Vaizduotė1
5 (100%) 1 vote

Vaizduotė1

Turinys

ĮVADAS

2

1. Kas yra vaizduotė?

3

2. Kodėl buvo susidomėta kūryba ir fantazija?

4

3. Fantazijos procesas

5

3.1 Vaizduotė kitų psichinių procesų sistemoje

5

3.2 Vaizduotės rūšys

5

3.3 Ar galima pertvarkyti vaizdinius pačioje vaizduotėje?

6

3.4 Vaizduotė ir organiniai procesai

7

3.5 Tamsioji smegenų pusė – sapnai

8

4. Fantazijos motyvai

9

5. Individualūs fantazijos skirtumai

11

6. Išvados

15

LITERATŪRA

17

ĮVADAS

Žmogus gimsta, gyvena ir miršta. Jis atsiranda, yra ir išnyksta. Kūryba

žmogus palieka apie save žinią pasauliui. Tai vienintelis patikimas būdas

palikti žinią pasauliui apie save. Atmintis, neparemta kūryba, greitai

išnyksta. Tiesa kitas būdas yra priešingas kūrybai – naikinimas. Tačiau jis

priklauso nuo kūrybos, nes naikinti galima tik tai, kas sukurta: naikinimas

bus svarbus tiek, kiek svarbus yra jo objektas – kūryba.

Kurti galima save ir kita, daiktus, sąvokas, santykius, įvaizdį,

šukuoseną, požiūrį, knygą, žodį. Kuriama gali būti tik nauja, kitaip tai

nebus kūryba. Kurti nauja vadinasi padaryti yra tai, kas tuo metu nėra.

Tačiau galima būsena ir tarp būsenų yra bei nėra – tai būti fantazijoje

arba vaizduotėje. Kaip tik objekto būseną fantazijoje mes paprastai ir

suprantame kaip jo nebuvimą, nes kai iš tikrųjų objekto nėra niekaip nagali

jo identifikuoti. Taigi vaizduotė arba fantazija yra tas tai,– tas

psichinis procesas-, per ką ateina į pasaulį visa, kas žmogaus kuriama.

Žmogus su skurdžia fantazija primityviai ir labai skurdžiai gali išreikšti,

aktualizuoti save gyvenime. O tai jokiu būdu netenkina asmenybės. Iš

idealistinių pozicijų kalbant, per fantaziją žmogus žmogus yra Žmogus, nes

jos pagalba vykdo tik jam suteiktą Dieviškąją galią – kurti.

Šiais filosofiniais apmąstymais turėjau tikslą sudominti fantazijos

problematika, parodyti, kodėl ji galėtų rūpėti ir kodėl ji gali būti įdomi

kiekvienam, kuris siekia save suprasti ir išreikšti gyvenime. Tiesa

referato apimtis neleidžia įsigilinti ir išsamiau paanalizuoti fantazijos

problematiką, kadangi vien apie tokią jos dalelę, kaip sapnai, galima

parašyti referatą tokios pat apimties kaip šis, ir tai nebus pilstymas iš

tuščio į kiaura. Šis referatas suteikia vaizduotės pradžiamokslį. Jis

turėtų būti tarsi įvadas į fantazijos psichologiją. Čia rasite fantazijos

psichologijoje naudojamus terminus, pačios fantazijos apibrėžimą, trumpai

vaizduotės procesą, jo fiziologiją, susipažinsite su fantazijos motyvais.

Kas yra vaizduotė?

Lietuvišką vaizduotės terminą atitinka tarptautinis – fantazija (rus.

воображение, angl. imagenation, imagery). Jos bus vartojamos kaip viena

kitai tolygios. Vaizduotė turi specifinį santykį su kūryba, kadangi

fantazijos psichologijos problematika istoriškai pirmiausia buvo

nagrinėjama kaip kūrybinės veiklos psichologija, o , kaip vėliau bus

paaiškinta, tarp kūrybos ir fantazijos procesų galima dėti lygybės ženklą.

Todėl čia kūrybinė veikla ir fantazijos veikla bus suprantama kaip

sinonimai.

