Valiutos kursai rūšys
5 (100%) 1 vote

Valiutos kursai rūšys

TURINYS

Įvadas 3

1. Valiutos kurso sąvoka 4

1.1. Valiutos kurso nustatymo būdai 4

1.2. Valiutos pirkimo ir pardavimo kursai 5

2. Valiutos kurso sistemos 7

3. Realusis ir nominalusis valiutos kursas 10

4. Reguliuojami ir laisvai plaukiojantys valiutų kursai 11

5. Skirtingų valiutoskursų sistemų palyginimas 12

6. Šiuolaikinių valiutos kursų rūšys 13

Literatūra 15

Įvadas

Kiekvienos valstybės ūkis, nesvarbu ar ji būtų didelis, ar mažas, sudaro pasaulinio ūkio dalį. O pasaulinis ūkis susiformavo tarptautinės prekybos dėka. Šiuo metu be tarptautinių prekių ir paslaugų mainų, ko gero, negali apsieiti nė viena valstybė. Daugelis šalių gamina tik tas prekes ir paslaugas, kurias jų sąlygomis naudinga gaminti, todėl šiuo metu, turbūt, nė viena valstybė negali visiškai apsirūpinti visomis reikmėmis. Tuomet, kai šalys specializuojasi vienų ar kitų prekių ar paslaugų gamyboje, jos priverstos keistis arba pirkti vienos kitų prekes bei paslaugas.

Pirmoji prekyba vyko mainant vieną prekę į kitą, t.y. natūriniu (barteriniu) būdu. Vėliau “…pinigų funkcijas atlikinėjo akmenys, įvairios kriauklės, žvėrių kailiai, sidabras, auksas ir kitos vertybės, kurios buvo visuotinai pripažįstamos mainų priemone” . Pinigai buvo visuotinai pripažintas ekvivalentas, tačiau visuomet kildavo problemų, kai reikėdavo dalomo ekvivalento. Tarptautiniuose prekių ir paslaugų mainuose reikėjo ir tarptautinių atsiskaitymų, tačiau esant skirtingoms valstybių valiutoms sudėtinga buvo nustatyti jų kursus, t.y. vienos šalies piniginio vieneto keitimo koeficientą į kitos šalies pinigus. Ilgainiui įsikūrė įvairių tarptautinių organizacijų, reguliuojančių pasaulinę finansų rinką, kurios sudėtinė dalis yra ir tarptautinė valiutų rinka.

Šio darbo pagrindinis tikslas – paaiškinti, kas tai yra valiutų kursai ir kokie jie gali būti. Valiutų kursai gali būti lankstūs ir fiksuoti, realieji ir nominalieji, reguliuojami ir laisvai plaukiojantys. Be šių visų kursų rūšių bus aprašyti ir šiuolaikinėje pasaulio rinkoje pripažįstami valiutų kursai.

1. Valiutos kurso sąvoka

Valiutos keitimo kursas – tai vienos šalies valiutos vienetų kiekis, reikalingas kitos šalies valiutos vienetui įsigyti. Taigi valiutos kursas parodo vienos šalies valiutos kainą, išreikštą kitos šalies valiuta. Keitimo kursas susieja įvairių šalių valiutas ir įgalina kainas ir sąnaudas palyginti tarptautiniu mastu.

Valiutos kursas yra svarbus tarptautinės valiutų sistemos elementas, kurioje tarptautinių mokėjimų sąlygos bei būdai remiasi juridinėmis nuostatomis ir papročių normomis. Valiutos kursas – “…tai vienos šalies piniginio vieneto išraiška kitos šalies piniginiais vienetais, t.y. vienos valiutos perskaičiavimo į kitą koeficientas, kuris nustatomas pasiūlos ir paklausos santykiu rinkoje.” Iš esmės – tai santykis tarp nacionalinės ir užsienio valiutos, kuris nustatomas iš tų valiutų perkamosios galios ir iš jų santykio su kitais tarptautiniais piniginiais apskaitos vienetais.

Šiuo metu valiutos kursas remiasi valiutiniu paritetu, t.y. valiutų santykiu, kuris nustatytas įstatymų tvarka ir svyruoja apie jį.

1.1. Valiutos kurso nustatymo būdai

Valiutos kurso nustatymas yra vadinamas kotiravimu. Valiutos kursas nustatomas dviem būdais:

Tiesioginė kotiruotė – kai kursas nustatomas kaip vidaus valiutos kiekis už valiutos vienetą. Pvz., 4 litai mokami už 1 JAV dolerį. Tiesioginė kotiruotė parodo užsienio valiutos vieneto kainą, išreikštą mūsų šalies valiuta. Kartais tiesioginė gali būti pateikiama už 100, 1000 ar 10 000 užsienio valiutos vienetų.

Tiesioginės kotiruotės pavyzdžiai Lietuvoje 1 lentelė.

