Kaip žmonės sudarinėja savo asmeninius biudžetus, taip ir kiekviena vyriausybė rengia savo finansų planą – biudžetą, kuriame parodomos kitais finansiniais metais laukiamos pajamos ir išlaidos.
Valstybės biudžetas – vyriausybės planuojamų pajamų ir išlaidų sąmata finansiniams metams.
Jei laukiamos pajamos būna lygios išlaidoms, sakoma, kad biudžetas yra subalansuotas. Kai pajamos viršija išlaidas, jų skirtumas yra vadinamas pertekliumi. Kai išlaidos viršija pajamas, jų skirtumas yra vadinamas deficitu.
Lietuvos biudžeto sistemą sudaro du tarp savęs susiję ir kartu savarankiškai sudaromi biudžetai:
1. Lietuvos Respublikos biudžetas (jis vadinamas valstybės biudžetu)
2. Vietos savivaldybių biudžetai
Vietos savivaldybių biudžetai skirstomi į aukštesnės ir žemesnės pakopų savivaldybių biudžetus. Aukštesnės pakopos savivaldybės biudžetus sudaro rajonų (apskričių) ir Respublikos miestų biudžetai, o žemesnės pakopos – apylinkių ir gyvenviečių biudžetai. Valstybės biudžetas kartu su savivaldybių biudžetais sudaro nacionalinį biudžetą.
Nacionalinis biudžetas Lietuvos Respublikoje yra pagrindinis ir didžiausias finansinių išteklių fondas.
2. KAIP YRA SUDAROMAS LIETUVOS BIUDŽETAS
Pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą, valstybės biudžeto projekto sudarymu rūpinasi Lietuvos Vyriausybė. Valstybės biudžeto projektą rengia Finansų ministerija. 1995 metais Biudžeto departamente buvo įkurtas Biudžeto politikos skyrius.
Biudžeto prognozavimas prasideda, įvertinus bendrą makroekonomikos aplinką. Tai pirmiausia, bendrojo vidaus produkto, infliacijos darbo jėgos, nedarbo, darbo užmokesčio ir kitų rodiklių analizė.
Lietuvos Vyriausybė, apsvarsčiusi valstybės biudžeto projektą, teikia jį Lietuvos Respublikos Seimui.
Biudžeto projekte nurodoma:
1. bendra pajamų suma ir jų paskirstymas pagal mokesč2. ių (pajamų) rūšis;
3. bendra išlaidų suma ir jų paskirstymas ministerijoms, kitoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigoms, savarankiškiems departamentams, įmonėms bei įstaigoms ir apskritims, išskiriant socialines ir ekonomines programas.
Lietuvos valstybės biudžetas tvirtinamas ne vėliau kaip prieš dvi savaitės iki biudžetinių metų pradžios.
3. VALSTYBĖS IŠLAIDOS
Kiekviena pasaulio valstybė atlieka daug įvairių funkcijų. Dabartinės valstybės turi garantuoti savo valstybės krašto apsaugą ir viešąją tvarką, švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos teikimą gyventojams, šalies ekonominę būklę, tinkamą valstybės bendrąjį ir vidaus valdymą, dengti kitas valstybės išlaidas. Valstybė turi vykdyti ir kai kurių produktų gamybą, teikti komercines paslaugas, kurių privati įmonė nebūtų suinteresuota arba nesugebėtų teikti (pvz. statyti uostus, elektrines, juos prižiūrėti). Taip pat valstybei reikia rūpintis bendra piliečių gerove, t.y. statyti ligonines, mokyklas, tiesti gatves, įrengti parkus, žaidimų aikšteles ir pan. Taip pat valstybė perka paslaugas samdydama mokytojus, policininkus, vyriausybinių įstaigų tarnautojas.
Valstybė teikia kai kurioms įmonėms subsidijas.
Dalį vyriausybės išlaidų sudaro transferiniai išmokėjimai.
Pagrindinės transferinių išmokėjimų formos yra socialinio draudimo bei nedarbo draudimo išmokos, pensijos, įvairios pašalpos ir t.t.
4. VALSTYBĖS PAJAMOS
Kiekvienas suprantame, kad jeigu valstybė turi išlaidų, ji privalo turėti ir pajamų. Vyriausybės pajamų šaltinis yra mokesčiai.
Mokesčiai yra ūkio subjektų ir gyventojų privalomieji mokėjimai valstybei. Jie atsirado, kai tik susikūrė valstybė.
Mokesčiai yra tiesioginiai ir netiesioginiai
Tiesioginiai mokesčiai -mokesčiai, kuriuos moka asmenys ir firmos tiesiogiai iš savo pajamų. Tai pajamų, socialinio draudimo, nekilnojamojo turto ir kiti mokesčiai.
Netiesioginiai mokesčiai – mokesčiai, kuriais apmokestinamos prekes ir paslaugos, vartotojams jas įsigyjant ir vartojant. Labiausiai paplitę netiesioginiai mokesčiai – akcizas, pridėtinės vertės mokestis ir pan.
Pagrindiniai mokesčiai į Lietuvos nacionalinį biudžetą yra šie:
Fizinių asmenų pajamų mokestį moka dirbantys gyventojai ir fizinio asmens teises turinčios individualios (personalinės) įmonės. Pajamos, susijusios su darbo santykiais, iš pradžių buvo apmokestinamos diferencijuotu tarifu nuo 10 iki 33%. Dabar yra pereita prie bendro 33% tarifo. Fizinių asmenų pajamų mokestis yra ženkli biudžeto pajamų dalis.
Juridinių asmenų pelno mokestį moka valstybės ir savivaldybių nuosavybės įmonės bei visų tipų akcinės bendrovės, bankai ir juridinio asmens teises turinčios individualios (personalinės) įmonės. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus pelno mokestis sudaro 29% apmokestinamojo pelno.
Pridėtinės vertės mokestis ir akcizai – tai nustatyto tarifo mokesčiai, kurie mokami nuo parduotų prekių bei paslaugų vertės. Pridėtinės vertės mokestis sudaro 18% parduotų prekių bei paslaugų vertės, o akcizo mokesčiai nustatomi kiekvienai apmokestinamai prekei atskirai. Akcizo mokestis taikomas prekėms, kurių vartojimo valstybė neskatina – alkoholiniams gėrimams, tabakui. Kita prekių grupė, kuri yra apmokestinama akcizo mokesčiu –
prabangos prekės: aukso ir sidabro dirbiniai, prabangūs lengvieji automobiliai.
Nekilnojamojo turto mokestis. Jį moka juridinių asmenų ir juridinio asmens teisių neturinčios įmonės. Metinės mokesčio tarifas – 1% nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Šis mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra turtas, biudžetą.
Kelių mokestis. Jį moka visos įmonės nuo pardavimų pajamų. Mokesčio dydis priklauso nuo to, kokioje šakoje įmonė veikia ir kiti.