Valgymo sutrikimai
5 (100%) 1 vote

Valgymo sutrikimai

112131

Valgymo sutrikimai

Seminaras

Įvadas

Rimti valgymo sutrikimai yra skirstomi į tris kategorijas. Vadovėlyje “Psichologija studentui” jūs rasite dvi. Tai:

· atsisakymas palaikyti normalų kūno svorį – nervinė anoreksija,

· persivalgymas ir valymasis – nervinė bulimija.

Bet yra dar ir persivalgymas be valymosi – besaikis valgymas.

Persivalgymas – tai greitas didelio maisto kiekio suvartojimas per trumpą laiko tarpą, kurį lydi savikontrolės netekimo jausmas. Valymasis – tai paties sukeliamas – sužadinamas – vėmimas, piktnaudžiavimas vidurius laisvinančiais ar šlapimą varančiais vaistais – diuretikais ar klizmomis, kad pašalinti iš organizmo maistą.

Nervinė anoreksija

Nervinė anoreksija – tai sutrikimas apibūdinamas iškraipytu požiūriu į savo kūną, ypatinga nutukimo baime, atsisakymu palaikyti minimaliai normalų kūno svorį.

Apie 95% žmonių, kurie turi šį sutrikimą, yra moterys. Jis paprastai prasideda paauglystėje, kartais anksčiau ir dar rečiau jau suaugus. Nervinė anoreksija visų pirma paveikia žmones vidutiniuose ir aukštesniuose visuomenės sluoksniuose. Vakarų visuomenėje, t.y. aukštesnio pargyvenimo lygio šalyse, žmonių, turinčių šį sutrikimą, skaičius linkęs augti.

Nervinė anoreksija gali būti lengva ir trumpalaikė ar sunki ir ilgai besitęsianti. Skelbiami mirties rodikliai yra nuo 10 iki 20%. Bet kadangi esant lengviems ligos atvejams liga gali būti nediagnozuota, niekas tiksliai nežino, kiek žmonių serga nervine anoreksija.

Jos priežastis taip pat nėra tiksliai žinoma. Čia labai svarbūs socialiniai veiksniai. Noras būti plonam paplito Vakarų visuomenėje ir nutukimas yra suprantamas kaip nepatrauklus, nesveikas ir negeidžiamas. Net dar prieš paauglystę vaikai supranta šitas nuostatas ir 2/3 visų paauglių mergaičių laikosi dietų ar naudoja kitas priemones, kad kontroliuotų savo svorį. Aišku, kad tik mažas procentas šių merginų suserga nervine anoreksija.

Daugelis moterų, kurioms vėliau išsivysto nervinė anoreksija, yra smulkmeniškos, besilaikančios labai aukštų siekių ir sėkmės standartų. Anoreksija dažnai suserga stropios, gerai besimokančios, lankančios daug papildomų užsiėmimų mergaitės. Dažnai viso to reikalauja jų… mamos (dažniau šia liga suserga itin valdingų ir reiklių motinų dukros). Tuomet dukra tarsi tenkina motinos kompleksus, kažkada jos neišsipildžiusius lūkesčius. Kartais net sunku patikėti, jog pati motina skatina dukrą laikytis dietos, lankyti daugybę būrelių, net tapti manekene.

Anoreksija pasireiškia susirūpinimu kūno svoriu, net ir tarp tų, kurios jau yra plonos, t.y. lieknos, kaip liekni yra visi žmonės sergantys anoreksija. Tokios mergaitės visiškai neobjektyviai vertina save (žr. paveikslėlį). Didelis susirūpinimas ir nerimas dėl svorio didėja žmogui plonėjant. Netgi išsekintas žmogus skundžiasi besijaučiąs per storas, neigia, kad kas nors yra netvarkoje, nesiskundžia apetito stoka ar svorio netekimu ir dažniausiai priešinasi gydymui. Asmuo pas gydytoją neapsilanko tol, kol jo neatveda susirūpinę šeimos nariai.

Anoreksija reiškia apetito trūkumą, bet šį sutrikimą turintys žmonės iš tikrųjų yra alkani ir labai užsiėmę maistu. Gali būti taip, kad žmogus nevalgo, o paslepia maistą ar tyčia jį suniokoja. Anoreksikai dažnai renka receptus ir gamina skaniausius valgius, bet ne sau, o kitiems.

