Vaizduotė ir kūrybiškumas
5 (100%) 1 vote

Vaizduotė ir kūrybiškumas

11

VAIZDUOTĖ

Vaizduote- tai ginklas kare su realybe. — [Julesis de Gaultier]

N. M. Grendstad žodžiais, vaizduotė – viena iš mąstymo formų. Dėl to pasidaro svarbus humanistinio ugdymo principas mokytis – tai atrasti“. Tai ugdymo principas, siekiantis susieti pažintinę bei emocinę sferas, ir jo pradininku laikomas G. I. Brownas. Specifiniai šio ugdymo metodai, kaip antai: vaizduotės, darbo mažose grupelėse, piešinių, nebaigtų sakinių bei kt. (pvz., Saulės“), – sėkmingai taikomi puoselėjant moksleivių kalbinę saviraišką, nes kalbos ugdymas neįsivaizduojamas be vaizduotės. Vaizduotė suteikia savitos informacijos, padeda įgyti turiningesnį ir visybiškesnį aptariamo dalyko vaizdą (K. Ušinskis, J. Budzinskis, N. M. Grendstad ir kt.). Susidaryti vaizdiniai savitai perteikiami žodžiais. Kad moksleivių kalbinė raiška būtų originali, reikia ne slopinti vaizduotę, o ją lavinti. Taigi vaizduotė gali būti naudojama ir kaip ugdymo priemonė. Pasak N. M. Grendstad, vaizduotėje patirti įspūdžiai veikia ugdytinius, jų kūno reakcijas, mintis, jausmus beveik taip pat kaip patirti tikrovėje. Vaizduotė leidžia pajusti daugelį tikrovės reiškinių, kurių vaikas negali patirti tiesiogiai. Tai pagilina žinias ir paruošia tikroms situacijoms. Vaizduotė yra susijusi su mąstymu ir užmezga ryšį su jausmais. Visa tai galima nusakyti, pavadinti ir savitai išreikšti kalba.

Kalbantis sudaroma galimybė ne tik pasakyti, kas jaučiama, išsakyti nuomonę, bet ir kas mąstyta suvokiant tikrąją padėtį, ją aptariant, įvertinant. Tai sudaro tinkamas ugdymo ir ugdymosi sąlygas moksleivių kalbinei saviraiškai plėtoti. Vaizduotės metodas suteikia galimybę teorines žinias (sąvokas, normas, vertybes) kiekvienam ugdytiniui išgyventi individualiai, įsigilinti, pajusti ir įprasminti. Vaizduotėje išgyventos situacijos sudaro sąlygas individualiai kalbinei raiškai. Anot N. M. Grendstad, Vaizduotė – tai durys į mano vidinį pasaulį ir taip pat durys į išorinio pasaulio išgyvenimą“. Kalbėdami apie pradinės mokyklos moksleivį, turėtume nepamiršti, kad ypač svarbus vaidmuo čia tenka pažintinės ir emocinės sferų susiliejimui. Formuojantis šio amžiaus vaiko vaizduotei, tobulėjant gebėjimams bendrauti, be žaidybinės veiklos, ima dominuoti mokymosi veikla. Žaisdami vaikai dažnai tarpusavio santykius modeliuoja, o tai savo ruožtu tobulina, plėtoja jų kalbą. Ypač svarbus vaidmuo tenka kūrybiškumui, kuris reiškiamas spontaniška, nevaržoma vaizduote.

KŪRYBIŠKUMAS

Kūrybiškumas – tai individo polinkis į naują, originalų ar novatorišką ko nors komponavimą, modeliavimą ar mąstymą. Siekiant kūrybinio rezultato neišvengiamai tenka naudotis jau turimomis žiniomis, tačiau svarbu, kad galiausiai būtų gautas naujas ar netikėtas derinys, o ne turimų žinių visuma.

Kūrybiškumas yra būdingas visiems žmonėms, tačiau jis nevienodai pasireiškia. Iš esmės, kūrybiškumas yra psichologinė savybė, todėl ji gali ir privalo būti kryptingai ugdoma tiek bendrojo lavinimo mokyklose, tiek aukštosiose mokyklose.

Kūrybinio mąstymo savybės

Kūrybiškumo pasireiškimui reikalingas specialus, vadinamasis divergentinis, mąstymas. Divergentinis mąstymas yra laisvas, lankstus, nešabloniškas, atmetantis tai, kas akivaizdu ir įprasta, ir sutelkiantis dėmesį įvairias sprendimo galimybes, o ne į vieną paprasčiausią. Išskiriamos tokios kūrybinio mąstymo savybės arba dimensijos:

1. Mąstymo sklandumas. Tai labai laisvas naujų idėjų kūrimas, jų gausumas.

2. Mąstymo lankstumas. Tai gebėjimas greitai ir lengvai pereiti nuo vienos reiškinių rūšies prie kitos, savo turiniu labai nutolusios nuo pirmosios; gebėjimas lengvai pertvarkyti turimą patirtį, keisti savo požiūrį, nuostatas.

3. Mąstymo originalumas. Tai idėjų retumas, neįprastumas, pagrįstas tolimomis asociacijomis, tam tikras mąstymo savitumas, nestandartiškumas.

4. Kūrybinių idėjų (ar sprendimų) detalumas, išbaigtumas. Tai gebėjimas išplėtoti idėją ir ją įgyvendinti, nes vien sumanymas, kad ir koks svarbus jis būtų, socialinio pripažinimo paprastai nesulaukia.

5. Jautrumas kūrybinei problemai. Tai gebėjimas įžiūrėti prieštaravimus, problemos esmę.

Pagrindiniai kūrybinio mąstymo mechanizmai yra vaizduotė ir intuicija, tačiau čia jų plačiau nenagrinėsime.

Kūrybiškumą skatinantys veiksniai

Visi žmonės yra mažiau ar daugiau kūrybingi. Kūrybiškumo ugdymas turi prasidėti kuo anksčiau, palankiausias amžius tam yra nuo 3-5 metų. Nežiūrint to, kūrybiškumas gali ir turi būti ugdomas tiek bendrojo lavinimo mokyklose, tiek aukštosiose mokyklose.

Literatūroje išskiriami tokie kūrybiškumą skatinantys veiksniai [pagal 4]:

1) turtinga, įvairi aplinka, skatinanti tyrinėti, eksperimentuoti ir kurti;

2) demokratiški aplinkinių santykiai;

3) tam tikra autonomija, savarankiškumas ir laisvo pasirinkimo galimybė;

4) tinkamas ugdytinio motyvacinės, emocinės ir vertybinės sistemos ugdymas, kūrybingos asmenybės bruožų formavimas.

KŪRYBINĖS

UŽDUOTYS

Užduotis „Anglis, morka ir šalikas“

Baloje gulėjo penki anglies gabaliukai, morka ir šalikas. Niekas jų nemetė į balą, tačiau galima aiškiai ir logiškai paaiškinti, kaip jie ten atsidūrė. Paaiškinkite.

Atsakymas: šiuos daiktus naudojo vaikai, statydami senį-besmegenį. Dabar sniegas ištirpo.

Užduotis „Taškai“

Mokytoja popieriaus lape nupiešė keletą taškų. Pakvietusi vieną mokinį, ji paklausė, kiek taškų šis mato lape.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 843 žodžiai iš 1675 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.