Valstybinis auditas
5 (100%) 1 vote

Valstybinis auditas

TURINYS

1. ĮVADAS ………………………………………………………………………………………………………. 3 p.

2. AUDITO REIKŠMĖ IR BŪTINUMAS ………………………………………………………… 6 p.

2.1. Audito reikšmė ……………………………………………………………………………………………… 6 p.

2.2. Audito būtinumas ………………………………………………………………………………………….. 7 p.

3. AUDITO SĄVOKA IR TIKSLAI …………………………………………………………………. 9 p.

4. AUDITO RŪŠYS …………………………………………………………………………………………. 13 p.

5. AUDITO STRUKTŪRA ………………………………………………………………………………. 18 p.

5.1. Audito aplinka ………………………………………………………………………. 18 p.

5.2. Apskaita audito procese …………………………………………………………………………………. 19 p.

5.3. Audito stadijos ………………………………………………………………………………………………. 20 p.

5.4. Audito planavimo schema ………………………………………………………………………………. 22 p.

5.5. Audito darbo dokumentai ……………………………………………………………………………….. 24 p.

5.6. Audito išvados ………………………………………………………………………………………………. 25 p.

6. TARPTAUTINIO AUDITO REIKŠMĖ ……………………………………………………….. 27 p.

6.1. Tarptautiniai audito standartai …………………………………………………………………………. 28 p.

7. AUDITO ĮMONĖS IR JŲ VEIKLA ……………………………………………………………… 30 p.

7.1. Tarptautinių audito įmonių “karas” ………………………………………………………………….. 32 p.

7.2. Audito įmonių organizacinės struktūros …………………………………………………………… 32 p.

7.3. Tarptautinės audito įmonės Lietuvoje ………………………………………………………………. 33 p.

8. AUDITAS IŠVYSTYTOSE RINKOS ŠALYSE……………………………………………… 35 p.

9. IŠVADOS …………………………………………………………………………… 38 p.

10. LITERATŪRA ……………………………………………………………………………………………. 39 p.

11. PRIEDAI …………………………………………………………………………… 40 p.

1. ĮVADAS

Audito atsiradimo pradžia siekia tuos laikus, kai pirmą kartą išsiskyrė interesai tų, kas tiesiogiai valdo įmonę, ir tų kas finansuoja veiklą. Tuo pačiu metu pradėjo atsirasti akcininkų bendrovės, tad auditorius tapo “ visuomeniniu kontrolieriumi “, tikrinančiu kompanijos valdybos išorinę atskaitomybę ir atstovaujančiu interesams šalių, kurios suinteresuotos, kad buhalteriniai rodikliai būtų patikimi. Jau 19 a. susiformavo tie skiriamieji bruožai, kurie apibūdina auditorių šiandien. Tačiau kaip mokslinė praktinė sritis susiformavo tik 19 a. pabaigoje, kai susiklostė atitinkamos ekonominės sąlygos, kai kapitalu pradėjo disponuoti daugelis didelių ir mažų firmų bei privačių asmenų. Tada, norint pritraukti akcinį kapitalą, tapo būtina patvirtinti savo ekonominės informacijos sistemos realumą ir teisingumą. Tokią garantiją ir pradėjo teikti vadinamieji viešieji visuomeninai buhalteriai. Tikroji audito atsiradimo data yra laikoma 1854 m., kai Edinburgo buhalterių sąjungai buvo suteiktas karališkas statusas. Tačiau tikroji audito tėvynė yra Didžioji Britanija. Didžiausią indėlį plėtojant auditinę veiklą įnešė ir dabar gyvuojantys institutai: Anglijos ir Velso privilegijuotų buhalterių institutas (The Institute of Chartered accountants in England an Walls), Škotijos privilegijuotų buhalterių institutas (The Institute of Chartered accountants in Scotland) ir Airijos privilegijuotų buhalterių institutas (The Institute of chartered accountants in Ireland) Pirmosios pasaulyje apskaitos organizacijos pradėjo kurtis Škotijoje 1853 m. 19a. viduryje pradėjo kurtis įvairios akcinės bendrovės. Toks buhalterio profesijos įvardijimas rodė jos reikšmingumą, naują buhalterio kvalifikacinį lygį, netgi jo prviligijuotą padėtį. Lietuvoje buhalterio ir auditorio asoviacija įkurta 1990 m. rugsėjo mėn. Auditas yra viena iš šiuolaikinės Lietuvos ekonominės kontrolės sistemos grandžių. Ši grandis yra kūrimosi stadijoje tiek praktinės veiklos, tiek jos reglamentavimo, tiek specialios literatūros požiūriu. Audito Lietuvos Respublikoje nuostatai nustato auditoriaus ir audito įmonės sąvoką, audito atlikimo tvarą, rezultato įforminimą ir atsakomybę.