1 lentelė

Užsienio valiuta Lietuvos banko nustatyti lito ir užsienio valiutų santykiai, litais

1997.08.29 1998.09.07 1999.09.07 2000.09.07. 2001.09.07

1 EUR 4,2423 3,5283 3,5344

1RUR 0,68591 0,2247 0,1543 0,1437 0,1358

100 JPY 3,3795 2,9553 3,6492 3,7827 3,2990

1000 BYR 0,1458 0,16632 1,26984 3,9139 2,7174

100000TRL 0,14503 0,8939 0,6079 2,8249

Pasaulio bankas yra sudaręs valiutų identifikavimo kodų sistemą, vadinamąją BIC –„International Bank Indentifier Code“. BIC sistemoje kiekvieną valiutą žymi trys raidės, pvz., USD (JAV doleris), EUR (euras), CHF (Šveicarijos frankas), JPY (Japonijos jena), PLZ (Lenkijos zlotas) ir kt. Lito kodas triženklis –LTL.

Netiesioginė kotiruotė – kai kursas nustatomas kaip užsienio valiutos kiekis, reikalingas vidaus valiutos vienetui nupirkti. (pvz., 0,25 USD/LTL).

Tarp tiesioginės ir netiesioginės valiutos kurso kotiruotės egzistuoja atvirkštinis ryšys:

WTK =1/ WNK, kur WTK – tiesioginė valiutos kurso kotiruotė;

WNK- netiesioginė valiutos kurso kotiruotė.

Paprastai biržoje, bankuose ir spaudoje skelbiamos tiesioginės kotiruotės, išskyrus Didžiąją Britaniją (Londono valiutų birža), kur naudojama netiesioginė valiutos kotiruotė. Įvedus eurą, šios valiutos kursas irgi paprastai nurodomas, naudojant netiesioginę kotiruotę, t.y. kiek užsienio valiutos mokama už vieną eurą.

1.2. Valiutos pirkimo ir pardavimo kursai

Praktiškai svarbios kitos dvi valiutos kursą apibūdinančios sąvokos – tai
valiutos pirkimo ir valiutos pardavimo kursai. Šiuos kursus skelbia prekiautojas valiuta (pvz., komerciniai bankai). Nei valiutą perkantis, nei parduodantis ekonomikos subjektas kurso nenustato.

Pirkimo kursas – tai tas kursas, už kurį valiuta perkama, o pardavimo kursas – tas kursas, už kurį valiuta parduodama (bankų požiūriu)

Bankai visada užsienio valiutą perka pigiau, o parduoda brangiau. Skirtumas, arba spredas, tarp valiutos pirkimo ir pardavimo kursų valiutos rinkoje sudaro prekiautojo valiuta pelną arba maržą, gaunamą už šių operacijų atlikimą.

Jeigu naudojama tiesioginė kotiruotė, tai užsienio valiutos pirkimo kursas yra žemesnis nei pardavimo kursas.

Pavyzdžiui, Lietuvoje skelbiamas lito kursas dolerio atžvilgiu:

3,9700 – 4,0200

(LTL už 1 USD)

Bankas perka dolerį už 3,9700 LTL, o parduoda dolerį už 4,0200 LTL. Skirtumas (0,05LTL) sudaro maržą. Keisdami litus į dolerius ar atvirkščiai, Lietuvos komerciniai bankai ėmė ne didesnį nei LB nustatytą atlyginimą už keitimo operacijas – ne daugiau kaip 2 proc.nuo nustatyto oficialaus keitimo kurso. Kitas valiutas bankai perka ir parduoda pačių bankų nustatytomis kainomis.

Jeigu naudojama netiesioginė kotiruotė, tai užsienio valiutos pirkimo kursas yra aukštesnis nei pardavimo kursas.

Pavyzdžiui, Londono valiutų biržoje skelbiamas svaro sterlingų kursas dolerio atžvilgiu:

1,5680-1,5850

(USD už 1GBP)

Informacinėse priemonėse paprastai pateikiamas tik vienas keitimo kursas, taigi neišskiriami valiutos pirkimo ir pardavimo kursai. Šiuo atveju kalbama apie oficialųjį vidutinį kursą. Anksčiau minėti LB skelbiami lito ir užsienio valiutų santykiai yra pateikiami kaip oficialusis vidutinis kursas.

Euro oficialusis vidutinis kursas nustatomas Frankfurto prie Maino valiutų biržoje. Kiekvieną darbo dieną, pasibaigus biržų darbui, Europos centrinis bankas praneša naują euro oficialųjį kursą. Žinant tokiu būdu nustatytą vidutinį kursą, pirkimo ir pardavimo kursai nustatomi, taikant nuolaidas ir priedus.

Oficialusis kursas galioja tam tikriems valiutos sandoriams. Pvz., jei klientas, pirkdamas ar parduodamas užsienio valiutą, neduoda bankui jokio kito nurodymo, tai jo užsakymas įvykdomas oficialiuoju kursu. Vidutinis kursas naudojamas ir įvertinant prekių srautus mokėjimų balanse. Kai perkama su kredito kortele, dažnai irgi taikomas vidutinis kursas, prie kurio pridedamas 1 proc. komisinis atlyginimas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1029 žodžiai iš 3352 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.