Turinys
TURINYS
ĮVADAS
1. Biudžeto apibūdinimas 3
2. Biudžeto raida 3
3. LR biudžeto sandara 4
4. Kai kurie biudžeto terminai 9
IŠVADOS 12
LITERATŪRA 13
Įvadas
Šio referato tikslas, išaiškinti kas yra valstybės biudžetas, kokia biudžetinė sandara, kokios yra valstybės sandaros formos?
Šio referato keliama užduotis – išsiaiškinti kas sudaro valstybės biudžetą ir kam nacionalinio biudžeto asignavimai naudojami?
Tyrimo objektas nagrinėja valstybės biudžetą, kas jį sudaro.
Keliamas uždavinys tai – valstybės biudžetas.
Tyrimo metodai tai yra kai biudžetų visuma sudaro nacionalinį biudžetą. Svarbią reikšmę turi valstybės biudžetas, kurį centrinė valdžia sukaupia dalį nacionalinio produkto, paskirstomo per finansų sistemą. Valstybės biudžetui priklauso ir stambiausi valstybės pajamų šaltiniai bei pagrindiniai išlaidų straipsniai, susiję su svarbiausiomis valstybės vykdomomis funkcijomis.
Mokslinės literatūros analizė.
Biudžeto apibūdinimas
„Biudžetas (pranc. budget < angl.) 1) valstybės pajamų ir išlaidų sąmata tam tikram laikui, patvirtinta įstatymu; 2) spėjamas valstybės, įstaigos, įmonės arba atskiro asmens pajamų ir išlaidų apskaičiavimas tam tikram laikui.“
„Biudžetas (angl. budget) 1) įstatymų tvarka patvirtintas valstybės pajamų ir išlaidų tam tikram laikotarpiui aprašas; 2) valstybės, įstaigos arba atskiro asmens laukiamų pajamų ir išlaidų tam tikram laikotarpiui numatomas (ap)skaičiavimas.“ Taip biudžetas apibūdinamas enciklopediniame žodyne.
Lietuviškoje enciklopedijoje biudžeto sąvoka yra apibūdinta taip:
„Žodis biudžetas pirmiausia pradėta vartoti Anglijoje. Kilęs iš seno prancūzų žodžio bouge arba boulgette, kaip išvestinio iš lot. bulga, odinis krepšys. Anglai, perėmę tą žodį iš normanų, iš jo padarė budge arba budget ir suteikė šiam žodžiui ypatingą reikšmę: odinis krepšys, kuriame Anglijos iždo kancleris atsinešdavo į parlamentą savo finansinius projektus. Vėliau žodžiu B. pradėta suprasti patys finansiniai projektai, kuriuose būdavo nurodyta reikalaujami mokesčiai ir būsimos išlaidos. Iš Anglijos tą žodį vėl perėmė prancūzai, kurie nuo 1802 pradėjo jį oficialiai vartoti žodynuose ir finansų ūkio terminologijoje. XIX a. žodis B. pasklido po visą pasaulį ir pradėta šiuo žodžiu žymėti viešojo finansinio ūkio pajamų ir išlaidų planas. Mes pasekėm rusų terminu; prieškarinėje „Viltyje“ mėginta rašyti bedžetas. Dabar b. ekonomine prasme suprantama viešojo finansų ūkio tam tikram laiko tarpui (paprastai vieniems metams) skaitmeninis laukiamų pajamų ir numatomų išlaidų priešpriešiais sustatymas ir išvedamas jų balansas. O juridine – įstatymų leidžiamosios įstaigos aktas, kuriuo iš anksto numatomos ir sutvarkomos viešojo finansų ūkio pajamos ir išlaidos.“
Taigi biudžeto apibūdinimuose akcentuojama tai, jog biudžetas yra valstybės pajamų ir išlaidų sąmata, planas ar aprašas [3; 49-50].
Biudžeto raida
Biudžeto raida apima ilgą istorinį laikotarpį – nuo vergovinės iki šiuolaikinės išplėtotos ekonomikos valstybės. Pateikiame biudžeto sudarymo istoriją, kuri atspausdina Lietuviškoje enciklopedijoje:
„B. sudarymo istorija. B. sudarymo bandymų randame jau senai. Ir tais laikais, kada valdovų pajamas sudarydavo tik jų pačių privatiniai turtai ir jų įvairūs verslo šaltiniai, buvo bandoma sudaryti pajamų ir išlaidų planai. Bet tokie planai teturėjo tik sąmatų pobūdį.