Kaip matome auditas egzistuoja jau pakankamai ilgai. Kai XIX a. viduryje pradėjo steigtis įvairios akcinės bendrovės. Apsukriausi šių bendrovių vadovai, su pasamdytais buhalteriais sąmoningai apskaičiuodavo didelius pelnus ir dividendus. Tuo “pakeldami” akcijų kainą biržoje. Po to šias akcijas parduodavo už nerealią kainą. Todėl Europos
šalių vyriausybės, siekdamos užkirsti kelią nesąžiningiems sandėriams, pradėjo reguliuoti apskaitos darbuotojų profesinę veiklą. Tai buvo vienas iš veiksnių reikalingų auditui atsirasti. Audito atsiradimas tiesiogiai surištas su interesų išsiskyrimu tų kurie tiesiogiai valdo įmonę (administracija) ir tų kurie nori investuoti savo pinigus į imonę. Investitoriai nenorėjo ir negalėjo pasitikėti ta informacija kurią pateikia administracija. Reikėjo, kad šią informaciją patvirtintu nepriklausomas ekspertas gerai nusimanantis apskaitoje. Kadangi priimant sprendimą pirkti ar parduoti vertybinius popierius, išduoti paskolą ar pratėsti komercinį kreditą, sudaryti darbo sutartį ir pan. remiasi, didžiąja dalimi, finansine informacija, kuri turi būti patikima. Šios informacijos patikimumą gali patvirtinti nepriklausomas auditorius. Auditoriaus paslaugo poreikis atsirado dėl sekančių aplinkybių:

1. Galimybė neobjektyvios informacijos iš administracijos pusės, konflikto tarp administracijos ir šios informacijos naudotojo (savininko, investuotojo, kreditorio) atveju.

2. Kompanijos operacijų gali būti labai daug ir įvairaus sudėtingumo. Informacijos apie jas patys vartotojai gauti negali, todėl jiems reikalingos auditorio, buhalterio-profesionalo, paslaugos;

3. Finansinio ataskaito vartotojo priimamo sprendimo pasekmės gali būti jiems labai svarbios, todėl informacijos pilnumas ir patikimumas, gautas per buhalterį-auditorį, jiems ypatingai reikalingas.

4. Finansinės informacijos vartotojai paprastai negali tiesiogiai prieiti prie kompanijos apskaitos įrašų, be to, jie dažniausiai neturi atitinkamos kvalifikacijos ir patirties. Todėl darbui, kurio patys vartotojai atlikti negali, būtina pasikviesti profesionalius buhalterius – auditorius;

Tačiau galutinai kaip savarankiška praktinės veiklos sritis ir kaip savarankiškas mokslas auditas susiformavo tik XIX a. pabaigoje, kai susiklostė atitinkamos ekonominės sąlygos, kai kapitalu pradėjo disponuoti daugelis didelių ir mažų firmų bei privačių asmenų. Tada, norint pritraukti akcinį kapitalą, tapo būtina patvirtinti savo firmos finansinės atskaitomybės tikrumą ir tikslumą. Tokias garantijas pradėjo teikti viešieji buhalteriai (public accountants), kurie vėliau buvo pavadinti auditoriais (auditors). Jie pradėjo kurti įvairias profesines apskaitos organizacijas, reikalauti šalių vyriausybes įteisinti jų veiklą.

Galima skirti 3 svarbiausias tendencijas, kurios išryškėjo pasaulinėje audito raidoje ir yra būdingos daugeliui pasaulio šalių:

1. Pirmaisiais dešimtmečiais auditas buvo traktuojamas tik kaip finansinių ataskaitų patikrinimas ir jų tikrumo ir tikslumo patvirtinimas.

Tokioje stadijoje iš esmės yra visų buvusių socialistinių šalių dabartinė audito būklė.

2. Nuo XX a. vidurio (praktiškai nuo 1969 m.) vis labiau akcentuojamas sisteminis – orientacinis audito pobūdis. Daug dėmesio skiriama įmonių valdymo sistemos, ypač vidinės kontrolės efektyvumui.

