Vakaru europa
5 (100%) 1 vote

Vakaru europa

Britų salų gyventojai

Britų salos – didžiausias salynas Europoje. Jį sudaro Britanijos ir Airijos salos bei 5 tūkstančiai jas supančių mažesnių salelių. Salyno šiaurėje skiriamos trys nedidelių salų grupės: Hebridų, Orknio ir Šetlando. Britanijos saloje yra įsikūrusi Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė. Jungtinė karalystė taip vadinama todėl, kad be istorinių Didžiajai Britanijai priskiriamų Anglijos, Škotijos ir Velso sričių jai priklauso ir Šiaurės Airija.

Britų salose gyvena keletas tautų. Jų atsiradimą lėmė įvairių genčių viešpatavimas šiose salose. Pirmosios gentys, atsikrausčiusios čia iš žemyno, buvo keltai (britai, gėlai ir kt.). Iki viduramžių keltai buvo pagrindiniai šių salų gyventojai. VI amžiuje į Britanijos salą atsikraustė germanų gentys, kurias sudarė anglai ir saksai. Per šimtus metų salose gyvenę britai susimaišė su ateiviais ir tik Velso bei Škotijos kalnų gyventojai, atlaikę svetimtaučių įsiveržimus, išlaikė daugiausia savitumo. Airija tais laikais nepatyrė anglų ir saksų įsiveržimo. XI amžiuje iš Prancūzijos į Britaniją įsiveržė normanai. Po įnirtingų mūšių su anglais ir saksais jų karalius net tapo visos Didžiosios Britanijos valdovu. Tačiau normanų buvo nedaug ir jie ilgainiui “ištirpo” kitose tautose.

Dabar Britų salose gyvena šios tautos: anglai, škotai, velsiečiai, airiai. Dalis airių, velsiečių ir škotų kalniečių tebekalba keltų kalbomis. Be jų, abejose valstybėse gyvena apie 2,5 mln. imigrantų ( indų, pakistaniečių, arabų, afrikiečių) iš buvusiu Didžiosios Britanijos kolonijų.

Anglija dažnai vadinama tradicijų šalimi. Jos gyventojai uoliai laikosi per šimtus metų nusistovėjusio gyvenimo būdo, įvairių ceremonijų. Svarbiausia tradicija – pati britų monarchija. Niekur kitur pasaulyje karaliaus šeimai neskiriame tiek dėmesio, kaip čia. Nors ir populiari dabartinė Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta, iš tikrųjų šalį valdo parlamentas ir ministras pirmininkas. Anglijos parlamentas laikomas vienu seniausių pasaulyje. Jis buvo įkurtas dar XIII amžiuje.

Tikra anglų tradicija laikomi klubai, atsiradę dar XVII amžiuje. Klubai Anglijoje labai įvairūs ir skirstomi pagal pomėgius bei žmonių padėtį visuomenėje: dvynių, detektyvų mėgėjų, golfo žaidėjų ir kt. Anglai mėgsta bendrauti. Bet dažniau renkasi ne namuose, o nedidelėse užeigose – pabuose.

Tradicijomis paremta ir šalies švietimo sistema. Turtingų tėvų vyresnių klasių vaikai dažnai gyvena ir mokosi kolegijose (koledžuose). Mokymasis aukštosiose mokyklose irgi turi ypatumų. Šalyje yra daug universitetų. Oksfordo ir Kembridžo universitetai – vieni seniausių Europoje. Mokslas juose labai brangus, tačiau neretai labai gabiems neturtingų tėvų vaikams suteikiama teisė ten studijuoti nemokamai. Šių universitetų baigimo diplomas labai vertinamas ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir kitose šalyse.

Airiai yra vienintelė Europos valstybė, kurios gyventojų skaičius, lyginant su XIX amžiumi, sumažėjo. Praėjusio amžiaus pradžioje šalyje gyveno 6,5 mln. žmonių, o dabar tik 3,5 mln. Daug kuo tai susiję su tragedija, kuri ištiko Airiją praėjusio amžiaus viduryje, kai šalyje neužderėjo bulvės (tai svarbiausias airių maistas). Tada badu mirė 1 mln. žmonių, o daugelis išgyvenusių troško kuo greičiau palikti šalį ir persikelti gyventi į Didžiąją Britaniją arba už Atlanto. Per dešimtis metų iš šalies išvyko tiek gyventojų, jog dabar airių yra daugiau Didžiojoje Britanijoje ir JAV nei pačioje Airijoje. Airija yra vienatautė valstybė. Beveik visi šios šalies gyventojai yra airiai. Tačiau tik penktadalis visų gyventojų vartoja gimtąją airių kalbą. Dauguma kalba angliškai. Taip yra todėl, kad anglų viešpatavimo šioje šalyje laikais airių kalba mokyklose buvo uždrausta. Dabar šalies vyriausybė labai rūpinasi atgaivinti gimtąją kalbą.