Anglija pirmoji pradėjo sudarinėti B. Čia nuosekliausiai plėtėsi parlamento teisė imti mokesčius, taip pat ir parlamento teisė peržiūrėti išleistų sumų ataskaitą; o vėliau ir teisė nustatyti kiek ir kuriems reikalams gali valdžia surenkamų mokesčių išleisti. Įgyvendinta B. specializacijos ir detalizacijos principai. Šie principai Anglijoje galutinai prigijo XVIII a. [1; 75-76].
Didžiųjų kunigaikščių Lietuvoje B. pobūdžio sąmatų sudarymo pėdsakų randame XV a. pabaigoje. Sistemingesni ir pilnesni B. tepradėta sudarinėti tik XVII a. Po didžiojo karo, įsikūrus Lietuvos valstybei, pirmas B. buvo sudarytas 1919m. Lietuvos valstybės B. sudaromas vadovaujantis prieškariniais Rusijos įstatymais ir taisyklėmis ir iš dalies ir seimo dviem skaitymais priimtu B. įstatymo projektu“ [1; 77].
Lietuvos Respublikos biudžeto sandara
LR valstybės ir savivaldybių biudžetų turinį, šių biudžetų pajamų sudarymo ir asignavimų naudojimo teisinius pagrindus nustato LR biudžeto sandaros įstatymas. Jame taip pat reglamentuojamos biudžetų rengimo, tvirtinimo, vykdymo, vertinimo ir kontrolės pagrindinės nuostatos, procedūros bei asignavimo valdytojų pareigos, teisės ir atsakomybė.
Biudžeto sandaros įstatymo tikslas – siekiant ilgalaikės, visapusiškos ekonominės ir socialinės Lietuvos respublikos piliečių gerovės, užtikrinti, kad sudarant ir vykdant valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus piniginiai ištekliai būtų naudojami efektyviai [1; 78].
Valstybės biudžetas – pagrindinis finansinis valstybės planas, sudarytas valstybės piniginis fondas bendroms reikmėms tenkinti, išreiškia biudžeto materialinį turinį [2; 43].
Valstybės biudžeto ir savivaldybių
biudžetų visuma sudaro Lietuvos Respublikos nacionalinį biudžetą.
Nacionalinio biudžeto pajamas sudaro visos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sukaupiamos lėšos, išskyrus skolintas lėšas. Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos gali būti tik piniginės lėšos.
Nacionalinio biudžeto asignavimai naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms bei asignavimų valdytojų programoms vykdyti. LR surenkami mokesčiai, privalomos įmokos, rinkliavos gali būti perskirstomi tik per nacionalinį biudžetą, valstybinio socialinio draudimo fondą, privalomojo sveikatos draudimo fondą, privatizavimo fondą, valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą. Kelių fondas, kaip specialioji programa, pradėtas perskirstyti per nacionalinį biudžetą nuo 2002m. sausio 1d.
Valstybės biudžete apskaitomos ir kitos specialiųjų programų išlaidoms apmokėti (išskyrus priskiriamas valstybės biudžeto pajamos) įstatymų patvirtintų šaltinių lėšos [1; 79].
Asignavimai – valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansiniu rodikliu patvirtinimo įstatyme nustatyta lėšų suma, kurią asignavimų valdytojas turi teisę gauti iš biudžeto sukauptų lėšų, pateikęs paraišką Valstybės iždą tvarkančiai institucijai arba savivaldybių administracijai, patvirtintoms programoms finansuoti [4; 64].
Asignavimų valdytojai:
1. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai yra valstybės institucijų ir įstaigų, nurodytų seimo patvirtintame valstybės biudžete, arba institucijų, kurioms asignavimus Seimo pavedimu patvirtino Vyriausybė arba kita tam Seimo įgaliota valstybės institucija, neviršydama bendros seimo patvirtintos asignavimų sumos, vadovai.