Valstybes biudzeto formavimas
5 (100%) 1 vote

Valstybes biudzeto formavimas

Valstybės biudžeto formavimas

Įvadas

Žinome, kad negali būti sveiko finansų ūkio, jei iš anksto, tam tikram laikotarpiui, nesudaroma laukiamų pajamų ir numatomų išlaidų sąmata. Ta išlaidų ir pajamų sąmata, vadinama valstybės biudžetu. Žodis „biudžetas“ yra kiles iš prancūzų kalbos žodžio „bouge“, sumažinus „bougette“- odinis maišiukas. Prancūzai šį žodį pirmą kartą pavartojo valstybės pajamų bei išlaidų sąmatos prasme 1802m.XIX a. Šis žodis pasklido po visą pasaulį (2,88).

Bendroms valstybės funkcijoms atlikti valstybė formuoja centrinį biudžetą. Nuo centrinio biudžeto priklauso ekonomikos finansinis stabilumas.

Valstybės biudžetas yra pagrindinis valstybės finansinis fondas. Jame sukaupiama didžiausia valstybės pajamų dalis. Valstybinis biudžetas yra sudaromas ir tvirtinamas paprastai kasmet. Biu-

džetas dažniausiai būna deficitinis. Pabandysiu įsigilinti į valstybės biudžeto esmę, panagrinėti biudžeto sandarą, paanalizuoti biudžeto procesą, aptarsime valstybės biudžeto formavimą. Didelį dėmesį skirsiu Lietuvos biudžeto procesui.

Lietuvos biudžeto sandarą reglamentuoja Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas.

Biudžeto sandaros įstatymo tikslas siekiant ilgalaikės visapusiškos ekonominės ir socialinės

Lietuvos Respublikos piliečių gerovės, užtikrinti, kad sudarant ir vykdant biudžetą piniginiai ištekliai būtų naudojami efektyviai.

Lietuvos Respublikos nacionalinį biudžetą sudaro valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai.

Valstybės biudžetas yra valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams, kurį tvirtina Seimas.

Savivaldybės biudžetas yra savivaldybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams. Kiekviena savivaldybė turi savarankišką biudžetą, kurį tvirtina savivaldybės taryba.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetai sudaro Nacionalinį biudžetą. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetams taikoma vienoda pajamų ir išlaidų klasifikacija, kurią nustato Lietuvos Respublikos Finansų ministerija. Nuo 1993 metų naudojama nauja biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacija. Nacionalinio biudžeto pajamas sudaro mokestinės ir nemokestinės pajamos. Tai valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sukaupiamos piniginės lėšos, kaip pajamos iš mokesčių (PVM, pelno, gyventojų pajamų mokesčiai, akcizų ir kt.), turto, biudžetinių įstaigų pajamos ir kt.

Nacionalinio biudžeto asignavimai yra biudžeto lėšos, skiriamos biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų atliekančių viešojo adiminstravimo funkcijas, išlaidoms dengti, įskaitant ilgalaikio turto įsigijimą. Jie naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti (švietimui, socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai, gynybai ir kt.), įsipareigojimams vykdyti, dotacijoms teikti ir pan. Asignavimai

yra skirstomi pagal funkcinę ir ekonominę klasifikacijas.

Biudžetiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

Valstybės biudžetas gali būti deficitinis, subalansuotas arba perteklinis. Savivaldybės biudžetas negali būti deficitinis.

Biudžeto deficitas, yra skirtumas tarp biudžeto pajamų ir asignavimų, kai asignavimas viršija pajamas.

Biudžeto perteklius yra skirtumas tarp biudžeto pajamų ir asignavimų, kai pajamos viršija asignavimus.

Valstybės biudžetas

1.1.Valstybės biudžeto esmė

Valstybės biudžetas – viena iš finansų sistemos grandžių. Tai centrinė grandis, nes ji sujungia kitas į vieną sistemą. Valstybės biudžetas – tai paprastai parlamento patvirtinama vyriausybės pajamų ir išlaidų sąmata. Valstybės biudžetas – centrinis valstybės piniginių išteklių fondas, kuriame sukaupiamos per mokesčius ir kitus pajamų šaltinius gaunamos lėšos ir kuris panaudojamas valstybės funkcijų vykdymui finansuoti.