Įvairi psichologinė literatūra pateikia įvairius vaizduotės

apibrėžimus, kurie skiriasi tuo, jog atskleidžia vaizduotę skirtingais

aspektais (funkciniu, jos ryšiu su kūryba ir kt.). Tačiau dauguma

apibrėžimų pažymi vaizdinės medžiagos pertvarkymą ir naujų vaizdinių

sudarymą. Štai keli:

Vaizduotė – naujų vaizdinių sudarymas, pertvarkant atmintyje turimą

vaizdinę patirtį.

Vaizduotė – psichinis procesas, kurio metu sudaromi nauji vaizdiniai,

pertvarkant atmintyje turimą vaizdinę patirtį.

Vaizduotė – psichinis procesas, kurio metu kuriama nauja.

Tokia tvarka apibrėžimai pateikti neatsitiktinai. Jie atspindi požiūrio

į vaizduotę raidą. Pirmasis apibrėžimas, skirtigai nei po jo sekantys,

nemini, kad fantazija apskritai yra psichinis procesas. Iš tikrųjų

pradžioje buvo sėkmingai išvengiama vaizduotės arba fantazijos termino, o

su jos problematika susiję faktai ir reiškiniai buvo nagrinėjami kaip

kūrybinės veiklos tyrinėjimai, vartojant tokias sąvokas, kaip „kūrybinis

mąstymas“, bei bandomi priskirti kitiems, labiau ištyrinėtiems (mąstymas,

atmintis) psichiniams procesams. Antrasis ir trečiasis apibrėžimai jau

pažymi, kad vaizduotė yra atskiras savarankiškas psichinis procesas: jis

nėra kokių nors kitų psichinių procesų suma. Abu pirmieji apibrėžimai

nurodo būdą, kuriuo kuriama nauja – pertvarkant atmintyje esančią vaizdinę

patirtį. Taigi vaizduotė
naudojasi atminties proceso rezultatais. Apskritai

buvo manoma, kad vaizduotė iš esmės nesukuria nieko nauja, o visi „naujų“

vaizdinių elementai yra paimti iš juslinių duomenų pagalba sukurtų

vaizdinių, laikomų atmintyje, tik įvairiai pertvarkytų. Trečiasis

apibrėžimas yra universaliausias, nes įtraukia ne tik išorinę, juslinę

asmenybės patirtį, bet ir vidinę patirtį bei pasąmonės įtaką. Taigi esminis

vaizduotės proceso bruožas yra naujo kūrimas, todėl jį galima sutapatinti

su kūryba.

Kodėl buvo susidomėta kūryba ir fantazija?

Šiuo klausimu, Rozetas išskiria dvi pagrindines priežastis:

1.Kūrybos ir fantazijos ypatingos reikšmės visuomeniniame gyvenime

suvokimas. Buvo akivaizdu, kad kūrybiškumas turi didžiulę reikšmę ypač

didelių socialinių permainų metu (aut.past.: I ir II Pasauliniai karai!),

padeda nugalėti sunkumus, nustatyti naujus netikėtus tikslus, užtikrinti

didesnę pasirinkimo laisvę ir, tuo pačiu, didesnę veiksmų laisvę.

Kūrybingesnė visuomenė yra pranašesnė. Kūrybiškumas daro mokymosi procesą

lengvesnį, ekonomiškesnį ir efektyvesnį. Kūrybinė veikla yra protinės

sveikatos ir vidinio pasitenkinimo šaltinis, ji yra aktyvus veiksnys,

valdantis tiek vaiko, tiek suaugusio žmogaus impulsus. Manoma, kad

vaizduotės skurdumas ilgainiui gali sukelti nervinius ir psichinius

sutrikimus, vidinės tuštumos, nuobodulio ar net gyvenimo beprasmiškumo

būsenas. Be to, vaizduotės pagalba sėkmingai galima pagelbėti ligoniui

išgyti ar reabilituotis. Vienas iš psichoterapijos metodų yra paremtas

būtent tam tikrų vaizdinių sukėlimu paciento vaizduotėje. Pagaliau kai

kurie ekonomistai linkę vaizduotę ir kūrybingumą priskirti realiam

kapitalui.

