Valdorfo pedagoginė sistema ir jos taikymas
5 (100%) 1 vote

Valdorfo pedagoginė sistema ir jos taikymas

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

EDUKOLOGIJOS KATEDRA

VALDORFO PEDAGOGINĖ SISTEMA IR JOS TAIKYMAS


Vadovas:

a. I. Vaitkienė

Klaipėda,2004

ĮVADAS

Valdorfo pedagogika-tai vaikystės pedagogika gerbianti ir ginanti vaiką. Tai mokytojų ir tėvų saviugdos pedagogika, teigianti, kad kitame gali matyti tai, ką esi suvokęs savyje. Tai meilės pedagogika, mylinti vaiką tokį, koks jis yra, nes jis dieviškas tvarinys. [7,6 psl.]

Valdorfo pedagogika remiasi nuoseklia filosofija- antroposofija. Tai- išsamus žmogaus kūno, sielos ir dvasios pažinimas, kurio pradininkas buvo R.Steineris. Tai – detali amžiaus tarpsnių teorija, teigianti, kad žmogus vystosi visą gyvenimą, ir nagrinėjanti vaikystės amžiaus tarpsnių sąsajas su suaugusio žmogaus gyvenimo laikotarpiais. Remiantis kiekvienam laikotarpiui būdingais dėsningumais, Valdorfo pedagogikoje viskas pateikiama, atsižvelgiant į vaiko amžiaus tarpsnių ypatumus. Ši filosofija akcentuoja tris žmogaus sielos veiklos rūšis – mąstymą, jausmus ir valią. Kiekviena šių sričių reikalauja ypatingo dėmesio skirtingais vaiko vystymosi etapais. Harmoningo žmogaus visi trys sielos aspektai veikia darniai. Jei vienas aspektas dominuoja slopindamas kitus, žmogus tampa vienpusiškas.[5, 110-115 psl.]VALDORFO PEDAGOGIKOS ATSIRADIMAS IR VYSTYMĄSIS

Pirmojo Valdorfo darželio atsiradimas susijęs su pirmąja Valdorfo mokykla, kurią 1919 metais Štutgarte įkūrė pats R.Šteineris drauge su Emiliu Moltu, firmos „Valdorf – Astorija“ direktoriumi. Iš šios motininės mokyklos ir paplito pavadinimas „Valdorfo pedagogika“. Žlugus senoms socialinėms santvarkos, besirūpinantys Europos ateitimi jie ieškojo naujovių. 1919 m. rugsėjo mėnesį, buvo atidaryta pirmoji Valdorfo mokykla, kurioje pradėjo dirbti 12 mokytojų, aštuoniose klasėse mokėsi 256 vaikai.

Šalia šios mokyklos Štutgarte 1925 metais buvo įkurtas pirmasis Valdorfo vaikų darželis (įkūrėja – E.M.Grunelius). Po to buvo įsteigta dar eilė panašių mokyklų bei darželių kituose Vokietijos miestuose ir užsienyje (1923m. Olandijoje, 1925 m. Anglijoje ir JAV, 1926 m. Šveicarijoje, Norvegijoje, Portugalijoje ir Vengrijoje). Daugiau nei 80 metų Valdorfo programa natūraliai skleidėsi ir buvo pritaikoma prie besikeičiančių kultūrinių bei geografinių kiekvienos skirtingose šalyse besikuriančios Valdorfo ugdymo įstaigos aplinkybių. Nacionalsocialistų valdymo metais Vokietijoje šios pedagogikos įstaigos buvo uždraustos, o po karo vėl atidarytos, jų skaičius pasaulyje vis intensyviau augo. Buvusios Tarybų Sąjungos teritorijoje per visą komunistų valdymo laikotarpį ši pedagogika taipogi buvo uždrausta. Rusijoje ji ėmė skleistis jau žlungant sovietinei imperijai – 1989 metais; Lietuvoje – 1992 metais.