3. Pastaraisiais metais labai daug dėmesio skiriama galimai audito rizikai ir galimybėms ją sumažinti.

Asmenys, priimantys sprendimus finansiniais klausimais (tiek privatūs, tiek valstybiniai), paprastai gauna apskaitinę (buhalterinę) informaciją tos kompanijos, kuriai ketina suteikti paskolą arba kurios vertybinius popierius ketina pirkti ar parduoti, ar sudaryti kitokį sandorį. Tačiau čia gali (dažniausiai taip ir būna) susikirsti informacijos tiekėjo ir vartotojo interesai, todėl atsiranda visuotinis (visuomeninis) poreikis auditoriaus paslaugoms – tarpininko, nustatančio finansinės informacijos patikimumą ir objektyvumą. Patikima informacija leidžia padidinti kapitalo rinkos efektyvumą, ir prognozuoti pasekmes įvairių ekonominių sprendimų.

Auditas – tai nepriklausomas įmonės finansinės atskaitomybės ir su ja susijusios finansinės informacijos tyrimas užbaigiamas nuomonės apie ją išreiškimu..

Auditas turi savo tikslą, logiką ir pagrįstas struktūrizuotu priėjimu prie sprendimo. Jis nėra chaotiškas ir nesuplanuotas. Jo metu gaunami ir įvertinami duomenys, įtakojantys audito išvados priėmimą.

Taigi savo darbe pabandysiu atskleisti auditą, jo esmę bei paskirtį.

.

2. AUDITO REIKŠMĖ IR BŪTINUMAS

2.1. Audito reikšmė

Auditas – tai nepriklausomo auditoriaus vykdomas oficialus įmonės finansinės būklės patikrinimas, siekiant įvertinti jos finansinės atskaitomybės dokumentuose pateiktos informacijos tikrumą ir tikslumą bei atitikimą galiojantiems apskaitos norminiams aktams. Audito rezultatas – auditoriaus išvada ir įvertinimas. Firma, atliekanti auditą, turi turėti leidimą šiai veiklai.

Audito poreikis atsirado tada, kai verslas buvo pradėtas organizuoti kaip akcinės bendrovės, t.y. ribotos atsakomybės kompanijas, kur kompanijos savininkai (akcininkai) atsako tik įnešto kapitalo dalimi. Tai pažangi verslo organizavimo forma, leidusi žymiai praplėsti galimybes, pritraukti daugiau kapitalo, reikalingo verslo plėtimui, leido vykdyti daug didesnio masto operacijas, organizuoti tarptautinį verslą. Reikalo esmė ta, kad kapitalo savininkai, finansuojantys arba galintys finansuoti įmonės veiklą, atsiskyrė nuo įmonės vadybininko (vadovo), tiesiogiai valdančio įmonę. Todėl audito atsiradimo užuomazgos
tiesiogiai siejasi su įmonio vadovo ir jo akcininkų tarpusavio santykiais. Greitai paaiškėjo, kad vadovo ir akcininko (kapitalo tiekėjo) interesai gerokai skiriasi. Pirmojo pagrindinis tikslas yra gauti kuo didesnį pelną ir jį panaudoti savo tikslams, antrojo – dividendus, t.y. atlyginimą už investuotą kapitalą. Pirmieji derinti šiuos interesus pradėjo buhalteriai, kurio pagrindinis uždavinys buvo garantuoti, kad visi apskaitos duomenys būto tikri ir patikimi, kad pelnas, dividendai ir kiti rodikliai apskaičiuoti tiksliai. Todėl vienas pagrindinis nepriklausomo audito tikslas – nuomonės pareiškimas apie finansinės atskaitomybės, kuri charakterizuoja komapanijos finansinę būklę ir veiklos rezultatus, objektyvumą ir atitikimą bendriesiems apskaitos principams.

Auditas taip pat yra būtinas siekiant patikrinti apskaitos ir atskaitomybės būklę bei norint geriau jas sutvarkyti, patobulinti, mechanizuoti ir automatizuoti; atliekant ūkines komercines veiklos analizes ar konkretaus biznio ekspertizes; sprendžiant finansinius klausimus bankroto atveju; jungiantis arba dalijantis įmonėms; privatizuojant turtą; siekiant efektyviau organizuoti ūkinę komercinę veiklą, tobulinti valdymo ir darbo organizavimo sistemas ir daugeliu kitų atvejų.

Audito atlikimas, net tais atvejais, kai jis nėra būtinas, turi tikrai didelės reikšmės. Rinkos sąlygomis įmonės bei kiti ūkio subjektai daro turto, piniginio resurso panaudojimo sutartis vykdo komercines operacijas ir investicijas. Šių operacijų sėkmė priklauso nuo galimybės visiems dalyviams gauti patikimą finansinę informaciją. Informacijos patikimumas patvirtinamas nepriklausomo eksperto auditoriaus.

