Valios ugdymas mokykloje
5 (100%) 1 vote

Valios ugdymas mokykloje

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS

EDUKOLOGIJOS KATEDRA

Auksė Dovidaitytė

FGM specialybės III kurso studentas

VALIOS UGDYMAS MOKYKLOJE

Darbo vadovas

dr. A. Prakurotienė

Šiauliai 2006

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………………..3

1.TEORINIAI NAGRINĖJIMO KLAUSIMO ASPEKTAI……………………………………………………….4

1.1. Valios sąvokos samprata…………………………………………………………………………………………………4

1.2. Valios savybės………………………………………………………………………………………………………………6

1.3. Valios atskleidimo būdai…………………………………………………………………………………………………9

2. TYRIMO REZULTATAI IR JO ANALIZĖ……………………………………………………………………….11

2.1. Tyrimo tikslas, organizavimas, metodika…………………………………………………………………………11

2.2. Tyrimo rezultatų analizė………………………………………………………………………………………………..11

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………………….13

LITERATŪROS SĄRAŠAS………………………………………………………………………………………………..14

PRIEDAI…………………………………………………………………………………………………………………………..15

Įvadas

Auklėjant jaunąją kartą, kuri gyvens visuomenėje, didelis vaidmuo tenka šeimai ir mokyklai. Tam vaidmeniui gerai atlikti žymią paramą gali suteikti psichologijos bei pedagogikos mokslai ir auklėtojų patirtis. Apie jaunosios kartos auklėjimą ir mokymą išleidžiama daug teorinio ir praktinio turinio knygų. Jose daugiausia yra nagrinėjamos protinis vaikų vaistymas ir lavinimas. Tėvams ir mokytojams daug rūpesčių sukelia vaikų elgesys, kuris labai ir priklauso nuo vaikų valios išsivystymo. Psichologijoje ir pedagogikoje valios sritis iki šių dienų tebėra mažai ištirta.

Valios problema yra itin sudėtinga, tai referate ryžtamės panagrinėti pagrindinius valios vystymosi ir ugdymo klausimus, kurie aiškinami ir grindžiami literatūra, bei pedagoginiais bandymais, kuriuos pati atlikau, padedama mokinių.

Referato pirmame skyriuje bendrais bruožais apibūdinama valios sąvokos esmė, pagrindinės savybės ir atskleidimo būdus. Remtasi autoriais: Butkienės G., Laužiko J., Žemaičio V., Božovič L., Lapės J. ir Naviko G. knygomis. Antrame referato skyriuje apibendrinamas tyrimo rezultatas ir jo analizė.

Tyrimo objektas: 12 klasės mokinių požiūris į valios ugdymą mokykloje.

Tyrimo tikslas: išanalizuoti kaip ugdoma mokinių valia mokykloje.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išstudijuoti ir apibendrinti mokslinę literatūrą apie valios ugdymą.

2. Apibudinti valios sąvokos supratimą mokinių atžvilgiu.

3. Ištirti mokinių požiūrį į valios savybes.

4. Atskleisti valios ugdymo būdus mokykloje.

Darbe buvo naudojami tokie moksliniai metodai:

1. mokslinės literatūros analizė.

2. anketinė apklausa.

3. kiekybiniai ir kokybiniai atlikto darbo analizė.

Tyrimo imtis ir bazė: tyrime dalyvavo 12 mokinių, besimokančių Bazilionių vidurinėje mokykloje.

Darbo struktūra: referato darbą sudaro įvadas, du skyriai, išvados, literatūros sąrašas, priedai.

1. Teoriniai nagrinėjimo klausimo aspektai

1.1. Valios sąvokos samprata

Aplink mus yra tiek daug nebaigtų ir nepradėtų darbų, ir tiek nedaug norinčių ir pajėgiančių juos nudirbti. Todėl mums vėl būtina susirūpinti vaikų ir jaunuolių valios ugdymu, padėti jiems atrasti savyje valią ir pajusti jos stebuklingą galią.