Valdorfo pedagogika – tai vientisa vaikų ugdymo sistema, taikoma ikimokyklinėse institucijose (nuo 3, kai kur – nuo 1,5 metų iki 7 metų) ir bendrojo lavinimo mokyklose nuo 1 iki 12 klasės. Jos metodai remiasi austrų pedagogo ir filosofo Rudolfo Šteinerio (1861 – 1925) sukurta antroposofine antropologija, giliu vaikystės amžiaus tarpsnių suvokimu (kiekvienam amžiaus tarpsniui taikomi saviti pedagoginiai principai) bei nuodugniu kiekvieno pedagogo vaikų stebėjimu, empiriniais tyrimais, jų analize ir asmenine patirtimi. Valdorfo pedagogikos institucijoms būdingas ypatingas socialinis klimatas: išskirtinis dėmesys tėvų ir pedagogų bei pedagogų tarpusavio bendradarbiavimui, vaikų tarpusavio santykiams.]

1990 metais įvairiose pasaulio šalyse buvo 526 Valdorfo mokyklos. Daugiausia jų buvo Vokietijoje – 137, Olandijoje – 86, JAV – 66, Šveicarijoje – 34, Anglijoje – 25, Norvegijoje – 23, Švedijoje – 22, Australijoje – 18, Danijoje – 17, Belgijoje – 16, Suomijoje – 15. Valdorfo mokyklos kūrėsi ir tolimose Rytų bei Afrikos valstybėse, Pietų ir Vidurio Amerikoje: Japonijoje – 1, Indijoje – 2, Naujojoje Zelandijoje – 4, Izraelyje – 1, Egipte – 1, PAR – 6, Urugvajuje, Peru, Ekvadore – po 1. Kūrėsi ir kitose valstybėse. (Dessecker, 1990).

Tarptautinės Valdorfo darželių asociacijos duomenimis, 1996 metais pasaulyje buvo 1169 Valdorfo vaikų darželiai. 2000 metų pradžioje 50 – tyje pasaulio šalių buvo 804 Valdorfo mokyklos ir 1434 vaikų darželiai. Tai rodo greitai spartėjantį Valdorfo pedagogikos įstaigų skaičiaus augimą pasaulyje: per paskutius 4 metus buvo sukurti 265 Valdorfo darželiai, per dešimtmetį sukurtos 278 Valdorfo mokyklos.

Šiandien Valdorfo mokyklos daugelyje šalių yra įteisintos. Todėl iš valstybės, kaip ir, pavyzdžiui, bažnyčių mokyklos, jos gauna nemažą finansinę paramą, nors iš esmės išsilaiko pačios. Kitas lėšas suneša tėvai, taip pat ir patys mokytojai, atsisakydami dalies savo atlyginimo. Mokesčio už mokslą dydis priklauso nuo tėvų atlyginimo. Visos mokyklos yra privačios, organizuotos draugijų arba susivienijimų pagrindu ir teisiškai nepriklausomos (todėl ir skirtingos). Toms organizacijoms vadovauja mokytojų bei tėvų bendruomenės atstovai. Tačiau sprendžiant pedagoginius klausimus tėvai balso neturi. Taip pat nėra renkama ir tam tikras teises bei pareigas turinti tėvų taryba.
Įskirtinę funkciją visose mokyklos gyvenimo srityse atlieka mokytojų kolegija. Ji ir vadovauja mokyklai, nes direktoriaus pareigybės čia nėra. Pagal organizacijos (draugijos ar susivienijimo) įstatus, šios kolegijos balsas dažnai būna viršesnis netgi už pačios organizacijos vadovų balsą. Valdorfo mokyklų mokytojai savo specialų išsilavinimą gauna Laisvųjų Valdorfo mokyklų sąjungos mokytojų rengimo seminaruose. Pasirengimo laikas trunka nuo vienų iki dvejų metų. Šių seminarų lankytojų išsilavinimas būna gana skirtingas. Ateina žmonės, turintys tik vidurinį išsilavinimą arba net ir be jo; jau turintys kokį nors profesinį pasirengimą arba baigę universitetą. Abejotina, ar jie gauna pakankamą dalykinę kvalifikaciją, kokios reikalaujama, pavyzdžiui, valstybinėse mokyklose.