Valstybės biudžeto sąvoka jungia dvi skirtingas prigimtis:

● ekonominę

● teisinę

Ekonominė – biudžeto sąvokos prasmė yra perskirstomieji santykiai, kurių dėka valstybė sukaupia lėšas į savo pagrindinį piniginį fondą, kurias panaudoja savo funkcijoms vykdyti.

Teisinė biudžeto sąvokos prasmė ta, kad piliečių atstovai teisiniu aktu leidžia šalies vyriausybei mokesčių pavidalu surinkti tam tikrą lėšų kiekį ir nurodo, kam ir kiek tų lėšų turi būti panaudota.

Finansų ministerija panaudotą biudžeto įstatymo projektą pateikia vyriausybei, kuri, jį apsvarsčiusi, pateikia Seimui ne vėliau kaip prieš 75 kalendorines dienas iki biudžetinių metų pabaigos. Tada, biudžeto įstatymo projektas nagrinėjamas Seime. Seimo komitetai ir nariai teikia pasiūlymus dėl biudžeto įstatymo projekto. Vyriausybei priėmus atitinkamus sprendimus dėl šių pasiūlymų, biudžeto įstatymo projektas vėl svarstomas ir
tvirtinamas Seime, kuris turi patvirtinti biudžeto įstatymą ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų iki biudžetinių metų pradžios.

Valstybės biudžetas kaip fondas vykdo finansų funkcijas (perskirstymo, reguliavimo ir kontrolės).Perskirstomoji funkcija apibūdina nacionalinį pajamų perskirstymą.Jo mastai milžiniški- iki 40-50 % Tačiau Lietuvoje mažiau nei 30% .Prieš pirmąjį pasaulinį karą biudžetas sukaupdavo virš 10% nacionalinių pajamų, po antrojo pasaulinio karo -35-40% .Pastaruoju metu procentas mažėja.

Reguliavimo funkcija apima dvi sferas: ekonominę ir socialinę. Ekonominėje sferoje per biudžeto pajamas ir išlaidas reguliuojami ekonominio augimo tempai, pagrindinio kapitalo atniauji-

nimas ir plėtimas, kapitalo pajamingumas, šalių proporcijos, gamybos jėgų, mokslo ir technikos pažanga. Biudžetas daro poveikį šalies makroekonominei būklei ir jos kilimui. Socialinėje sferoje per biudžeto išlaidas sprendžiamos gyventojų išsilavinimo, skurdo, sveikatos apsaugos ir kitos so-

cialinės problemos. Per biudžeto pajamas vykdoma socialinių pajamų politika – žmonių pajamų diferencijuos mažinimas.

Kontrolės funkcija suprantama dvejopai:

1. Sąmoningas tikrinimas

2. Automatiška kontrolė

Kontrolinė funkcija pasireiškia tuo, kad valstybė per finansus gauna informaciją apie daugelį

visuomenėje vykstančių procesų. Mokesčių inspekcija atlieka sąmoningą tikrinimą, tikrindama lėšų panaudojimą, o tuo pačiu ir firmos būklę. Automatiška kontrolė – finansiniai instrumentai savaime, per savo dydžius, dinamiką, duoda informaciją apie procesus. Pvz.: mažėjant pajamų mokesčiui gaunamoms įplaukoms galima daryti išvadą, jog mažėja darbo vietų skaičius, darbo užmokestis, ar (ir) vyksta pasitraukimas į šešėlinę ekonomiką.

Pateikiu kai kurias sąvokas:

Biudžetiniai metai – tai laikotarpis, kuriam sudaromas ir galioja patvirtintas biudžetas. Paprastai jie apima metų laikotarpį. Daugelyje šalių jie sutampa su kalendoriniais metais. Atskirais atvejais biudžetiniai metai gali būti trumpesni nei vieneri metai (pvz.: hiperinfliacijos laikotarpiu).



