Vaizduotės lavinimo metodika
5 (100%) 1 vote

Vaizduotės lavinimo metodika

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS

Vystymosi psichologijos

I kurso magistrantės

Vaidos Stonytės

VAIZDUOTĖ IR JOS LAVINIMO METODIKA

(referatas)

Vilnius – 2004

Turinys

Įvadas 3

1. Teoriniai pagrindai 4

2. Ką gali žmogaus vaizduotė? 5

3. Vaikų mąstymas ir vaizduotė 8

3.1. Vaizduotė ir žaidimas 9

3.2. Ar kėdė tik kėdė? 10

4. Vaizduotės panaudojimas 12

5. Vaizduotės lavinimo metodika 14

5.1. Pasirengimas vaizduotės pratimams 14

5.2. Vizualizacijos pratimai 15

5.3. Specialūs vaizduotės panaudojimo atvejai 16

5.4. Vaizduotės pratimų naudojimo per pamokas taisyklės 16

5.5. Vaizduotės metodikos pritaikymas 17

6. Rekomendacijos ir patarimai 18

6.1. Jautrumo mažinimas 18

6.2. Kaip greitai užmigti 18

6.3. Kaip atsikratyti rūpesčių ir nerimo 19

6.4. Laimės, sėkmės programavimas 19

Išvados 20

Literatūros sąrašas 21

Priedas: Kartoteka iš interneto

Įvadas

Retsykiais visiems mums kyla noras grįžti į vaikystę, atrasti savyje seniai pamirštą vaiką – galbūt mažą mergaitę raudonais bateliais, aukso veršį arba varną, virtusį rojaus paukščiu… Prisiminęs savo nepaklusnius, valiūkiškus plaukus pajunti, kaip tave iš vidaus ima šildyti didžiulė, geltona ir šilta saulė… (Rimšaitė V. 2001)

Kiekvieną dieną visi svajojame ir fantazuojame: darbe, klasėje, auditorijoje, eidami gatve – beveik visur ir bet kuriuo paros metu. Mus ragina: „Nustok svajoti“, „Pažvelk į realybę be rožinių akinių“ ir pan. O gal būt neįvertiname vaizduotės reikšmės savo gyvenime?

Iš tiesų vaizduotė – tai ne tik gebėjimas kurti fantastines situacijas, kaip neišlaikome egzamino, mus išmeta iš darbo ar palieka sutuoktinis. Vaizduotė gali mums padėti žengti į šviesią ateitį, o gali ir trukdyti. (Harris-Bowesbey J., 2003)

Vaizduotė yra viena iš mąstymo formų. (Grendstad N.M., 1999)

Vaizduotė – tai durys į mūsų vidinį pasaulį ir taip pat durys į išorinio pasaulio išgyvenimą. Svarbūs šie vaizduotės sąvokos aspektai:

1. Laiko ir erdvės ribų išnykimas.

2. Vaizduotė leidžia visapusiškai išgyventi situaciją ir susitikimą su žmogumi.

3. Naudojantis vaizduote, galima geriau pažinti save, tai, kaip reaguojame esant skirtingoms situacijoms.

4. Sąmoningai ir tikslingai organizuota „atradimų kelionė“, į kurią leidžiamės vaizduotėje, paaštrina pojučius.

5. Padedami vaizduotės, visybiškai išgyvename situaciją ir save toje situacijoje. (Grendstad N.M., 1999)

Tikslai:

Išsiaiškinti:

– kas yra vaizduotė;

– ką gali žmogaus vaizduotė;

– vaizduotės panaudojimą;

– vaizduotės lavinimo metodiką.