Britų salų gamta

Britų salos yra žemyninės kilmės. Tada, kai Šiaurės Europą dengė didelis ledynas, o visų jūrų vandens lygis buvo gerokai žemesnis nei dabar, Britų salų nebuvo. Salos jungėsi su žemynu. Pradėjus tirpti ledynui, vandens lygis jūrose sparčiai kilo. Prieš 6000 metų salas nuo žemyninės Europos dalies atskyrė sekli Šiaurės jūra ir La Manšos sąsiauris.

Geologiniu požiūriu Britų salos – viena seniausių sausumos sričių Europoje. Pirmieji kalnai čia iškilo paleozojaus eros pradžioje. Kartu su Skandinavijos kalnais jie sudaro bendrą kalnų sistemą ir yra seniausi Europoje. Per milijonus metų salų paviršius kilo, leidosi, dūlėjo, jį veikė ledynai. Dabartinėje Britanijos saloje galima išskirti dvi dalis: 1) kalnuotus vakarus bei šiaurę, 2) kalvotus lygumų pietus ir rytus.

Kalnai Didžiojoje Britanijoje neaukšti. Aukščiausi iš jų – Grampiano – Šiaurės Škotijos kalnyno dalis. Čia stūkso aukščiausia (1343 m) Britų salų viršūnė – Ben Nevis. Nuo šiauriau esančių kalnų Grampianą skiria gili tektoninė įduba, kuria nusidriekia vandens kelias, jungiantis Škotijos vakarų ir rytų pakrantes. Dalis kelio eina Kaledonijos kanalu ir Neso ežeru. Škotijoje labiausiai į šiaurę nutolę yra Kaledonijos kalnai. Britanijos salos vakaruose iškilę Kambrijos kalnai, salos viduryje driekiasi neaukšti, stipriai sudūlėję
Peninų kalnai. Jie gerokai jaunesni negu Kambrijos. Pietinėje ir rytinėje salos dalyje plytinčios kalvotos lygumos bei žemumos dažnai vadinamos “žaliąją Angliją”. Ištisus metus čia žaliuoja žolė, dirbami laukai.

Airijos salos paviršius primena lėkštę. Įgaubtą vidurinę jos dalį sudaro kalvotos lygumos, o pakraščiais, išilgai krantų, driekiasi neaukšti kalnai.

Britų salų klimatą lemia šiltoji Šiaurės Atlanto srovė ir vyraujantys vakarų vėjai. Nei viena salų vietovė nėra nutolusi nuo jūros daugiau nei 120 km, todėl visur vyrauja jūrinis klimatas. Dėl to žiemos čia šiltos, o vasaros vėsios. Visais metų laikais iškrinta nemažai kritulių. Temperatūra salose svyruoja nedaug, tačiau salų vakarų ir rytų pakrančių kritulių kiekio skirtumas labai ryškus. Kritulių pasiskirstymą labai veikia kalnai. Jie sulaiko drėgnas oro mases, todėl vakariniuose šlaituose iškrinta gerokai daugiau kritulių nei rytiniuose.

Ypatingą Britanijos salos pietų pakrantės klimatą lemia šiltos oro masės. Todėl čia žiemos temperatūra kaip Pietų Europos – pakrantėje auga atvežti šiltųjų kraštų augalai: palmės ir kt. Tai pamėgta britų poilsio vieta.

Dėl labai drėgnų orų salose dažni rūkai. Rūkas, kaminų išmetami dūmai, dulkės, automobilių deginiai kartais virš didelių miestų ir pramonės rajonų sudaro smogą. Jis blogina matomumą, didina metalų koroziją, kenkia sveikatai. 1952 metais Londone tvyrojo labai didelis smogas. Dėl jo mirė 5 tūkstančiai žmonių. Įvedus namuose centrinį šildymą, smogo pavojus sumažėjo.

Drėgnas klimatas sudarė sąlygas susiformuoti tankiam vandeningų upių tinklui. Svarbiausia ir garsiausia Britanijos salos upė – Temzė. Ji nėra ilga, tačiau žemupyje plati ir gili, todėl iki pat Londono gali įplaukti net dideli jūrų laivai. Britų salose daug ežerų, kurių ypač gausu Škotijoje. Jų daugiausia kalnų slėniuose, todėl yra pailgi ir gilūs. Garsiausias Neso ežeras yra 39 km ilgio ir 1-2 km pločio. Legendos sklinda apie šiame ežere neva gyvenančią priešistorinę būtybę. Didžiausias pagal plotą (340 km2) Britų salų ežeras – Nėjus yra Šiaurės Airijoje.

