Vaizdinės atminties tyrimas
5 (100%) 1 vote

Vaizdinės atminties tyrimas

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

PEDAGOGIKOS FAKULTETAS

Vaizdinės atminties tyrimas



Klaipėda, 2004

ĮVADAS

Atminties vaidmuo vaiko vystymosi procese didžiulis. Žinių apie aplinkinį pasaulį ir save suvokimas, sugebėjimų, įgūdžių, įpročių įgijimas, elgesio normų įvaldymas – visa tai susiję su atmintimi.

Mokėdamas vienaip ar kitaip įsiminti, vaikas mokosi turėti tikslą – įsiminti – prisiminti, kurio siekdamas, turi atitinkamai dirbti su medžiaga. Jis pradeda suprasti, kad norint medžiagą įsiminti, reikia ją kartoti, lyginti, apibendrinti, grupuoti. Taip ugdomi valingi vaikų atminties procesai.

Vaikas mokosi suvokti, galvoti, kalbėti, išmoksta elgtis su daiktais, laikytis tam tikrų elgesio taisyklių, pradeda reguliuoti savo veiksmus. Visa tai skatina atminties darbą. Be atminties vaikas neįgis visuomeninės patirties, neįmanomi platesni jo ryšiai su aplinka, negalima ir jo veikla.

Ikimokyklinio amžiaus vaiko atminties lavėjimas labai susijęs su jo veikla. Atlikdamas konkrečius veiksmus su daiktais, stengdamasis ką nors nuveikti, vaikas turi susitelkti, įsiminti medžiagą ar atskirus veiklos etapus. Reikšmės turi ir bendravimas su suaugusiu, padedančiu organizuoti veiklą. (A. Gučas „Vaiko psichologija“, psl. 105).

Ikimokykliniame amžiuje vyksta esminiai vaikų atminties kitimai. Su kiekybiniais vaiko atminties kitimais susijęs nuolatinis akiračio plėtimas, veržlus žinių, mokėjimų, įgūdžių įsisavinimas.

Atmintis paprastai yra įvairios medžiagos įsiminimas, pažinimas ir atgaminimas. Atmintis taip pat yra informacijos apdorojimas, ilgas išlaikymas to, kas išmokta.

Vaikų gebėjimas įsiminti ir atsiminti sparčiai vystosi ikimokykliniame amžiuje. Ikimokykliniame amžiuje žmonės, įvykiai įsimenami gana ilgam laikui. (V. Muchina „Vaiko psichologija“, psl. 223).

Įsiminimas, kaip ir atgaminimas, gali būti nevalingas, arba nesąmoningas, ir valingas, arba sąmoningas. Pagal šių procesų ypatybes atmintis skirstoma į dvi pagrindines rūšis: nevalingą ir valingą.

Nevalingas įsiminimas – yra toks, kai medžiagos nesistengiama specialiai įsiminti ir nesiekiama tokio tikslo. Nevalingas įsiminimas, susijęs su aktyviu protiniu vaikų darbu, iki pat ikimokyklinės vaikystės pabaigos yra daug produktyvesnis negu valingas tos pačios medžiagos įsiminimas.

Ikimokyklinio amžiaus vaiko įsiminimas yra betarpiškas ir nevalingas. Vaikas nekalia sau uždavinio ką nors įsiminti, bet, žaisdamas ir girdėdamas suaugusiųjų pasakojimus, ir be specialaus nusistatymo praturtina savo sąmonę nauja informacija, kurią perdirba vaizduote. (A. Gučas „vaiko psichologija“, psl. 141).

Pagrindinė nevalingos atminties priežastis gana nuodugniai tyrinėjama P. Zinčenkos tyrimuose. Remdamasis daugeliu eksperimentų, P. Zinčenka daro išvadą, kad nevalingas įsiminimas yra kryptinga, aktyvios žmogaus veiklos produktas. (L. Žitnikova „Ugdykime vaikų atmintį“, psl. 6).

Valinga atmintis – tai ypatinga (mneminė) veikla, kurios specialus tikslas įsiminti tam tikrą medžiagą, naudojantis ypatingais įsiminimo būdais bei metodais. (L. Žitnikova „Ugdykime vaikų atmintį“, psl. 11).

Valinga atmintis – tai pirmiausia įsiminimas tam tikrų objektų, kai žmogus kelia sau tikslą – įsiminti – prisiminti.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų atmintis iš esmės yra nevalinga, pagrįsta reiškinių pasikartojimu. Tai reiškia, kad vaikas dažniausiai sąmoningai nesistengia ką nors įsiminti. Vaikas pirmiausia įsimena tai, į ką veikloje buvo atkreiptas jo dėmesys, kas buvo įdomu, kas padarė jam įspūdį. Bet dabar įrodyta, kad ikimokyklinukas gali įsiminti ir valingai. Tačiau vis dėlto net ikimokyklinio amžiaus pabaigoje vyrauja nevalinga atmintis. Valingai įsiminti ir atsiminti vaikai stengiasi palyginti retais atvejais, kai jų veikloje iškyla atitinkami uždaviniai arba kai to reikalauja suaugusieji.

Vaizdinė atmintis apibūdinama anksčiau suvoktų daiktų ir reiškinių konkrečių vaizdinių įsiminimu. (A. Zaporožecas „Psichologija“, psl. 86).

Vaizdinė atmintis, kaip sako ir pats jos pavadinimas, operuoja iš tikrovės gauta ar susikurta vaizdine medžiaga – vaizdiniais. Vaizdinys yra vaizdas objekto, kuris šiuo metu nesuvokiamas. Žmogaus atmintyje yra daugybė regėjimo, girdėjimo, uodimo ir kitų vaizdinių.

Vaizdiniai yra panašūs į suvokimų metu gaunamus objektų vaizdus. Jie skiriasi nuo suvokimų tuo, kad yra ne tokie ryškūs (kartais neperduoda spalvų ir kt.), fragmentiški ir nepastovūs. Vaizdiniai skirstomi į rūšis pagal jutimo organus. Be to, skiriami individualūs ir bendri vaizdiniai. Individualūs laikomi tam tikro vieno objekto vaizdiniai. Bendri vaizdiniai fiksuoja didesnės ar mažesnės objektų grupės bendras ypatybes. (A. Jacikevičius „Siela, mokslas, gyvensena“, psl. 60, 61).

Daugelyje tyrimų, atliktų laboratorijose, vienintelis subjekto veiklos tikslas yra atmintis, įsiminimas. Kartojimo, arba sąmoningo mokymosi mintinai, svarbą prieš daugelį metų atskleidė vokiečių filosofas Hermannas Ebbinghausas, vienas pirmųjų ėmęs tyrinėti atmintį. Jo indėlis į atminties tyrimą yra labai didelis.

Atmintį tyrė ir prancūzų psichologas A. Valonas, taip pat Elizabeth
Loftus ir Geoffrey Loftusas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 738 žodžiai iš 2424 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.