Vaizduotė
5 (100%) 1 vote

Vaizduotė

11

VAIZDUOTĖ

Lietuvių kalboje šiam procesui žymėti, be vaizduotės, dar yra

vartojamas tarptautinis fantazijos terminas. Gana dažnai kasdieninio

bendravimo praktikoje šiems terminams priskiriamos skirtingos ir moksliškai

neapibrėžtos reikšmės. Nors kai kurie psichologai teigia, kad tarp

atminties ir vaizduotės vaizdinių nėra esminių skirtumų, nes ir atmintyje

išlaikyti ir atkuriami suvokiniai yra daugiau ar mažiau rekonstruojami,

tačiau dauguma vaizduotę tyrusių psichologų teigia, kad vaizduotė skiriasi

nuo vaizdinės atminties naujų, atmintyje neturimų vaizdinių sudarymu.

Fantazijos terminas nepsichologinėje literatūroje dažniau taikomas

žymėti labiau nuo tikrovės nutolusiems vaizduotės produktams (nerealioms

svajonėms, mokslinės fantastikos kūriniams ir pan.).

Pasekus psichikos procesų raidą nuo paprasčiausių sudėtingesnių link

matyti, kad kiekviename paprastesniame procese, primenančiame

ankstesniuosius, jau yra užuomazgos, pradmenys po jo einančio sudėtingesnio

proceso. Suvokimo procese jutiminius duomenis papildome patirtimi,

priskiriame kokiai nors daiktų grupei, įvardijame, tai yra priskiriame

sąvokai. Atminties vaizdiniai leidžia atgaivinti anksčiau suvoktų reiškinių

vaizdus. Tačiau tai būtų tik pavieniai konkrečių daiktų vaizdai. Atmintyje

suvokti vaizdai pertvarkomi, gali keistis jų savybės (dydis, spalva ir

kt.), pamirštami neesminiai požymiai. Prisimintas žmogaus vaizdas su

svarbiausiomis jo savybėmis ir požymiais yra bendrinis vaizdinys. Jau šiuo

psichikos procesų lygiu atsiranda galimybė apibendrinti turimą informaciją.

Tai rodo, kad atmintyje turima informacija pertvarkoma ir apibendrinama.

Tai jau specifiniai vaizduotės ir mąstymo procesų požymiai.

Vaizduotė yra psichikos procesas, kuriam vykstant sukuriami naujų

daiktų, reiškinių ir idėjų vaizdai. Jie vėliau gali būti įkūnijami

materialiais daiktais arba praktine žmogaus veikla.

Vaizduotėje sukurti vaizdiniai iš esmės skiriasi nuo atminties

vaizdinių. Atminties vaizdiniai yra konkrečių anksčiau suvoktų daiktų ar

reiškinių vaizdai, nors gali būti pasikeitę. Pavyzdžiui, matyto Klaipėdos

švyturio ar jo fotografijos pavienis atminties vaizdinys arba bendras jūros

švyturio vaizdinys jau nebus nei Klaipėdos, nei Šventosios ar kurio nors

kito uosto švyturys, o turės kiekvienam švyturiui būdingų bruožų.

Vaizduotė laikoma žmogaus specifine psichikos veikla, kuri atsirado ir

plėtojosi jam dirbant. Žmogus, prieš ką nors darydamas, kurdamas, mintyse

įsivaizduoja, ką ir kaip darys. Būtent tas naujo vaizdo sukūrimas iš

pradžių tik idealia forma yra vaizduotės vaizdas.

Vaizduotė padeda žmogui sukurti tai, ko tikrovėje dar nėra, o kartais

ir tai, ko nebus. Tačiau jos šaltinis visada yra objektyvi tikrovė.

Vaizduotė yra glaudžiai susijusi su praktine žmogaus veikla. Jis kuria

vaizdus, idėjas, mintis, vėliau jas tikslina, turtina, keičia ir praktiškai

įgyvendina savo turimus pradinius, dažnai dar gana neaiškius, neapibrėžtus

sumanymus. Žmogus praktinės veiklos metu savo turimus pradinius ne visada

pakankamai aiškius sumanymus sukonkretina, patikslina, apibrėžia ir tai

padeda juos įgyvendinti.