Didžioji dalis anoreksikų riboja jų suvalgomo maisto kiekį, ypač intensyviai mankštinasi, taip norėdami sumažinti savo svorį.

Kartais dar prieš netenkant daug svorio, moterims dingsta mėnesinės. Tokie žmonės dažniausiai turi silpną širdį, žemą kraujo spaudimą, žemą kūno temperatūrą, audinių patinimą, plonus plaukus. Tačiau dažnai jie neturi vitaminų trukumo ir yra stebėtinai atsparūs infekcijoms. Jiems visiems bendra depresija ir beveik visi meluoja, kiek jie suvalgė.

Kuo anksčiau susergama šia liga ir kuo ilgiau ji negydoma, tuo sunkesnė jos eiga ir gydymas, pasekmės dažnai lieka visam gyvenimui. Apskutai šią ligą itin sunku gydyti, nes priežastys — dažniausiai psichinės, nors randama ir biologinių organizmo veiklos pakitimų. Labai dažnai liga nustatoma pavėluotai (paauglės išradingai ją slepia), pažeidžiamas širdies raumuo, virškinamasis traktas, mergaitės esti itin nusilpusios. Sergančiosios anoreksija miršta nuo išsekimo, sutrikus vandens ir elektrolitų pusiausvyrai, organizmui apsinuodijus nuosavų audinių irimo produktais (tuomet ypač pažeidžiami inkstai, kepenys). Galima staigi mirtis dėl sutrikusio širdies ritmo.

Nervinė bulimija

Nervinė bulimija yra sutrikimas apibūdinamas pasikartojančiais persivalgymo epizodais, kuriuos seka valymasis, t.y. paties sukeliamas vėmimas ar vidurius laisvinančių vaistų, diuretikų vartojimas. Ji buvo atrasta kaip valgymo sutrikimas tik apie 1980 – uosius metus.

Kaip ir nervinėje anoreksijoje, dauguma žmonių, sergančių šia liga, yra moterys, priklausančios aukštesniam ar viduriniams visuomenės sluoksniui.

Persivalgymas, paskubomis ir greitai sunaudojant didelį maisto kiekį, praradus kontrolę. Suvartojama apie 5000 kalorijų vienu metu. Persivalgymą seka tyčinis išsekimas, vėmimas, griežtas dietos laikymasis ir alinantis mankštinimasis. Tačiau persivalgymo metu suvartotas maisto kiekis gali būti ir nedidelis,
t.y. ne didesnis nei normalus. Emocinis stresas dažniausiai paskatina persivalgymą, kuris dažniausiai vyksta slapta.

Šis susirgimas daug populiaresnis tarp jaunų moterų, nei anoreksija todėl, kad tu gali valgyti kiek tik nori ir tada išvemi, kol maistas dar nesuvirškintas. Ir prie to labiausiai priprantama!

Žmogus turi persivalgyti bent du kartus per savaitę, kad būtų diagnozuota bulimija. Bulimikų, kaip ir anoreksikų, svoris dažniausiai būna normalus.

Paties sukeltas vėmimas gali nuėsdinti dantų emalį, padidinti seilių liaukas, sukelti stemplės uždegimą. Vėmimas gali sumažinti kalio kiekį kraujyje, kas sukelia nenormalų širdies ritmą. Kartais žmogus, sergantis šia liga, suvalgo tokį didelį maisto kiekį, kad jo skrandis trūksta.

Palyginti su sergančiais nervine anoreksija, sergantys nervine bulimija labiau linkę slėpti savo elgesį ir labiau jaučia sąžinės graužimą ar kaltę dėl savo ligos.

Yra dvi gydymo galimybės – psichoterapija ir vaistai. Antidepresantai gali padėti kontroliuoti nervinę bulimiją ir padaryti psichoterapiją dar efektyvesne. Antidepresantų reikia žmogui, kuris akivaizdžiai patiria depresiją.

