Įvadas:
Vadybos praktika yra labai sena. Apie tai liudija gausūs senovės paminklai, kuriuos buvo galima pastatyti tik bendromis daugelio žmonių pastangomis. Senovės imperijų ir valstybių istorija mena, kad ir tada buvo formalių organizacijų. Jos plėtojosi ir stiprėjo, o kartu ryškesnis ir sudėtingesnis darėsi jų valdymas. Jose pastebimi beveik visų dabarties valdymo formų požymiai, bet apskritai jų valdymo pobūdis ir struktūra labai skyrėsi nuo šiuolaikinių organizacijų valdymo. Tada mažai rūpėjo, kaip valdyti. Dabartinė situacija yra visiškai kitokia. Organizacijos valdymas įgyja vis didesnę reikšmę.
Šiuo metu Lietuvoje užregistruota apie 150 000 įvairiausių organizacijų, įmonių. Kiekviena jų turi bent vieną vadovą, kuris turėtų turėti vadybinį ar ekonominį išsilavinimą, bet bėje, taip nėra. Todėl reikia sudominti organizacijų vadovus vadybinių žinių būtinumu, o tai galima padaryti tik išaiškinant vadybos reikšmę ir esmę. Tai ir yra mano referato pagrindinis tikslas. Ši tema yra aktuali, nes vadovo sugebėjimas priimti valdymo sprendimus žymia dalimi nulemia sėkminmgą organizacijos funkcionavimą ir vystymą.
Lietuvoje plačiai naudojamos 3 sąvokos: vadyba, valdymas ir vadovavimas.
Reikia pastebėti, kad valdymas dažnai painiojamas ar net tapatinamas su vadyba. Tačiau tai nėra teisinga. Vadyba – tikslinga veikla, kuria organizuotai siekiama norimų šios veiklos rezultatų, tikslų. Vadyba labiau siejama su vadovavimu. Valdymas suprantamas kaip valdančiosios ir valdomosios sistemų santykis, kai valdančioji sistema organizuotai, planingai ir sistemingai veikia valdomąją sistemą, siekdama ją sutvarkyti, reguliuoti ir koreguoti. Taigi valdymas yra suprantamas kaip procesas. Vadyba tai valdymas plačąja prasme.
Liuteris Giulikas teigia, kad vadyba tapo mokslu todėl, kad ji sistemingai tiria reiškinius, kurie kuria įvairias teorijas bei siekia suprasti, kaip ir kodėl žmonės dirba kartu siekdami tikslo. O mano referato tikslas yra pateikti pagrindines nuostatas apie organizacijas bei jų valdymą.
Organizacija
Organizacija – tai daugelio tarpusavyje susipinusių ir vienu metu ekzistuojančių santykių visuma, per kuriuos žmonės, vadovaujami vadovo, siekia bendrų tikslų. Šie tikslai yra pristatomi, kaip planavimas. Organizacijos nariams reikalingi nekintami, aiškūs rėmai, kuriuose jie gali dirbti kartu ir siekti organizacijos tikslų. Tuo metu, į vadybinį organizavimo procesą įeina sprendimų priėmimas, siekiant sukurti tokius rėmus, kad organizacija galėtų sėkmingai gyvuoti dabar ir ateityje. Kad jos gyvenimas dėl organizavimo klaidų netaptų trumpalaikiu. [1]
Organizacija – du ar daugiau žmonių, kartu dirbančių tam tikroje struktūroje, kad pasiektų tikslą ar tam tikrų tikslų visumą. O tikslas – tai būsena, kurią organizacija stengiasi pasiekti;organizacijos dažnai kelia daugiau nei vieną tikslą; tikslai – baziniai organizacijų elementai. [2]
Didesnę savo gyvenimo dalį esame vienos ar kitos organizacijos nariai: mokyklos, sporto komandos, teatro trupės, pasaulėtinės organizacijos, kariuomenės padalinio ar verslo organizacijos. Kai kurių iš jų struktūra labai griežta ir formali. Kitos (krepšinio komanda) yra ne tokios aiškios struktūros. Tačiau visas organizacijas, formalias ar ne, į vieną visumą sujungia ir išlaiko grupė žmonių, pripažįstančių, kad dirbti kartu ir siekti bendro tikslo yra naudinga. Todėl bet kurios organizacijos vienas esminių elementų yra tikslas. Tikslai gali būti įvairūs, tačiau jokia organizacija negalėtų gyvuoti be tikslo. [2]
Neturėdama veiklos plano, organizacija negalėtų efektyviai veikti. Organizacijos turi įsigyti ir paskirstyti išteklius šiems tikslams įgyvendinti: numatyti atlyginimų fondą. Jos taip pat priklauso nuo kitų organizacijų, iš kurių gauna tam tikrus išteklius: gamintojai turi bendradarbiauti su tiekėjais. [4]
“Vadybos” autoriai gana plačiai ir išsamiai aprašo organizacijas ir jų veiklą, suprasdami organizaciją kaip grupelę žmonių, turinčių vienodus tikslus ir kurių veikla orientuota į šių tikslų įgyvendinimą. O A.Jonaitis “Vadybos ABC” daugiau dėmesio skyria organizacijų veikimui, planavimui. Taip pat “Vadybos” autoriai svarbiausiu dalyku organizacijoje laiko tikslą, o Jonaitis mano, kad tai yra planavimas ir bendradarbiavimas.
