Valia
5 (100%) 1 vote

Valia

1121

MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA

VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

BENDROJO LAVINIMO DALYKŲ KATEDRA

VALIA IR JOS SAVYBĖS

Savarankiškas psichologijos darbas

Darbą atliko: studentė

Rasa Poškutė

Darbą įvertino: dėstytoja

Violeta Altuchova

MARIJAMPOLĖ, 2004

TURINYS

ĮŽANGA………………………………………………………………………………………3

1. Bendrasis valios apibūdinimas………………………………………………….4

2. Fiziologiniai valios pagrindai……………………………………………………5

3. Valios veiksmo šaltiniai…………………………………………………………..6

4. Valios akto analizė………………………………………………………………….7

5. Pagrindinės valios savybės ir jų asmenybiniai skirtumai……………..8

6. Valios ugdymas…………………………………………………………………….11

IŠVADOS…………………………………………………………………………………..12

LITERATŪRA……………………………………………………………………………13

ĮŽANGA

Kasdieniniame gyvenime ir grožinėje literatūroje apie valią dažnai kalbama tik tada, kai susiduriama su ypatingais jos pasireiškimais. Tačiau valios reikia ir visiems paprastiems sąmoningiems veiksmams atlikti: pakilti ryte iš lovos, atlikti savo įprastus darbus, ištarti žodžius ir t.t. Be valios atliekami įgimtų fiziologinių reakcijų judesiai (kvėpavimas, čiaudėjimas, kosėjimas ir kt.) arba suautomatinti veiksmai, atliekami be išankstinių ketinimų (įpročių veiksmai, kuriuos žmogus nesąmoningai kartoja, ir kt.).

Valia dalyvauja (arba ne) ir vidinėje psichinėje veikloje. Jau pažinimo procesus aiškindamiesi, mes skyrėme iš anksto numatytą suvokimą, valingą dėmesį ir įsiminimą bei atgaminimą.

Valia būtina pasirenkant vienokią ar kitokią veiklą, reguliuojant tą veiklą ir įveikiant kliūtis, jei jų kyla siekiant tikslo. Apibendrindami tai, valią apibrėšime taip:

Valia yra sąmoningas aktyvumas, pasirenkant veikimo kryptis ir įveikiant kliūtis, siekiant tikslo.

Bendrasis valios apibūdinimas

Kiekvienas žmogus atlieka nepaprastai daug ir paprastų, ir sudėtingų veiksmų, kurie yra visiškai sąmoningi ir kuriais siekiame tam tikro tikslo. Tokie veiksmai vadinami valingais, arba aktyviais veiksmais. Pavadinimas rodo, kad juose dalyvauja valia.

Visi valingi veiksmai, atliekami sąmoningai ir turintys tikslą, gali būti vadinami valiniais. Žmogus užsinorėjo gerti, pasiėmė stiklinę, prisipylė vandens ir išgėrė. Tai tikslingas veiksmas ir todėl valinis, nors jį atlikti buvo nesunku. Tačiau kiekvienam žmogui tenka atlikti nemaža tokių veiksmų, kur reikia nugalėti tam tikrus sunkumus, liūtis, trukdančius pasiekti užsibrėžtą tikslą. Tokie veiksmai vadinami tikrai valiniais. Juose pasireiškia sąmoningas asmenybės aktyvumas.

Tiesiogine žodžio prasme valia įprasta vadinti psichinį procesą, kuris vyksta, žmogui dedant pastangas įveikti vidines arba išorines kliūtis, kad pasiektų užsibrėžtą tikslą.

Išorinės kliūtys, kurias įveikia žmogus, yra objektyvūs darbo sunkumai, jo sudėtingumas, visokiausi trukdymai, kitų žmonių priešinimasis, sunkios darbo sąlygos ir pan.

Vidinės kliūtys – tai subjektyvūs, asmeniški skatuliai, trukdantys atlikti tai, kas numatyta, prisiversti dirbti, įveikti tingėjimą, nuovargį, norą užsiimti kuo nors kitu, kas nesusiję su užduotimi. Prie vidinių kliūčių priklauso žalingi įpročiai, potraukiai, norai, nuo kurių reikia susilaikyti. Žmogus jas įveikia valios pastangomis.