Daugeliui žmonių valios sąvoka asocijuojasi su mąstymo valdžia aistroms ir vaizdams, su kliūčių nugalėjimu siekiant įsisąmoninti tikslo. Daugeliui vaikams ir jaunuoliams žodžiai apie pareigingumą, ištvermę, atkaklumą sukelia nemalonius jausmus. Jiems valios ugdymas yra sunkus ir nemalonus užsiėmimas. Kaip mokymasis ar kitoks sunkesnis darbas. Viskas yra todėl taip, kad iš tėvų ir pedagogų kalbų jie susidaro neteisingą valios sampratą, nes dažniausiai apie valią išgirsta barami už nesimokymą, nepareigingumą. Be to, vaikams dažniausiai kalbama apie valią tik kaip apie sugebėjimą užbaigti pradėtą darbą arba sugebėjimą atsisakyti žalingo įpročio.

Psichologijos mokslo saulėtekyje valia buvo laikoma pradiniu žmogaus aktyvumo šaltiniu, Dievo duota energija, lemiančia žmogaus elgesio nepri¬klausomumą nuo aplinkos sąlygų.dabar tam pritaria ir nemažai dabartinių psi¬chologų. Kiti valią tarsi „ištirpina“ žmogaus psichikos procesuose. Voliuntaristinės psichologijos srovės atstovai valią laikė ypatinga antgamtine jėga, psichikos ir būties pradu.W. Wundtas valios aktą laikė aukščiausia psichikos priežastingumo išraiška. H. Munstenbergas tvirtino, kad valia valdo kitas psichikos funkcijas. Valia laikomas žmogaus sąmoningas aktyvumas, pasireiškiantis veikiant iš
anksto numačius tikslą, parinkus veiklai reikalingas priemones ir būdus bei stengiantis pasiekti savo tikslą (Lapė J., Navikas G., 2003).

Valia – tai žmogaus gebėjimas atkakliai siekti numatyto tikslo, nors ir būtų išorinių bei vidinių kliūčių (Božovič L., 1982).

Psichologijos vadovėliuose valia iki šiol buvo apibūdinama kaip aukš¬čiausias žmogaus poelgių raidos laipsnis. Ji pasireiškia sąmoningu savo, kaip žmogaus, veiksmų reguliavimu. Valia gali aktyvinti arba slopinti žmo¬gaus veiklą, nukreipti ją į įsisąmonintą tikslą, pagristą konkrečiais moty¬vais. Valia prasideda tikslo pasirinkimu, reiškiasi jo siekimu ir kliūčių nugalėjimu. Žmogui pasirinkti tikslą ir numatyti jo siekimo būdus dažniausiai padeda protas ir jausmai. Galutinį jo pasiekimą lemia valia.

Kiekvieną valios veiksmą palaiko koks nors vaizdas, simbolis arba žodžiais išreikšta mintis. Veikiant valiai, mintis šiek tiek užbėga į priekį. Tai vadinama anticipacija. Ji ir išskiria valios veiksmus iš instinktyvių veiksmų. Kitas bendras valios veiksmų bruožas yra ketinimai, pagrįsti įsisąmonintais norais ir motyvais.

Žmogaus norus be prievartos psichologai vadina valios laisve. Žmogus valios laisvės jausmą išgyvena savarankiškai pasirinkdamas ir savarankiškai apsispręsdamas. Valios laisvė sukuria žmoguje vieną vertingiausių jo bruožų – atsakingumo jausmą.

Siekiant tikslo, reiškiasi dvi valingos veiklos formos: teigiamoji – tai skatinamoji, aktyvinamoji ir neigiamoji – slopinamoji arba sulaikomoji. Jas abi ženklina valingas apsisprendimas sąmoningai ir aiškiai ištarti „Taip“ arba „Ne“. Sąmoningas tikslo ar elgesio būdo pasirinkimas – laisvo žmogaus požymis. Aktyvinamoji valios forma veikia per žmogaus iniciatyvumą, ryžtingumą, veržimąsi į tiks¬lą, atkaklumą, drąsumą ir įsitikinimą. Daugelio veiksmų sėkmė priklauso ir nuo atitinkamo sulaikymo, stabdymo bei jų eigos reguliavimo. Daug kur yra svarbios tokios slopinamosios valios savybės kaip ištvermė, santūrumas, savivalda.