Baigiamųjų apyvartų laikas – laikas, per kurį galutinai suvedamos biudžeto sąskaitos: baigiamas kai kurių objektų ir priemonių finansavimas, kai kurios įplaukos priskiriamos pasibaigusių biudžetinių metų pajamoms.

Biudžeto periodas – biudžetiniai metai kartu su baigiamųjų apyvartų laiku. Tai dažniausiai 13 – 17 mėnesių.

Biudžeto pajamos – tai valstybės pajamų dalis, kuri tenka valstybės biudžetui.

Biudžeto išlaidos – tai valstybės išlaidų dalis, kuri padengiama iš valstybės biudžeto. Tai, kas yra biudžeto pajamos gali būti ir valstybės pajamomis ir atvirkščiai (pvz.: privatizavimas: valstybė tik keičiasi turto forma).

Subalansuotas biudžetas – tai biudžetas, kurio pajamos ir išlaidos tarpusavyje lygios.

Deficitinis biudžetas – biudžetas, kurio išlaidos didesnės už pajamas. Biudžeto deficitas finansuojamas valstybės kredito ir pinigų emisijos būdais, dar gali būti specialiųjų fondų perteklinėmis pajamomis.

Perteklinis biudžetas – tai biudžetas, kurio pajamos viršija išlaidas. Toks perteklius gali būti panaudojamas ankstesnių paskolų grąžinimui, specialiesiems fondams, gali būti išvežamas iš šalies.

Biudžeto balansas ir perteklius retas reiškinys. Deficitas pasiekia net 10 – 15 procentų nacionalinių pajamų. Tendencija: artėti prie subalansuoto biudžeto. Biudžeto deficito ypatingai vengia besivystančios ekonomikos šalys.

1.2. Biudžeto klasifikacija

Biudžeto klasifikacija – tai tam tikrų pajamų ir išlaidų grupavimo sistema. Teisinga klasifikacija padeda teisingai įvertinti biudžeto lėšų panaudojimo kryptis, o tuo pačiu ir vyriausybės politiką, atskleisti tikruosius biudžeto pajamų šaltinius ir mokėtojus.

Pagrindinės biudžeto išlaidų klasifikacijos:

●žinybinė

●šakinė

●ekonominė

●mišri

Žinybinė klasifikavimo sistema parodo, kokios valstybės žinybos administruoja valstybės biudžeto išlaidas (ministerijos, inspekcijos, departamentai…). Žinybos viduje yra skirstomos padaliniams (pagal departamentus, skyrius, centrus ir kt.).

Šakinė sistema nurodo, kurioms ūkio ir valdymo sritims skiriamos valstybės biudžeto lėšos. Šių sričių biudžetiniai asignavimai išdėstomi pagal smulkesnius požymius.

Ekonominė sistema parodo išlaidas pagal jų ekonominę paskirtį (pvz., darbo užmokestis, maitinimas, vaistai, kapitalo investicijos, dotacijos ir t.t. ir pan.).

Praktikoje pasitaiko mišri sistema (derinamos visos paminėtos sistemos).

Sujungta žinybinė klasifikacija su ekonomine (prijungus šakinę klasifikaciją, būtų trimatis grafikas).

Pasaulyje labai plinta programinis klasifikavimas pagal bendranacionalines ar bendravalstybines programas ( t.y. pagal valstybines programas: gynybą, transporto sistemos rekonstrukciją, energijos šaltinių pertvarkymą ir kt.). Keliami tikslai, numatomos priemonės.

Pajamos klasifikuojamos paprasčiau, dažniausiai pagal stambius šaltinius (pvz.,
pajamos, nemokestinės pajamos, skolintos lėšos). O toliau jie skaidomi į smulkesnes dalis. Be to, galima panaudoti ir žinybinės sistemos elementų ( nurodant, kokia žinyba administruoja tas pajamas).