Šiaurės vakarų Anglijoje gausu nedidelių ežerų. Ši įstabaus gamtos grožio sritis – Ežerų kraštas – paskelbta nacionaliniu parku.

Prancūzijos gamta

Prancūzija – didžiausia pagal plotą Vakarų Europos valstybė. Labai patogi Prancūzijos geografinė padėtis. Tačiau ne tik vandenyno ir jūrų artumas lemia Prancūzijos geografinę padėtį. Prancūzijos šiaurės vakaruose toli į jūrą įsiterpia Bretanės pusiasalis. Jo šiaurę skalauja La Manšos sąsiaurio vandenys. Viduržemio jūroje Prancūzijai priklauso Korsikos sala.

Prancūzijos paviršius ypatingas to, jog šalies viduryje vyrauja lygumos, o aukščiausi kalnai nusidriekia jos paribiais. Prancūzijos kalnai labai įvairūs. Vieni jų – seni ir žemi, kiti – jauni, aukščiausi Europoje. Senus kalnus ir kai kurias aukštumas, pavyzdžiui, Bretanės aukštumą, Vogėzus, Jurą sudaro kietos kristalinės uolienos. Jauni kalnai – Alpės ir Pirėnai. Alpės iškilusios Prancūzijos pietryčiuose. Kalnyno pakraščiai sudaryti iš minkštų nuosėdinių uolienų, o aukščiausi kalnagūbriai – iš kietų kristalinių uolienų. Alpių vakaruose yra aukščiausia (4807 m) Europoje viršūnė – Monblanas. Pietinėje šalies dalyje didelį plotą užima Centrinis masyvas. Šie kalnai išsidėstę Prancūzijos viduryje ir pietuose. Jų pagrindą sudaro senos kristalinės uolienos, o kai kur į paviršių iškyla vulkaninės. Masyvo pietinėje dalyje plyti klintinių uolienų plokščiakalnis. Ja tekančios upės daugelyje vietų giliai įsigraužė į uolienas ir suformavo į tarpeklius panašius slėnius. Centrinio masyvo šiaurė – užgesusių ugnikalnių kraštovaizdis. Visame masyve stūkso apie 60 ugnikalnių. Aukščiausias iš jų – Piuji dio Sansi (1886 m), o ant Piuji dio Domo (1465 m) galima užvažiuoti net automobiliu. Centriniame masyve be nuostabių ugnikalnių yra daug karštųjų versmių, vulkaninių ežerų ir urvų. Visa tai traukia turistus ir poilsiautojus. Kai kurie gamtos objektai ypatingai saugomi. Iš pietų su Centriniu masyvu ribojasi Sevenų kalnai, kuriuose yra vienas garsiausių Prancūzijoje Sevenų nacionalinis parkas.

Prancūzija – ne tik kalnų, bet ir žemumų kraštas. Žemumos užima beveik pusę šalies teritorijos: šiaurėje – Paryžiaus baseinas, šiaurės vakaruose – Luaros žemuma. Šalies pietvakariuose, kur į Biskajos įlanka įteka Garona, plyti Akvitanijos baseinas. Išilgai jo vakarinės pakrantės driekiasi Landai. Anksčiau čia telkšojo neįžengiamos pelkės. Jos buvo nusausintos ir apsodintos pušynais. Šios srities pasididžiavimas – smėlio kopos. Jos tęsiasi siauru pakrantės ruožu ir yra panašios į mūsų Kuršių nerijos kopas. Bet Landų kopos aukštesnės nei Lietuvos, viena iš jų iškilusi net 114 m ir yra aukščiausia Europoje.

Ne per seniausiai iš Prancūzijos žemės gelmių buvo išgaunama daug įvairių naudingųjų iškasenų: geležies ir aliuminio rūdų, akmens anglių, sidabro ir kt. Tačiau svarbiausi telkiniai išseko. Geležies rūdos dabar šalyje išgaunama 20 kartų mažiau nei prieš 30 metų. Prancūzai pirmieji pasaulyje pradėjo kasti boksitą – svarbiausią aliuminio rūdą. Boksito pavadinimas kilo iš
gyvenvietės, kurios apylinkėse buvo aptiktas didelis šios rūdos telkinys. Dabar boksito Prancūzijoje iškasama nedaug. Prancūzija garsi urano rūda, kurios ji išgauna daugiausia Europoje.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1697 žodžiai iš 5564 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.