Vaizduotė yra artimai susijusi su visomis asmenybės savybėmis:

interesais, žiniomis, gabumais, įgūdžiais, įpročiais ir jausmais.

Vaizduotėje kuriami vaizdai aprėpia ir praeitį, ir ateitį, ir dabartį.

Vaizduotės vaizdiniai kuriami labai įvairiai. Pagal tai skiriamos

vaizduotės rūšys: tai nevalinga ir valinga vaizduotė.

Paprasčiausia, pradinė vaizduotės forma yra tie atvejai, kai vaizdai ir

idėjos atsiranda be specialaus ketinimo įsivaizduoti. Tai nevalinga

vaizduotė, kartais dar vadinama pasyviąja. Ryškiausias nevalingos

vaizduotės atvejis yra sapnai. Juose susipina įvairiausi vaizdai, įvykiai,

kurie neretai neturi nieko bendra su tikrove. Sapnuose vaikštome oru,

matome siaubūnus, kurie mums kelia grėsmę, ir tik nubusdami išsivaduojame

iš jų spąstų. Gilaus miego metu, kai didžiųjų pusrutulių žievė labai

slopinama, žmogus nesapnuoja. Užmiegant ir nubundant nervinių ląstelių

aktyvumas arba dar visiškai nenuslopintas (užmiegant), arba jos pamažu

darosi aktyvesnės (nubundant). Tarp atskirų smegenų žievės centrų miego

metu susidaro ryšiai, kurių paprastai nebūna, todėl sapnuojame

fantastiškus, vaizdingus sapnus, vaizdai nekontroliuojami ir jokio loginio

ryšio juose nebūna.

Nevalingai vaizduotei priskiriami ir tie vaizdai, kurie kyla klausantis

pasakojimo, skaitant knygą. Tai ne mūsų noru sukurti vaizdai.

Valinga vaizduotė – tai naujų vaizdų kūrimas turint aiškų tikslą,

nukreipiant sąmoningą veiklą tiems vaizdams kurti. Tai mokslininko,

konstruktoriaus, išradėjo, architekto, menininko, rašytojo, kompozitoriaus

ir kita veikla. Pasireiškiant valingai vaizduotei svarbų vaidmenį atlieka

kalbėjimas, kilusių uždavinių išreiškimas žodžiu. Tačiau ir valingos

vaizduotės procesas būna
skirtingas, todėl skiriamos atkuriamoji ir

kuriamoji vaizduotės.

Atkuriamoji vaizduotė yra vaizdo sudarymas pagal to objekto aprašymą,

brėžinį, gaidas, schemą ir pan. Statybos vykdytojas, nagrinėdamas statomo

namo brėžinius, susidaro jo vaizdą ir juo remdamasis organizuoja darbą.

Atkuriamosios vaizduotės vaizdai turi atitikti pateiktus aprašymus,

brėžinius ir panašiai.

Atkuriamosios vaizduotės vaizdai bus gyvi, turtingi, tikslūs ir

teisingi, jei atitiks dvi sąlygas:

1. Reikia mokėti teisingai suprasti tuos aprašymus, schemas,

brėžinius, žinoti sutartinių ženklų reikšmes.

2. Reikia turėti pakankamai ryškių vaizdų atsargą iš atitinkamos

tikrovės srities.

Kuriamoji vaizduotė yra savarankiškas naujų vaizdų sudarymas, įtrauktas

į kūrybinės veiklos procesą, kurios rezultatas yra originalūs produktai.

Tai mokslininko, išradėjo, konstruktoriaus, rašytojo, kompozitoriaus,

dailininko ir kitų asmenų vaizduotėje sukurti kūriniai.

Kuriamosios vaizduotės procesas prasideda kilus sumanymui ar idėjai.

Kartais toks sumanymas brandinamas mėnesius.

Kuriant naujus vaizdus bandomi įvairiausi jau turimų vaizdų derinimo

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 898 žodžiai iš 1795 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.