1. Teoriniai pagrindai

Galima skirti atvirąją receptyviąją (priimančią) ir aktyviąją tikslingą vaizduotę. (Grendstad N., 1999)

Atviroji receptyvi vaizduotė yra ta, kai aš paprasčiausiai atsiveriu ir leidžiu kilti tam, kas iškyla. Aš nusiteikiu atvirumui, tikėdamas, jog tai, kas man tikrai svarbu, atsiskleis. (Grendstad N., 1999)

Aktyviosios tikslingos vaizduotės atveju išeities taškas yra aiški problema, kurią noriu spręsti, tai, kas susikaupę mano širdyje, apie ką noriu su kuo nors pasikalbėti, į ką noriu įdėmiau pažvelgti, ar koks kitas dalykas, kurį mano manymu, vaizduotė gali padėti išspręsti. (Grendstad N., 1999)

2. Ką gali žmogaus vaizduotė?

Šiuolaikinės parapsichologijos mokslas tvirtina, kad žmogaus pažinimas gali vykti trijose skirtingose realybėse: objektyvioji realybė, subjektyvioji realybė ir virtualioji realybė. Objektyvioji realybė – tai materialus pasaulis su visais jame vykstančiais įvykiais, aplinkybėmis, situacijomis ir sąlygomis, kurios yra vienodos visiems žmonėms. Subjektyvioji realybė – tai ta pati realybė, tik atspindėta žmogaus sąmonėje ir įgyjusi tam tikrų kiekvienam žmogui individualių reikšmių atspalvį: įvykiai tie patys, bet jų reikšmė visiems skirtinga. Virtuali realybė – tai mūsų vaizduotė, kurioje galima sukurti viską, ko tik mums reikia. (Ulevičienė R., 2002)

Racionaliajam mąstymui būdingas logiškas svarstymas, o tai, kas vyksta vaizduotėje, gali peržengti įprastas logikos ribas. Vaizduotėje logika tarsi neegzistuoja: to, kas joje vyksta, dažnai neįmanoma suprasti. Čia veikiau reiktų kalbėti apie tikėjimą. Atrodo, kad kažkas, žinantis, kas yra, buvo ir bus, imasi kontroliuoti ir valdyti tai, kas vyksta. Paskui viskas „atsistoja į savo vietas“, ir aš suprantu, „jog viskas yra būtent taip, kaip turi būti“. (Grendstad N.M., 1999)

Hopnotizuotojai ir sugestologai tvirtina, kad norint įteigti žmogui kokį nors vaizdą, pirmiausiai jie turi tą vaizdą „pamatyti“ patys, t.y. įsivaizduoti taip aiškiai, tarytum matytų iš tikrųjų. Šiuolaikinėje parapsichologinėje praktikoje šis fenomenas vadinamas vizualizacija. Tai toks išorinio pasaulio objektų atgaminimas mintyse, kurio metu šių minties vaizdų – superraiškių vaizduotės darinių poveikis į jutimo organus, organizmą ir žmogaus psichiką nesiskiria nuo pačių realių daiktų poveikio. Tai reiškia, kad iš esmės vizualizacijos pagalba žmogus gali sukurti sau naują realybę. (Rosenblum L., 2003)

Įsivaizdavimo metu žmogus įsijungia į sudėtingą energoinformacinę sąveiką su
išoriniu pasauliu. Kuo vizualizacija sidesnės apimties ir kuo ji ryškesnė, tuo su didesniu įvykių ir objektų kiekiu aplinkiniame pasaulyje ji siejasi. Visi tie objektai ir įvykiai savo ruožtu įtakoja vizualizacijos procesą. Pasak V.J. Barodkino, įsivaizdavimų parametrai tarytum plečiasi dvejomis koordinačių ašimis: pirmoji koordinatė – įsivaizdavimų atitikimas realybei, antroji – įsivaizdavimų apimtis, trečiasis parametras – psichoenergetinis įsivaizdavimų potencialas. Pagal jį įsivaizdavimus galima suskirstyti į įprastinius (kasdienius), eidetinius ir vizualizuojamuosius. Eidetiniai vaizdiniai susiję su sugebėjimu išgyventi vaizduotėje sukurtą reginį: prie regėjimo pojūčio gali prisidėti uoslė, šilumos ir lytėjimo pojučiai. Jie kuriami užmerktomis akimis, kai tuo tarpu vizualizacija atsimerkus. (Russel M., 2003)