2.Pačios psichologijos kaip mokslo vystymosi logika. Vis labiau

gilindamiesi į psichikos turinį, tyrinėtojai neišvengiamai turėjo aptikti

savitą faktų rūšį, kurie negali būti priskirti ar suvesti į kitus

psichikos reiškinius ir mechanizmus. Jeigu remiantis mechanistinėmis

metodologijomis (ypač biheviorizmo), šiaip ne taip kūrybos faktus

pavykdavo „pritempti“ prie žinomų psichikos dėsningumų, tai dabartiniu

metu tai netenkina nei psichologų, nei kibernetikų, kurie, konstruodami

įrengimus, imituojančius kūrybinę veiklą, ypač jaučia poreikį

neabejotiniems vaizduotės dėsningumams.

Fantazijos procesas

1 Vaizduotė kitų psichinių procesų sistemoje

Veikloje vaizduotė reiškiasi kartu su mąstymu bei atminties atsiminimo

procesu. Ji nekopijuoja tikrovės kaip jutimas ar suvokimas. Vaizduotėje

modeliuojami tie tikrovės elementai, apie kuriuos nėra pakankamos

pažintinės informacijos, todėl galima daryti sprendimus net neturint tiek

žinių, kiek reikia užduočiai ar problemai išspręsti. Šia prasme į vaizduotę

galima žiūrėti, kaip į pasirengimą tolesnei informacijai gauti. Tai

vadinama anticipavimu. Jis labai svarbus prognozuojant įvykius. Ateitis

prognozuojama ir mąstymo, ir vaizduotės pagalba.

3.2 Vaizduotės rūšys

Pagal sąmoningų pastangų dalyvavimą vaizduotės procese skiriama:

1.Pasyvioji vaizduotė. Tai nevalinga, atsitiktinė vaizdinių ar

programų, sprendimų kūryba, be tikslo ją realizuoti tikrovėje.

Reiškiasi suvokiant meno kūrinį, atpasakojant. Skiriamos tokios jos

rūšys:

a)Nesąmoninga. Reiškiasi susilpnėjus ar sutrikus sąmonės

veiklai. Jai priskiriama vaizdiniai, besiformuojantys prieš

užmiegant ar tik nubudus (hipnogoniniai vaizdiniai),

haliucinacijos, fobijų metu atsirandantys nesančių objektų

vaizdiniai.

b)Sąmoninga. Kuria vaizdinius (svajones, svajas),

nesusijusius su valia, kuri galėtų juos įgyvendinti.

2.Aktyvioji vaizduotė. Žmogus sąmoningai, valingai, su tikslu

dalyvauja kūrybos procese.Ji skirstoma į:

a)Atkuriamoji. Nesuvoktų vaizdinių sudarymas pagal kokią

nors informuojančią medžiagą: verbalinius aprašymus,

objektų schemas, vaizdinius, klausos, uoslinius duomenis ir

pan.

b)Kuriamoji. Savarankiškas naujų vaizdinių sudarymas ir

realizavimas. „Tikroji kūryba“.

3.3 Ar galima pertvarkyti vaizdinius pačioje vaizduotėje?

Taip, galima.Vaizdiniai pertvarkomi asociacijos (jungimas) ir

disociacijos (skaidymas) mechanizmų pagalba. Jie išreiškia analitinės bei

sintetinės veiklos universalumą visiems pažinimo procesams. Asociacijos ir

disociacijos esmė yra ta, kad turima vaizdinė patirtis skaidoma

(analizuojama), o po to suskaidyti vaizdiniai gali būti tiek kiekybiškai,

tiek kokybiškai kitaip sujungti (susintetinti). Vaizduotės vaizdiniai

skiriasi nuo atminties vaizdinių. Fantazijos vaizdiniai – tai tam tikros

programos, pagal kurias
renkama informacija iš potencialios aplinkos.

Kiekvieną kartą vaizdinys tarsi iš naujo persipiešiamas. Atminties

vaizdiniai imituoja tikrovę ir jais bandoma maksimaliai priartėti prie

tikrovės, kai tuo tarpu vaizduotės proceso metu kuriami nauji, originalūs

vaizdiniai, operuojama atitrūkusiais nuo tikrovės vaizdiniais.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1357 žodžiai iš 4520 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.