiko intervalais.

2. jei medžiaga platesnės apimties, tai kartojimai turi būti

atliekami pagal schemą: ištisi – dalimis – ištisai.

3. kartojant įsitvirtina asociaciniai ryšiai, tačiau pats žmogus

negali vidinėmis pastangomis išmatuoti jų tvirtumo.

4. monotoniškų kartojimų rezultatai yra menkesni, dėl to juos

būtina įvairinti keičiant kartojimų būdus, kartojimų aplinką.

5. įsiminimo sėkmei yra būtini teigiami pastiprinimai, kai

įsiminimo faktus lydi kokia nors maloni emocinė būsena.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1107 žodžiai iš 2200 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.