Įvaldę vizualizacijos metodiką, jūs galite nesunkiai ją pritaikyti kasdieniniame gyvenime. Pavyzdžiui, jūs norite sužinoti, kur šiuo metu yra jūsų sūnus, dukra ar sutuoktinis. Atsisėdate ramioje vietoje, kur niekas jūsų netrukdo, ir bandote įsivaizduoti ieškomą žmogų įvairiose vietose, ten, kur, jūsų manymu, jis galėtų būti. Jeigu įsivaizdavimas sutampa su tikrąja ieškomo asmens buvimo vieta, vaizdas esti labai ryškus ir sukelia žymų emocijų antplūdį. (Spencer M., 2003)

Keletą mėnesių pasitreniravę pajusite, kad tarp adekvataus ir neadekvataus vaizdo yra didelis skirtumas. Šią praktiką kai kas vadina mentaline lokacija. Tai viena iš aiškiaregystės formų, kurios metu žmogus „gaudo“ reikiamo objekto energetines emanacijas, identifikuodamas savo įsivaizdavimus – indikatorius su energetinėmis reakcijomis. (Poter K., 2003)

Energoinformacinis ryšys tarp konkteraus žmogaus minčių ir vaizduotės bei išorinio pasaulio reiškinių leidžia atlikti ne tik tų reiškinių lokalizaciją, bet ir tam tikru būdu juos įtakoti bei pačiam patirti jų poveikį. (Sadler T., 2004)

Mentalinio poveikio praktika reikalauja unikalaus psichoenergetinio potencialo, kuris, beje, gali būti įgimtas ar nesąmoningai įgytas. Toks žmogus neretai stebisi, jog užtenka jam tik apie ką nors pagalvoti, ir ta svajonė išsipildo pačiu netikėčiasiu būdu. Tačiau dėl įvairiausių priežasčių tai pavyksta ne visuomet, todėl, nežinodamas šių reiškinių dėsningumų, žmogus tampa prietaringas, pradeda tikėti antgamtinių jėgų poveikiu. (Ruppert N.B., 2003)

Mentalinio poveikio (kuris, kaip jau monėjome, gali vykti ir nesąmoningai) metu žmogus pačiu radikaliausiu būdu įsijungia į objekto ar reiškinio struktūrą labiau giliame lygmenyje. (Ruppert N.B., 2003)

Dėl to galimi patys įvairiausi ir nenusakomi veiksmų vystymosi variantai. Pavyzdžiui, neteisingai kontaktuojant su stipriai neigiamu savo atžvilgiu objektu, gali nepavykti „išeiti“ iš situacijos. O tai reiškia patikėti asmenybę griaunančių procesų valdžion (kas, beje, ir vyksta aplink, kasdieniniame gyvenime su nieko neįtariančiais žmonėmis). (Rasmussen M.A., 2003)

Bet kuris įvykis ar reiškinys reikšmę įgyja tik kai jis įsijungia į žmogaus gyvenimą, užvaldo jo mintis, emocijas, paveikia jo organizmą, kitaip tariant, kai įvairūs žmogiškojo „Aš“ laukai patenka energetinėn priklausomybėn nuo įvykio. (Rasmussen M.A., 2003)

Daugelis žmonių dar nesugeba kontroliuoti savo psichoenergetinių kontaktų su įvairiais įvykiais. Dažniausiai žmogus įtraukiamas į įvykį, įvairių jo asmenybės sferų ir energetinių laukų palietimas vyksta dažniausiai stichiškai. Nepalankaus psichologinio klimato sąlygomis tai sukelia neigiamus išgyvenimus, kurie griauna asmenybę. Nesąmoningai stengdamiesi apsisaugoti nuo griaunančio tragiškų įvykių ir situacijų poveikio, žmogus dažniausiai griebiasi pačio paprasčiausio apsaugos būdo – alkoholio. (Briggs Keri L., 2003)

Žinių žmogus pradeda nuo to, kad sąmoningai nustato savo vietą tarp įvykių ir reiškinių jam prieinamose realybės sferose. To pasekoje jis mato, kiek gali būti prieinami jam jau vienokie ar kitokie kontaktai, kaip jie gali vystytis ir kokių reikėtų imtis priemonių, kad visa tai vyktų sėkmingai. Tokiu būdu visas kontaktas yra kontroliuojamas sąmoningai. (Brouner D., 2003)