Akcentuojant, kad žmogaus vidinė palaima, išorinė laisvė bei laimėjimai brandos amžiuje ir gyvenimo saulėlydyje yra užmokestis už jo valią vaikystėje ir jaunystėje.

Valios energija yra žmogaus viduje, ir žmogus bręsta tik per savo valios veiksmus ir per valingą mokymąsi. Valios jėga sukelia džiaugsmingą nuotaiką ir gyvenimo prasmės jausmą, padaro žmogų laisvą.

Valia – tai galinga žmogaus energija, kuri spinduliuodama padaro jį lai¬mingą. Ją naudojant, atsiskleidžia visa be galo turtinga žmogaus prigimtis ir jo tikroji esmė. Neatskleidęs savo valios žmogus yra priverstas plaukti pasro¬viui kaip visų blaškomas šapelis.

Atskleisti savo, kaip dvasingos būtybės, valios energiją ir ją naudotis vi¬są gyvenimą – tai yra visada įsisąmoninti į savo esminius tikslus ir norus, elgtis pagal savo vertybes, gyventi pagal dvasinio gyvenimo dėsnius ir princi¬pus. O jų yra tris, tai teisingų tarpusavio santykių, bendrų pastangų ir dvasinio priartėjimo dėsnis. Šie dėsniai veikia žmogų per jo gerą valią, vieningumą ir meilę.

Taip pat galima pasakyti tai, kad valia yra tik mūsų viduje. Žmogus auga tik savo valia ir valingu mokymusi. Atvirkščiai, jei niekada nesinaudosite savo valia, patys nepriimsite jokių sprendimų ir jų neįgyvensite, tapsite vis labiau priklausomi nuo kitų. Jūsų veiklos galimybės, palyginus su kitais žmonėmis, vis mažės. Dažniau toks žmogus išgyvena nepasitenkinimo savimi ir kitais jausmą, baimę. Išleidęs savo valią, žmogus įgyja jėgos ir galios siekti pasirinkto vertingo tikslo. Toks žmogus patiria džiaugsmą, nes jis savo jėgomis ir valia išsprendžia problemas, įgyja pasitikėjimą savimi. Valios pasireiškimu galima eliminuoti iš savo sąmonės dažniausią nesėkmių priežastį – baimę. Valia būtina savo tikrajam “aš” (dvasinei prigimčiai) aktualizuoti ir išskleisti.

1.2. Valios savybės

Svarbiausi žmogaus charakterio bruožai yra tiesiogiai su¬siję su jo valia. Dėl to jie vadinami valingomis charakterio savybėmis, arba tiesiog — valios savybėmis. Žemaitis V. pagrindines valingosios charakterio savybes išskyrė šias: savarankiškumą, sa¬vitvardą, ryžtingumą, atkaklumą, drąsumą, vyriškumą. Psichosintezėje yra išskiriamos 5 žmogaus valios charakteristikos: stipru¬mas, atkaklumas bei pastovumas, sutelktumas, įgudimas ir geravališkumas. Šios savybės yra fundamentalios žmogaus dorybės, sūpuojančios jo charakterio tvirtumą bei dorovinį patvarumą.

Visos čia paminėtos valingosios charakterio savybės yra tei¬giamos. Tačiau yra taip, kad jos funkcionuoja kovodamos su neigiamomis savybėmis. Tarkime savitvarda susipriešinta su nesusivaldymu, ryžtingumas su neryžtingumu, atkaklumas – su užsispyrimu, drąsumas – su bailumu ir t.t Taip pat teigiamos charakterio savybės įsitvirtina nugalėdamos neigiamas. Pavyzdžiui, savarankiškumas išsiugdomas įveikiant nesavarankiškumą, savi¬tvardą – nesusivaldymą, drąsumas – bailumą ir t. t. Bet, labai dažnai galima pastebėti ir atvirkščią procesą, tai kad neigiamos cha¬rakterio savybės įsigali nustelbdamos teigiamas savybes.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1371 žodžiai iš 4398 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.