Savininkai ir visų pirma smulkūs akcininkai, o taip pat kreditoriai neturi galimybės asmeniškai įsitikinti, kad daugybė įmonės operacijų atliktos pagal įstatymus ir teisingai atsispindi atskaitomybėje. Todėl, kad neturi priėjimo prie pirminio dokumento, o taip pat neturi nei reikiamos kvalifikacijos nei patyrimo. Šiam darbui jie priversti samdyti profesionalus.

Nepriklausomo auditoriaus išvados apie įmones taip pat reikalingos ir valstybei, kad galėtų priimti sprendimus ekonomikos ir mokesčių srityse.

Auditorių patikrinimai būtini valstybiniams organams, teismams, prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kad patvirtintų finansinės informacijos teisingumą.

Viena iš svarbiausių audito problemų, kuri dažnai diskutuojama įvairiuose forumuose, yra audito būtinumo įvairaus profilio ir dydžio įmonėse problema. Vieni teigia, kad auditas būtinas visoms be išimties įmonėms, kiti – tik didelėms arba vidutinėms (o kaip nustatyti, kokia yra didelė ir kokia vidutinė?) kompanijoms, treti – toms įmonėms, kurios gaminama produkcija sudėtinga, o teikiamos paslaugos labai įvairios, dar kiti nurodo, kad labai svarbu atlikti auditą tose įmonėse, kurios turi daug debitorių ir kreditorių (kiek?), ir t.t.

Tarptautiniai audito standartai nenurodo, kokiose įmonėse svarbiausia jį atlikti. Jie orientuoja į tai, kad kiekviena šalis pateiktų dėl audito savo nacionalinius reikalavimus.

2.2. Audito būtinumas

Audito būtinumą lemia rinkos santykiai. Tuomet susiklosto tokios aplinkybės, kuriose be audito negalima išspręsti kai kurių problemų. „Svarbiausios yra tokios:

1. Dirbant kolektyviai reikalingas tarpusavio pasitikėjimas ir garantija, kad visi kolektyvo nariai, o ypač tie, kurie disponuoja pinigais ir materialinėmis vertybėmis, sąžiningai ir teisingai vykdytų savo pareigas. Tokia garantija gali būti tuomet, kai, esant reikalui arba iš anksto nustatytais terminais, atliekamas patikrinimas.

2. Sprendžiant turtinius ginčus tarp pačių įmonių arba tarp įmonių ir atskirų asmenų. Tokie ginčai paprastai vyksta tuomet, kai kuri nors pusė nevykdo įsipareigojimų arba kitokia veikla padaro materialinę žalą kitai pusei. Tada tenka nustatyti, kokių įsipareigojimų nebuvo paisoma, kokie veiksmai prieštarauja galiojantiems įstatymams ar sutartims ir kokia dėl to padaryta materialinė žala.

3. Sprendžiant pasitikėjimo įmonių finansinėmis galimybėmis klausimą. Kreditoriams, akcininkams yra svarbu žinoti, kokia finansinė būklė tų įmonių, į kurias jie įdėjo arba numato įdėti savo kapitalą. Be to, statistikos ir kitos valstybinės įstaigos, bankai turi turėti garantiją, kad įmonių ataskaitos yra teisingos. Ataskaitų teisingumą patikrinti ir paliudyti gali tik nepriklausomi nuo įmonės kontrolieriai.

4. Vykdant įvairias operacijas, susijusias su turto padalijimu, naudojimu, prireikia objektyvios ir pagrįstos informacijos apie turto kiekį, kokybę, vertę“ .

Pateiksiu pavyzdį, kur numatomas auditas.

ŠALYS KOMPANIJOS, KURIOSE TURI BŪTI ATLIEKAMAS AUDITAS

Australija Visos kompanijos (su nedidelėmis išimtimis)

Kanada Valstybinės ir didelės privačios kompanijos

Danija Visos kompanijos

Prancūzija Visos kompanijos, išskyrus mažas bendroves

Vokietija Visos didelės ir vidutinio dydžio akcinės korporacijos bei ribotos atsakomybės kompanijos

Italija Registruotos akcijų biržoje, valstybinės ir kitos kompanijos, numatytos specialių įstatymų

Japonija Bendros įmonės

Korėja Bendros įmonės

Olandija Visos kompanijos, išskyrus dukterines ir mažas kompanijas

Naujoji Zelandija Visos kompanijos (su nedidelėmis išimtimis)

Singapūras Visos
ir vidutinio dydžio kompanijos

Švedija Visos akcinės bendrovės

Didžioji Britanija Visos kompanijos (su nedidelėmis išimtimis)

JAV Registruotos akcijų biržoje ir viešos kompanijos

Tarptautinio audito standartai nenurodo, kokiose įmonėse svarbiausia jį atlikti. Jie orientuoja į tai, kad kiekviena šalis pateiktų dėl audito savo nacionalinius reikalavimus. Europos Bendrijos direktyvoje pažymėta, kad auditą reikėtų atlikti didelėse ir vidutinėse kompanijose.