Tačiau „valios“ terminu žymimas ir asmenybės bruožas, sugebėjimas, nugalint sunkumus, veikti atkakliai ir tikslingai.

„Stipri valia, – rašė A.Makarenka,- tai ne tik mokėjimas ko nors panorėti ir tai pasiekti, bet ir mokėjimas prisiversti ko nors atsisakyti, kai to reikia. Valia – tai ne tiesiog noras ir jo patenkinimas; tai – ir noras, ir susilaikymas, ir noras, ir atsisakymas“.

Valios reikšmė žmogaus gyvenimui labai didelė. Ji būtina kasdieniniame gyvenime, ypač sunkiais momentais, kai tenka įveikti dideles kliūtis. Bet kuris žygdarbis kovoje ar darbe reikalauja stiprios žmogaus valios. Ir priešingai, silpnavaliai žmonės ne tik negali atlikti didelių žygių, bet nesusidoroja ir su kasdieninėmis gyvenimiškomis užduotimis, esti nepakankamai darbingi, jiems reikia kitų paramos, globos. Kai kurie iš jų tampa nedorų aistrų, neigiamų įpročių, kuriems nugalėti jiems neužtenka valios, aukomis (alkoholikai, narkomanai).

Valia ne tik mobilizuoja, aktyvina visų psichinių procesų veiklą, bet gali sustiprinti vidaus organų darbą, neleisti, kad būtų netekta sąmonės ir netgi kad atsėlintų mirtis.

Fiziologiniai valios pagrindai

Valinio veiksmo fiziologinis pagrindas yra tos nervinių ryšių antrosios signalinės sistemos, kurios smegenų žievėje buvo susidariusios anksčiau, veikiant patyrimui. Prasidedant valiniam veiksmui, šios sistemos vėl suaktyvėjo (atgijo), o žmogus galėjo padėti tam tikras pastangas, prisiversti dirbti, o ne žiūrėti televizijos laidą, nors ji ir labai įdomi.

Valiniame veiksme
ypatingą vietą užima žodis kaip dirgiklis. Žodis gali būti signalas, veikiant žmogų iš išorės (pavyzdžiui, mokytojo nurodymai), tačiau jis dažnai būna ir vidinis reikalavimas sau, autoįsakymas. Žodžiai būna ne tik girdimi ir matomi (skaitant), bet ir tariami mintyse, sau vienam. Visais atvejais jie yra realūs dirgikliai, sužadinantys atsakomąjį valingą veiksmą. Ir esant stipriam jaudinimo židiniui, žmogus pasiekia užsibrėžtą tikslą.

Mūsų judesius valdančios smegenų ląstelės visada būna susijusios su kitomis didžiųjų pusrutulių žievės ląstelėmis.

Kuo gi paaiškinama, kad vienas žmogus turi pakankamai valios, moka prisiversti daryti tai, kas reikia, o kitas negali to padaryti, jam būdingas silpnavališkumas? Fiziologiškai šitai galima aiškinti taip: vienų žmonių galvos smegenų žievėje susidarė patvaresnės ryšių sistemos, o kitų jos yra ne tokios patvarios.

Bet koks valdymas neįmanomas be kontrolės ir korekcijos (taisymo). Žmogus įstengia valdyti ir iš tikrųjų valdo savo judesius bei veiksmus dėl to, kad smegenų ląstelės, iš vienos pusės, siunčia impulsus į kūno raumenis, o iš kitos pusės, gauna iš judėjimo organų grįžtamuosius signalus apie atliktą veiksmą. Smegenų žievėje ši informacija perdirbama, ir iš čia vėl eina signalai apie pataisas, kurias reikia padaryti judesyje. Šis grįžtamasis nervinis ryšys suteikia žmogui galimybę kontroliuoti savo veiksmus, sąmoningai ir valingai juos valdyti, t.y. atlikti valinę veiklą.

Slopinimo procesai didžiųjų pusrutulių žievėje sulaiko nereikalingus nevalingus judesius. Jie sutramdo pernelyg didelį susijaudinimą (pavyzdžiui, afektą) ir padeda atsirasti santūrumui, savitvardai, ištvermei, veiksmų nuoseklumui ir pan.

Apskritai, valia tiesiog priklauso nuo didžiųjų pusrutulių žievės sugebėjimo reguliuoti požievio darbą. Požievis yra daugelio jaudinimo procesų (instinktų, potraukių, afektų ir t.t.) žmogaus organizme šaltinis.