Valdymas
Valdymas (менеджмент) – gamybos valdymas, principų, metodų, priemonių ir valdymo formų derinys, sukurtas JAV ir kitose išsivysčiusiose šalyse gamybos efektyvumo bei pelno padidinimo tikslu. [1]
Valdymas – organizacijos narių darbo planavimas, vadovavimas ir kontrolė; visų organizacijos išteklių panaudojimas iškeltiems organizacijos tikslams pasiekti. [2]
Valdymas – organizuojantis darbą procesas siekiant nustatyto tikslo pagal iš anksto parengtą planą. Tai ypatingas procesas grupinei veiklai. Jis numato tikslų būtinumą; tikslai pasiekiami nustačius racionalų ir aiškų santykį tarp darbo ir materialinių išteklių. Valdymo proceso pagrindas yra spredimų priėmimas (pradinių duomenų parengimas, jų analizė, alternatyvos rengimas, galutinis alternatyvos pasirinkimas, tvirtinimas) ir įgyvendinimas. [3]
Valdymas – tai visuma priemonių,
skirtų valdymo tikslams pasiekti: valdymo sprendimų parengimas, priėmimas ir bendravimas.
Valdymas – tai visų pirma darbas su žmonėmis. Vadovas, nežinantis žmonių psichologijos, nesugebės rezultatyviai kontaktuoti su pavaldyniais. [7]
Taigi iš šių apibrėžimų galime pastebėti, kad “Vadybos” autoriai valdymą apibrėžia kaip organizacijos išteklių panaudojimo valdymą, “Vadybos pagrindų” autoriai teigia, kad valdymas – tai tikslų nustatymas, planavimas, o KTU vadybos katedra išskyria tai, kad valdymas – tai darbas su žmonėmis, kurį pukiai gali atlikti tik gerai žinantis savo darvą vadovas.
Reikia pastebėti, kad organizacijos valdymas priklauso nuo organizacijos dydžio: kai organizacija maža, tai valdymą gali atlikti vienas iš darbuotojų, o kai ji yra didesnė, tai valdymui jau reikia skirti atskirą žmogų.
Valdymo subjektas ir objektas [3]
Valdymo procesas numato valdomojo objekto bei valdančiojo subjekto egzistavimą.
Tradicinė organizacijos valdymo schema atrodo taip: (1 pav)
Valdymo subjektas
Komandinė informacija (priimti sprendimai) Informacija apie sprendimų įvykdymą
Valdymo objektas
Tai reiškia, kad bet kuri organizacija yra dviejų valdymo posistemių visuma: valdančiosios ir valdomosios. Abiem atvejais valdomosios ir valdančiosios posistemių santykiai – tai žmonių tarpusavio santykiai. Organizacijos valdymas vyksta valdymo subjektui priimant sprendimus, juos perduodant valdymo objektui ir po tam tikro apdorojimo (taip pat ir vykdymo) iš valdymo objekto informacija grįžtamuoju ryšiu pasiekia valdymo subjektą. Grįžtamojo ryšio informacija daugiausiai priklauso nuo vykdytojo ir dažnai būna iškraipoma. [3]
Plačiai paplitęs yra ir kitoks – inovacinis organizacijos valdymo schemos traktavimas: (2 pav)