Vaizduotėje galima praktikuotis tokiose situacijose, kuriose realiai treniruotis neturime galimybės. (Rodaris D., 2001)

Žinomas norvegų pedagogas ir psichologas Nilsas Magnaras Grenstatas (1930-1993) rašo:

„Dirbdamas vaizduotėje, turiu visa, ko reikia darbui atlikti tą pačią akimirką, kai to reikia. Yra žmonės ir aplinka, kurių man reikia ir galiu reaguoti į tai, ką patiriu, nebijodamas, kad kažkas, „esantis“ mano vaizduotės darbe, už tai mane „prigriebs“. „Buvimui“ čia atstovauja mano mintiniai simboliai, bet jų poveikis man beveik toks pats, tarsi čia būtų tikri žmonės. Taigi vaizduotėje galiu patikrinti, kaip reaguoju susitikdamas su įvairiais žmonėmis. Patyrimas, kurį gaunu taip dirbdamas, turi didelę perkeliamąją vertę“.

Dirbti vaizduotėje nėra lengva. Dažnai šiam darbui reikia daug kantrybės ir ištvermės. Mentalinės įvykių korekcijos technika bus naudinga tik tada, kai žmogus sugebės labai giliai susikoncentruoti ties įvykiu ir mokės dirbti vizualizacijos lygmenyje. Taip treniruojantis, vaizduotę galima išlavinti. (Rodaris D., 2001)

3. Vaikų

vaizduotė

K. Eganas (1988) pabrėžia, kad vaikų mąstymo neturėtume laikyti neišlavinta, paprastesne suaugusiųjų mąstymo forma. Vaikų mąstymas yra skirtingas. Jis kai kuo net pranoksta tipišką suaugusiųjų mąstymą. Vienas šių skirtumų – vaizduotė. K. Egano (1988) tvirtinimu, vaizduotė sukuria pagrindą kitoms mąstymo formoms, o spontaniško vaikų žaidimo paskirtis – kurti, stimuliuoti ir turtinti vaizduotę.

Atliktų tyrimų ir stebėjimų duomenimis, vaizduotė ima reikštis baigiantis antriesiems gyvenimo metams. Tradiciškai turtingą, išlavintą vaizduotę tapatiname su kūrybinių profesijų žmonėmis, kartais su vaikais. T. Hughes (1988) vaizduotę apibūdina kaip gebėjimą sukurti ir išlaikyti mintyse vaizdą, „paveikslą“ to, apie ką galvojame. Tačiau tai yra bet kokio mąstymo pagrindas. Vadinasi, išlavinta vaizduotė svarbi kiekvienam žmogui.

L. Vygotskis (1930) vaizduote laiko žmogaus gebėjimą iš elementų kombinuoti naujus darinius. Jis išskiria du pagrindinius žmogaus veiklos tipus: reprodukcinę ir kombinatorinę, arba kūrybinę, veiklą. Kaip tik vaizduotė ir sudaro kūrybinės veiklos pagrindą. (Bodrova E., 2003)

Visa, ką sukuria žmogus, yra kūrybinės jo veiklos rezultatas. Kūrybiniai procesai išryškėja jau ankstyvoje vaikystėje ir labiausiai matyti vaikams žaidžiant. Ne veltui L. Vygotskis (1930) teigė, kad žaidimas yra pagrindas, nuo kurio vėliau atsiskiria visos vaikų meninės veiklos formos. Žaisdamas vaikas jas sujungia. Pvz., jis vienu metu piešia ir pasakoja istoriją. Vėliau ima žaisti kurdamas ne tik tekstus savo žaidimo personalams, bet ir žaidimo dramaturgiją. Ir tai dar ne viskas. Kur reikia, jis padainuoja, muzikuoja, šoka. Kiekviena šių veiklų atskirai neturi jokios meninės vertės, tačiau tai jau yra kūrybinis procesas. (Bodrova E., 2003)

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1788 žodžiai iš 5915 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.