Valios veiksmo šaltiniai

Valios veiksmus skatina žmogaus reikmės, jo motyvai ir tikslai, potraukiai, troškimai ir pan.

Poreikis – ko nors reikmė – yra pirmoji paskata veikti. Iš poreikio kyla motyvas, t.y. veiksmą skatinamoji priežastis. O tai, ko žmogus siekia, yra jo veiksmų tikslas. Jeigu tikslas, kurio žmogus siekia, ir motyvai, skatinantys jį tai daryti, aiškūs, tai toks siekimas vadinamas noru. Neįsisąmoninti siekimai vadinami potraukiais. Potraukiams reikia mažiau valios, negu norams, todėl potraukio tikslas rečiau būna pasiekiamas.

Svarbus valios veiksmų skatulys yra jausmai. Jie priverčia įveikti sunkumus, atkakliai siekti užsibrėžtų tikslų.

Istorinėje visuomenės raidoje didžiulę reikšmę valios ypatybėms formuotis turėjo darbas. Kaip tik darbu žmogės ugdė ir ugdo savo valią, be kurios neįmanomas joks darbas. Svarbu, kad žmogaus darbas iš pat pradžių būtų kolektyvinis. Būdamas kolektyvo nariu, drauge su kitais žmonėmis žmogus kovojo už gyvybę, ieškojo pragyvenimo priemonių. Kolektyvinis darbas jam uždėdavo tam tikras socialines (visuomenines) pareigas. Dėl to žmogus ėmė jausti pareigą. Pareiga mus skatina įveikti išorines ir vidines kliūtis, trukdančias atlikti savo pareigas. Sveikame, gerai organizuotame kolektyve visuomeninė pareiga yra natūrali, nuo socialinių sąlygų priklausanti žmogaus reikmė. A. Makarenka yra sakęs, kad mūsų poreikis – tikroji pareigos sesuo.

Valios akto analizė

Valios procesai būna paprasti ir sudėtingi. Prie pirmųjų galima priskirti tuos, kai žmogus nesvyruodamas siekia užsibrėžto tikslo, jam aišku, ką ir kokiu būdu žada atlikti. Tačiau neretai tenka svyruoti, pasirenkant veiksmo tikslą, apsvarstant įvairius, kartais prieštaringus motyvus, arba patirti sunkumų, sprendžiant, kaip veikti. Šiais atvejais valios veiksmas susideda iš dviejų etapų: parengiamojo ir vykdomojo.

Parengiamąjį etapą sudaro sumanymas, tikslo įsisąmoninimas, kartais motyvų kova, apsisprendimas, darbo metodų pasirinkimas. Antai, jeigu jaunuolis sugalvoja stoti į aukštąją mokyklą, jis pirmiausia užsibrėžia tikslą, kodėl nori įgyti aukštąjį išsilavinimą, sprendžia, į kurią mokyklą, kurį fakultetą jam stoti, ir pan., galvoja, kaip rengsis egzaminams: savarankiškai ar lankys parengiamuosius kursus. Svarstant visus šiuos klausimus, jame gali kilti vadinamoji motyvų kova: vieni motyvai skatina žmogų stoti į dieninį skyrių, kiti – į vakarinį ir t.t.

Pagaliau pasirinkta. Apsisprendimu pasibaigia parengiamasis veiksmo etapas. Tačiau veiksmas dar nebus valingas, jeigu po pirmojo etapo neis antrasis – sprendimo vykdymas. Pateiktame pavyzdyje šis vykdymas pasireikš stojamųjų egzaminų laikymu, įstojimu į numatytą aukštąją mokyklą.

Motyvų kova valios akte gali vykti ne tik tada, kai pasirenkamas veiksmo tikslas ar darbo metodai, bet ir tuo metu, kai, siekiant šio tikslo, atsiranda kitų norų, kliudančių veikti taip, kaip numatyta. Tuomet dažnai vyksta kova tarp pareigos jausmo ir kitų paskatų. Žmogaus valią ir sudaro sugebėjimas įveikti troškimus, trukdančius pasiekti užsibrėžtą tikslą, ir ištvermingai, atkakliai stengtis jį įgyvendinti.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1465 žodžiai iš 2816 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.