1. Valiutų rinkos sąvokos ir struktūra
1.1 Valiutų rinkų tikslai, tipai, funkcijos
Žiūrint iš institucijų požiūrio taško valiutų rinką surado daugybė komercinių bankų bei finansinių institucijų, kurios surištos tarpusavyje įvairiausiais sudėtingais komunikacijos kanalais bei jų pagalba vykdoma prekyba valiutomis.
Kad bet kokia rinka pasiektų valiutinės lygį, ji savo dalyviams turi teikti privalomų įvairiausių paslaugų spektrą. Yra trys priežastys dėl kurių valiutinės rinkos populiarėja ir auga:
• Pirmoji sąlyga, dėl kurios egzistuoja valiutinė rinka yra patogus pirkimo/pardavimo mechanizmas.
• Antroji priežastis, leidžianti efektingai funkcionuoti valiutinėms rinkoms yra ta, kad jose yra įdiegti instrumentai leidžiantys drausti valiutinių operacijų riziką, susijusią su neplanuotu kursų pasikeitimų.
• Trečioji priežastis leidžianti sėkmingai plėstis valiutinės rinkoms yra galimybė gauti kreditą. Šiame darbe mes daugiau akcentuosime antrąją priežastį.
Faktiškai, valiutinė rinka yra nebiržinė (neorganizuota), bei panaši į rinka kurioje atliekami trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai. Kalbant dar konkrečiau valiutinė rinka susidaro iš eilės formaliai nenustatytų rinkų, tarpusavyje sujungtų tarptautiniais tarpbankiniais ryšiais.
Valiutų rinka
Priklausomai nuo valiutinių operacijų bei naudojamos valiutios Priklausomai nuo dalyvių Priklausomai nuo atliekamų sandorių laiko salygų
Tarptautinė Biržinė Grunų pinigų rinka
Nacionalinė Nebiržinė Forvardinė rinka
Regioninė 1. Lentelė valiutinių rinkų tipai.
Priklausomai nuo valiutinių operacijų tipu, apimties, naudojamų valiutų įvairovės bei norminių-teisinių reguliavimų valiutos rinkos skirstomos į tarptautines, nacionalines ir regionines.
Tarptautinėse valiutinėse biržose atliekamos tokios valiutos bei operacijos kurios plačiai naudojamos tarptautiniuose atsiskaitymuose. Šios rinkos aptarnauja tuos piniginius srautus, kurie susiję su tarptautine prekyba, paslaugomis, kapitalo perskirstymu.
Nacionalines valiutinės rinkos aptarnauja šalies vidaus piniginius srautus bei aptarnauja šių rinkų ryšį su pasauliniais valiutiniais centrais. Nacionalinių biržų įsitraukimo į tarptautines valiutines biržas lygis priklauso nuo šalies ekonominio lygio integracijos į pasaulinę ekonomiką.
Regioninėse bei nacionalinėse valiutinėse rinkose operacijos atliekamos tik su ribotu kiekių laisvai konvertuojamomis valiutomis. Gauname, kad visos nacionalinės bei regionines valiutų rinkos yra glaudžiai susijusios ir sudaro vieninga pasaulio valiutų rinką.
Valiutų rinkos dalyvius galima skirstyti i organizuotus bei neorganizuotus. Priklausomai nuo to valiutinės rinkos skirstomos į biržines (čia dirba organizuoti dalyviai) ir nebiržines (neorganizuota prekyba valiutomis). Valiutos birža paprastai būna nekomercine organizacija, kadangi jos pagrindinė užduotis – ne aukšto pelno siekimas, o valiutos prekybos organizacija bei laikinai laisvų valiutinių rezervų panaudojimas.
1.2 Valiutų rinkos Lietuvoje ir jų problemos
Valiutų rinkos Lietuvoje apyvarta per mėnesį viršija 20 mlrd. JAV dolerių, o lito ir euro sandoriams tenka beveik penktadalis visų sandorių. Kaip ir pasaulinėje valiutų rinkoje, Lietuvos valiutų rinkoje daugiausia prekiaujama JAV doleriais, taip pat eurais ir litais. Valiutų ir palūkanų normos nebiržinių išvestinių priemonių rinka Lietuvoje kol kas neaktyvi. 2004 metų balandį šių sandorių apyvarta buvo tik 127 mln. JAV dolerių (355,6 mln. litų).
Lietuvoje dalyvauja septyni komerciniai bankai (atskaitingieji agentai), kurių dalis valiutų ir išvestinių priemonių rinkose siekia 99 procentus. Tai leidžia daryti išvada, kad nors valiutinių operacijų apyvarta Lietuvoje gana didelė, tačiau rinkos dalyviai gana neaktyviai reiškiasi valiutinėse operacijų spekuliacijose. Kaip „naujokai“ valiutinėse rinkose tiek bankai tiek importuotojai – eksportuotojai kuo stabilesnes tarptautines prekybos bei valiutos mainų. Toki stabilumą užtikrina tiek valiutinių operacijų mechanizmai, tiek centrinių bei komercinių bankų veikla bei vykdoma nacionalinės valiutos politika.
2. Valiutinių operacijų rizikos valdymas ir ypatumai
2.1 Valiutinių operacijų klasifikavimas ir ypatumai
Yra dar du svarbūs valiutinių rinkų tipai, kurios skirstomos pagal atliekamų valiutinių operacijų laiką. Tai „Spot“ bei „firward“ rinkos. Jei operacijos atliekamos pagal esamas kainas pagal neatidėliotiną sąlygų vykdymą. Takia rinka vadinama „spot market“ arba grynųjų pinigų rinka arba valiutos apsikeitimo rinka. „Forward“ rinkose, kurios dar vadinamos išankstinėmis valiutos rinkomis, sudaromi sandoriai kurie bus atliekami ateityje.
Juose taikomos valiutos apsikeitimo įvairovė įgalina rinkos tiek drausti savo valiutinius įsipareigojimus, tiek planuoti dabarties bei ateities prekybos pelnus, užtikrinti savalaikį atsiskaitymą su partneriais.
2.1.1 Klasikinis sandoris
Valiutų keitimas – tai banko paslauga, kuria galite keisti vieną valiutą į kitą pagal tuo metu banke galiojantį valiutų keitimo kursą.
2.1.2 Išankstinis
sandoris
Išankstinis sandoris pirkti arba parduoti valiutą (angl. forward) – tai sandoris, kuriuo abi šalys įsipareigoja pirkti arba parduoti valiutą sutartu laiku ateityje iš anksto nustatytu kursu. Išankstinis sandoris suteikia galimybę apsidrausti nuo valiutos kurso pasikeitimo, atsiribojant tiek nuo galimų nuostolių, tiek nuo galimo pelno dėl kurso pasikeitimo.