Valdorfo pedagogika siekia:

v Puoselėti kiekvieno vaiko sveiką raidą.

v Suteikti jam galimybę realizuoti savo potencialius sugebėjimus.

v Padėti vaikui išplėtoti įgūdžius, reikalingus visuomenės plėtrai..

Vienas iš ugdymo programos uždavinių yra sudaryti vaikui sąlygas susidurti su jo brandą atitinkančiais sunkumais, („mesti jam tinkamą iššūkį“), tuo stimuliuojant jo vidinių galių skleidimąsi. Kitas uždavinys yra palaikyti, stiprinti, įtvirtinti besiformuojančius vaiko gebėjimus, sudaryti sąlygas saugiai vystytis jo vidiniam gyvenimui. Dviejų pastarųjų uždavinių pusiausvyra leidžia išplėsti vaiko „artimiausio vystymosi zoną“, kaip ją įvardijo rusų psichologas Levas Vygotskis. Remiantis tuo, ką vaikas sugeba, jam suteikiama parama, įgalinanti jį pasiekti savo potencijų sritį.

Valdorfo pedagogikoje pagrindiniai akcentai tenka trims aspektams:

1. Sveikam vaiko asmenybės vystymuisi, amžiaus tarpsnių dėsningumams, kitaip tariant,sveiko individo raidos archetipui.

2. Vaiko individualumui, vaiko stebėjimui, pedagoginiams – psichologiniams tyrimams ir jų analizei. Stengdamasis įžvelgti vaiko individualybę, pedagogas pats turi nuolat tobulėti ir mokytis.

3. Harmoningo socialinio klimato tarp suaugusiųjų ir tarp vaikų sukūrimui. Prie to prisideda saviti Valdorfo pedagogikos institucijų administravimo bei valdymo būdai, sudarantys tinkamas sąlygas pedagoginiam procesui.VALDORFO PEDAGOGIKOS BRUOŽAI:

v Valdorfo pedagogikos požiūriu, kiekvienas vaikas yra gabus ir unikalus, o pedagogas jam tik padeda atskleisti savo potencijas. Ši pedagogika stengiasi išsaugoti ir puoselėti tokius svarbius „deficitinius“ vaiko sugebėjimus, kaip pasitikėjimas savimi ir aplinkiniais, iniciatyvumas, kūrybingumas, nuoširdus noras pažinti ir prasmingai elgtis su pasauliu. Paisoma vaiko vidinių paskatų, motyvų. Stengiamasi apsaugoti mažą žmogų nuo didėjančio gyvenimo tempo bei su juo susijusio visuotinio nervingumo ir streso. Vaikui leidžiama vystytis savo tempu ir ritmu, neskubinant jo kuo greičiau užaugti, jam sudaromos sąlygos džiaugtis vaikyste. Ypatingai vertinama vaiko fantazija, vaizduotė, individualus, kūrybiškas mąstymas. Šias savybes stengiamasi ne tik puoselėti ir skatinti, bet, kiek įmanoma, ir apsaugoti nuo stereotipų. Pavyzdžiui, manoma, kad kūrybiškam mąstymui vystytis labai trukdo įtaigių TV vaizdinių ir minčių srautas, kurį vaikas nejučia perima ir taip netenka galimybės formuluoti savo mintis (tokiu būdu smegenys formuojasi kaip pasyvus instrumentas ir tampa netinkamos aktyviam, kūrybiškam mąstymui).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1180 žodžiai iš 3805 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.