3. AUDITO SĄVOKA IR TIKSLAI

Auditas kaip sisteminis procesas turi savo tikslą ir logiką. Šiandien mes žinome ne tik finansinį, bet valdymo, kokybės operacinį, “žaliąjį” ir kitas audito rūšis, todėl audito apibrėžimas turi būti tikslus ir universalus. Pati sistema yra su grįžtamaisiais ryšiais, o tai rodo jos daugiavariantiškumą: keičiantis tikslui, keisis procesas ir rezultatas.

Kaip jau minėjau audito apibrėžimas, dažniausiai tiek audito teorijoje, tiek praktikoje sutinkamas pats papraščiausias: „Auditas – tai įmonės finansinės atskaitomybės patikrinimas ir nuomonės apie ją pareiškimas“. Akcentuojama, kad:

 Auditas yra tikrinimas. Tai kontrolės forma, kurios metu tikrinami tam tikri objektai.

 Auditas yra nepriklausomas tikrinimas. Šį tikrinimą visiškai nepriklausomai nuo kieno nors valios ar įtakos atlieka auditoriai.

 Auditas – tai finansinių ataskaitų tikrinimas. Jo metu tikrinamos įmonės tam tikro laikotarpio finansinės ataskaitos – balansas, pelno ir nuostolio, pinigų srautų ir kitos ataskaitos, nustatoma, ar jos teisingai sudarytos, ar parodo tikrąją įmonės finansinę būklę.

 Auditas – tai nuomonės apie finansines taskaitas pareiškimas. Šią nuomonę išreiškia auditorius, atlikęs auditą. Nuomonė suformuojama kaip auditoriaus išvada nurodant, ar finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą įmonės finansinę būklę ir ar jos sudarytos remiantis bendraisiais apskaitos principais .

Nors ekonominėje literatūroje yra pateikiami ir kitokie audito apibrėžimai. Savaime suprantama, nes auditas labai sudėtingas, visaapimantis ir jam įtakos turi daugelis veiksnių. Dėl to jo apibrėžimas gali išskirti vieną ar kitą jo aspektą, pavyzdžiui, jo tikslus, būtinumą, objektus, rizikingumą ir kt.

Ne vienas autorius nurodo, kad auditas yra tikrinimas, tačiau nuomonės skiriasi dėl tikrinimo objekto: ar tiriama visa įmonės veikla, ar apskaitos sistema, ar tik finansinė atskaitomybė. Kiti autoriai vietoj sąvokos „tikrinimas“ vartoja sąvokas kaip „apklausa“, „apžvalga“, „nagrinėjimas“, „įvertinimas“ ir kt. Bet tai nėra tapačios sąvokos ir jos neapibūdina tikrosios audito prasmės, tik kai kuriuos jo aspektus.

„Auditas“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio „audit“ – „jis girdi“. Pagal dabartinę (tikrąją) audito prasmę reikia suprasti audito terminą plačiau. Juk dabartinis auditas – toks procesas, kur įmonių ataskaitos tiriamos taip smulkiai, kad auditoriai gali pareikšti nuomonę ar jos sudarytos tvarkingai ir teisingai . Čia dalyvauja ne tik auditorius su savo padėjėju, bet ir įmonės (kliento) atstovai. Nepakanka audito vertinti kaip techninio finansinių ataskaitų tikrinimo. Juk auditas, taai suinteresuotų dalyvių santykių visuma.

Jau tapo įprasta apibrėžiant audito sąvoką vartoti žodį „tikrinimas“, nors jis (tikrinimas) turi siaurą reikšmę- tai vienas iš audito testų. Nemanau, kad tai atskleistų visus audito giluminius procesus ir neturėtų būti naudojamas auditui apibrėžti. Anglų kalboje terminų „examination“ ir „inspection“ prasmė daug platesnė. Audito metu finansinės ataskaitos ne tik nagrinėjamos, bet ir tikrinamos naudojant kitus audito testus. Taigi auditas yra nepriklausomas finansinių ataskaitų tyrimas.

Kiti autoriai rašo, kaip T.Burnsas ir H. Hendriksenas, kad auditas finansinės apskaitos rūšis. D. Robertsonas sako, kad tai procesas, sumažinantis informacinę vartotojų riziką.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2499 žodžiai iš 8282 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.