Labai plačiai klasifikacijose naudojamos tokios sąvokos: skyrius, skirsnis, paragrafas, straipsnis. Šių sąvokų turinys įvairiose šalyse gali būti skirtingas, bet dažniausiai:

Skyrius – kokiai šakai skiriamos lėšos (švietimas);

Straipsnis – ekonominė išlaidų grupė (darbo užmokestis);

Skirsnis ir paragrafas – žinybinės klasifikacijos padaliniai (švietimo ministerija). Tai nėra smulkesnės dalys (nes pagal skirtingus požymius).

1.3. Valstybės biudžetinė sandara

Valstybės biudžetinė sandara – tai valstybės biudžetinės sistemos ir biudžetinius santykius reglamentuojančių juridinių normų visuma.

Pasaulyje paplitę du svarbiausi biudžetinės sandaros tipai:

● unitarinių valstybių;

● federacinių valstybių.

Unitarinės valstybės – tos, kurios istoriškai susiformavo kaip ištisinės valstybės, neturinčios savo teritorijoje kitų valstybinių darinių. Jų biudžetinė sistema turi dviejų lygių biudžetus:

● valstybinį biudžetą;

● vietinius biudžetus.

Federalinės valstybės – tos, kurios istoriškai susiformavo kaipo valstybių dariniai, kai susijungu-

sios ar prijungtos valstybės neteko didžiosios valstybinio suvereniteto dalies, tačiau išsaugojo tam tikrą savarankiškumą (JAV, Vokietija, Kanada, Rusija, Brazilija, Indija).

Federalinių valstybių biudžetinės sistemos turi trijų lygių biudžetus:

● valstybinį (federalinį);

● federacijos narių;

● vietinius biudžetus.

Europos Sąjunga dabar panaši į konfederaciją (valstybių sąjunga), tačiau „federalėja“ (bemuitis režimas, bendra valiuta ir kt.).

Faktiškai šiuolaikinių unitarinių ir federacinių valstybių biudžetai nelabai skiriasi: unitarinėse valstybėse kiek svarbesnis valstybės biudžetas, nes ten platesni centrinės valdžios įgaliojimai.

Federacinėse valstybėse dalis valstybės funkcijų lieka nariams, todėl jų biudžetai didesni už vie-

tinius ir jų galiojimai didesni.

1.4. Biudžeto procesas

Biudžeto procesas – tai valstybinės ar vietinės valdžios veiksmai, susiję su vienu biudžetu (nuo biudžeto projekto parengimo iki įvykdymo apyskaitos patvirtinimo).

Biudžeto procesas apima keturias stadijas:

1. Sudarymo stadija;

2. Svarstymo ir tvirtinimo stadija;

3. Vykdymo stadija;

4. Biudžeto įvykdymo apyskaitos sudarymo ir patvirtinimo.

2 -4 stadijos paprastai nustatomos įstatymais arba remiasi tradicijomis. Stadijų turinys parodo, ar reali demokratija konkrečioje šalyje, ar tik jos iškamša, ar apskritai demokratijos nėra.

Biudžeto sudarymas apima vykdomosios valdžios darbus nuo pačių pirmų skaičių projekto iki galutinio projekto, kuriam pritaria vyriausybė. Šios stadijos darbai prasideda gerokai prieš biudže-

tinių metų pradžią. Išsivysčiusiose šalyse ši stadija prasideda nuo 0.5 iki 1.5 m. prieš biudžetinių metų pradžią. Paprastai darbą pradeda finansų ministerija ar speciali institucija. Ši ministerija kitoms ministerijos ir žinyboms išsiuntinėja nurodymus pateikti išlaidų sąmatų projektus ir kartu praneša pagrindinius kontrolinius asignavimų dydžius (kad nepersistengtų su numatom išlaidom). Pati finansų ministerija ruošia biudžeto pajamų planą, atsižvelgdama į makroekonomines prognozes bei vyriausybės politikos nuostatas ir tikslus. Finansų ministerija įvertina galimą biudžeto deficitą, jo finansavimo būdą, šaltinius, valstybės skolos aptarnavimo išlaidas. Naudojami keli biudžeto pla-

navimo būdai:

● automatinis –

Praeitų metų biudžeto skaičiai perkeliami į dabartį. Šiuolaikinėmis sąlygomis šis metodas taikomas planuojant atskiras nelabai besikeičiančias pozicijas (pvz., valstybines pensijas);

● statistinis –

Pagal statistines dinamines eilutes planuojamos atskiros biudžeto pozicijos. Skiriami du būdai:

1. Mažoravimo (kai stengiamasi padidinti išlaidas, nei rodo tendencijos);

2. Minoravimo.

● tiesioginių skaičiavimų metodas –

Numatomos pajamos ir išlaidos apskaičiuojamos pagal makroekonominės analizės rezultatus (pvz., analizė rodo, kad infliacija didės, todėl padidės ir pelnas, atitinkamai – pelno mokestis ir surenkamos pajamos);

● programinis –

Kai finansavimas skiriamas pagal paruoštas programas (pvz., nacionalinė energijos taupymo programa). Sudarius programas numatomos įvairios priemonės joms įgyvendinti (pvz., valstybės biudžeto išlaidos). Programos yra daugiametės, o išlaidos padalinamos visiems metams.

Nustatytu laiku Finansų ministerija, gavusi iš kitų žinybų sąmatas, sujungia jas su savo planais ir pateikia vyriausybei (JAV – prezidentui).

Biudžete susikerta daugybė interesų. Paprastai atskiri ministrai nepatenkinti jų ministerijoms skirtų asignavimų dydžiu, todėl jų interesai derinami vyriausybėje. Galiausiai vyriausybė (JAV – prezidentas) patvirtina projektą ir teikia parlamentui.

Biudžeto planavimas ir tvirtinimas

Biudžeto sudarymo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, Biudžeto sandaros įstatymas, Fiskalinės drausmės įstatymas, Seimo statusas, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas, Vyriausybės patvirtintos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės, Strateginio planavimo metodika ir kiti biudžeto pajamų gavimą ir programų finansavimą reglamentuojantys teisės aktai.

Šalies Konstitucija ir Biudžeto sandaros įstatymas apibrėžia, kad valstybės biudžeto projektas yra rengiamas trejiems biudžetiniams metams, o tvirtinamas – vieneriems biudžetiniams metams. Be to, Lietuvos Respublikos Seimas tvirtina trejų metų nacionalinio biudžeto prognozuojamus rodiklius.

Valstybės biudžeto projektas rengiamas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa ir strateginiais tikslais (prioritetais), valstybės ilgalaikės raidos strategija, strateginio planavimo principais, Biudžeto sandaros įstatymu, Fiskalinės drausmės įstatymu, kitais įstatymais bei kitais teisės aktais, šalies ūkio plėtros makroekonominėmis prognozėmis, Europos Sąjungos paramos strateginiais dokumentais, ministerijų ir Vyriausybės įstaigų strateginiais veiklos planais ir Vyriausybės patvirtintais nacionalinio biudžeto prognozuojamais pagrindiniais rodikliais, valstybės biudžeto asignavimų valdytojų pateiktomis programomis, programų sąmatų projektais.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų planavimo, rengimo, tvirtinimo procedūros reglamentuotos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 patvirtintose Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse ir Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 patvirtintoje Strateginio planavimo metodikoje.

Kiekvienų metų pradžioje Vyriausybė nutarimu patvirtina ateinančių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projekto rengimo planą, t.y. kalendorių.

Kalendorius apima tris esmines biudžeto rengimo darbų grupes:

1. Makroekonominių ir fiskalinių prognozių atlikimą ir tikslinimą;

2. Strateginių Vyriausybės prioritetų sudarant biudžetą trejiems metams tikslinimą ir institucijų strateginių veiklos planų rengimą;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2384 žodžiai iš 7944 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.