Ir anoreksija gali peraugti į bulimiją. Anoreksijos metu veikiai sutrinka skrandžio ir žarną, kasos ir kepenę veikla, net ir nedaug maisto sunkiai virškinama, dėl to alkio jutimas atbunka. Jei alkio užslopinti nepavyksta, iš nevilties dažnai prasideda, besaikio valgymo — bulimijos priepuoliai.

Kodėl itin pavojinga susirgti anoreksija bręstant?

Bręstan, augimo pagreitėjimo metu, svoris turi didėti itin sparčiai (prisimink „apvalėjimo“ periodą), tačiau, sergant anoreksija, jis pradeda net mažėti. Tuomet dar nesuaugęs ir nesubrendęs kūnas pradeda nykti, nebaigę formuotis organai ir sistemos patiria kažką panašaus į senėjimo procesą. Dėl to anoreksija sergančios mergaitės praranda jaunatvišką išvaizdą mažėja audinių elastingumas, oda tampa pilkšva ar gelsva, slenka plaukai, pleišėja nagai, retėja kaulai, jie tampa trapūs, greit lūžta.

Labiausiai šio sutrikimo pažeidžiamas amžius yra nuo 10 iki 13 ir nuo 13 iki 18. Priežastys vardijamos nuo genetikos iki šeimos problemų, pasitikėjimo savimi trūkumas ir žiniasklaida, t.y. populiarūs žurnalai, laikraščiai, televizijos laidos, renginiai jaunimui, kur liekna, plona moteris yra idealas. Jie turi didžiulę įtaką grožio “etalono” formavimui ir suvokimui. Kokią nuostatą jie formuoja, deja, į tai jaunimas ir lygiuojasi.

Tik 6% iš susirgusių yra vaikinai. Serga daugiausiai merginos, nes jos dar ir seka savo motinų pavyzdžiu. Motinos skiria daug dėmesio savo kūno proporcijos, dietoms, kalorijų skaičiavimui ir dažnai parodo nepasitenkinimą savo kūnu.

Pasižiūrėkite į Barbę. Ar kuri mergina ar moteris galėtų pasiekti jos kūno proporcijas? Merginoms patinka tokios lėlės, jos tampa jų idealais.

Vienas iš problemų sprendimo būtų ir mūsų visuomenės požiūrio į stambius žmones pakeitimas, požiūrio į vyrą ir moterį. Nėra abejonių, kad aukštesniųjų ir viduriniųjų visuomenės sluoksnių kultūra yra šio susirgimo priežastis.

Literatūroje aprašoma ir vadinamoji sportininkų (sporto rūšių, kurios reikalauja itin liekno kūno – lengvaatlečių, gimnasčių) anoreksija.

Gydymo procesas yra labai ilgas. Kartais žmogus, kenčiantis nuo anoreksijos, pasiekia kritinį svorį, ir net fiziškai nebepajėgia užsiimti jam įprasta kasdiene veikla. Reanimacijos ar ligoninės gydytojams pirmiausia tenka kovoti už paciento somatinės būklės atstatymą. Kartais tenka net maitinti zondų pagalba ir pan. Po šio atstatymo seka ilgas gydymas (psichiatrijos klinikoje, paskui ambulatoriškai) medikamentais bei psichoterapija. Kartais tai trunka metus, o kartais ir kelis. Pasveikimas prasideda nuo atsistačios fiziologinės kūno veiklos. 0 tada ilgalaikėje psichoterapijoje bandomas formuoti sugebėjimas rūpintis pačiu savimi.

Lietuvoje Ligonių kasų nustatytas anoreksijos gydymo laikas stacionare yra 32 dienos. Tuo tarpu Švedijos, Anglijos, JAV klinikose anorexia nervosa gydoma ne trumpiau 6 mėn., po to gydymas tęsiamas dieniniuose stacionaruose.

Nors pagrindinės nervinės anoreksijos priežastys toliau lieka neaiškios, tačiau vis daugiau duomenų rodo sociokultūrinių faktorių svarbą. Turime pakeisti savo socialines vertybes ir mūsų idėją, kaip turi atrodyti sveika moteris. Sveikų valgymo papročių ir realaus požiūrio į svorį ir dietą skiepijimas taip pat gali būti naudingas.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1487 žodžiai iš 2875 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.